Bažnyčios senato papildymas
Mindaugas BUIKA
|
Bostono (JAV) arkivyskupas
Šionas Patrikas OMalis, OFM Cap.
|
|
Toledo (Ispanija)
arkivyskupas Antonijus
Kanisarezas Lovera
|
|
Italas arkivyskupas Andrea
Korderas Lansa di Montedzemolas
|
|
Karakaso (Venesuela) arkivyskupas
Chorchė Liberatas Uroza Savinas
|
|
Bažnyčios teismo prefektas italas
arkivyskupas Agostinas Valinis
|
|
Seulo
(Pietų Korėja) arkivyskupas
Čeng Džin Sukas
|
|
Manilos (Filipinai) arkivyskupas
Gaudensijus Rozalezas
|
|
Honkongo (Kinija) vyskupas
Džozefas Dzen Dzekuinas, SDB
|
|
Prancūzas kunigas Alberas Vanua, SJ
|
|
Krokuvos (Lenkija) arkivyskupas
Stanislavas Dzivišas
|
|
Bolonijos (Italija) arkivyskupas
Karlas Kafara
|
|
Slovėnas arkivyskupas
Francas Rodė, CM
|
|
Amerikietis arkivyskupas
Viljamas Liveida
|
Nauji kardinolai atspindi Bažnyčios visuotinumą
Kaip ir buvo laukta, per Apaštalo šv. Petro sosto
liturginę šventę, vasario 22 dieną, surengtoje bendrojoje audiencijoje
popiežius Benediktas XVI pranešė apie 15 naujų kardinolų paskyrimą.
Šventasis Tėvas sakė, kad proga tokiam paskelbimui yra labai tinkama,
nes būtent kardinolai yra įpareigoti padėti ir paremti Petro įpėdinį
(Popiežių), kuris vykdo ypač atsakingą jam patikėtą apaštalinį
uždavinį Bažnyčios tarnystėje. Iškeldamas Kardinolų kolegijos, kurios
dekanu jam pačiam, kaip kardinolui Jozefui Ratcingeriui, teko būti
daugelį metų, Popiežius šią instituciją pavadino savitu Bažnyčios
senatu.
Naujieji kardinolai atstovauja vienuolikai šalių
iš penkių kontinentų, todėl, Šventojo Tėvo žodžiais tariant, tinkamai
atspindi Bažnyčios visuotinumą. Kaip įprasta, paskirtuosius kardinolus
santykinai galima suskirstyti į tris grupes: tai Šventojo Sosto
svarbiųjų dikasterijų vadovai, žymiųjų pasaulio diecezijų ordinarai
ir jau atsistatydinę vyresni nei 80 metų dvasininkai, kuriems kardinolo
titulas suteikiamas kaip padėka už pavyzdingą tarnystę Bažnyčiai
arba žymius pasiekimus teologijoje. (80 metų yra riba kitam esminiam
kardinolų uždaviniui dalyvavimui naujojo Popiežiaus rinkimuose.)
Pirmiausia buvo paskelbtos pavardės trijų naujai
paskirtų kardinolų, kurie vadovauja svarbioms Romos Kurijos žinyboms.
Taigi į Kardinolų kolegiją paskirtas Tikėjimo doktrinos kongregacijos
prefektas 69 metų amerikietis arkivyskupas Viljamas Liveida, Pašvęstojo
gyvenimo institutų ir apaštalinio gyvenimo draugijų kongregacijos
prefektas 71 metų slovėnas arkivyskupas Francas Rodė ir Apaštalinės
signatūros, Bažnyčios aukščiausiojo teismo, prefektas 65 metų italas
arkivyskupas Agostinas Valinis.
Kiti devyni paskirti kardinolai yra žymių diecezijų
ganytojai. Keturi iš jų europiečiai: Bordo (Prancūzija) 61 metų
arkivyskupas Žanas Pjeras Rikaras, Toledo (Ispanija) 60 metų arkivyskupas
Antonijus Kanisarezas Lovera, Krokuvos (Lenkija) 66 metų arkivyskupas
(buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius) Stanislavas Dzivišas
ir Bolonijos (Italija) 67 metų arkivyskupas Karlas Kafara. Trys
nauji kardinolai yra iš Azijos šalių: Manilos (Filipinai) 73 metų
arkivyskupas Gaudensijus Rozalezas, Seulo (Pietų Korėja) 74 metų
arkivyskupas Čeng Džin Sukas ir Honkongo (Kinija) 74 metų vyskupas
Džozefas Dzen Dzekuinas. Likusieji du paskirti kardinolai elektoriai
vadovauja svarbioms Amerikos žemymo diecezijoms: Bostono (JAV, Masačiusetso
valstija) 61 metų arkivyskupas Šionas Patrikas OMalis ir Karakaso
(Venesuela) 63 metų arkivyskupas Chorchė Liberatas Uroza Savinas.
Popiežius Benediktas XVI taip pat pranešė, jog
kardinolų titulai suteikiami trims vyresnio amžiaus dvasininkams,
kurie jau netaps konklavos elektoriais (vyresni nei 80 metų), tuo
pripažįstant jų išskirtinius nuopelnus Bažnyčiai. Kardinolais tampa
Tomalės (Gana) 87 metų arkivyskupas emeritas Piteris Poreku Deris,
Romos Šv. Pauliaus už sienų bazilikos administratorius 80 metų italas
arkivyskupas Andrea Korderas Lansa di Montedzemolas (žymus Šventojo
Sosto diplomatas, dirbęs nuncijumi Izraelyje ir Italijoje), taip
pat 82 metų prancūzas jėzuitas kunigas Alberas Vanua (buvęs Popiežiškojo
Biblijos instituto rektorius ir Popiežiškosios Biblijos komisijos
sekretorius).
Formali naujųjų kardinolų inauguracija įvyks kovo
24 dieną, kada Šventasis Tėvas sušauks specialią Kardinolų kolegijos
konsistoriją. Apie tai paskelbęs minėtos bendrosios audiencijos
dalyviams, Popiežius džiaugėsi, kad kitą dieną, kovo 25-ąją, per
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai liturginę iškilmę, galės
celebruoti kartu su naujaisiais Kardinolų kolegijos nariais. Prie
jų prisidės ir kiti pasaulio kardinolai, kuriuos visus apmąstymo
ir maldos susitikimui popiežius Benediktas XVI pranešė kviečiąs
į Romą kovo 23-iąją. Taigi kovo pabaigoje įvyks didysis Bažnyčios
senato suvažiavimas, pirmasis po praėjusių 2005 metų balandžio
konklavos, kuriame bus apsvarstyti reikšmingi Bažnyčios gyvenimo
klausimai.
Laukiama Kardinolų kolegijos vaidmens stiprėjimo
Pirmoji ypatybė, į kurią atkreipia dėmesį apžvalgininkai,
analizuodami popiežiaus Benedikto XVI kardinolų skyrimą, yra palyginti
nedidelis jų skaičius. Naujų kardinolų paskyrimu aš norėjau užpildyti
Kardinolų kolegijos 120 elektorių skaičių, kurį yra nustatęs garbingo
atminimo popiežius Paulius VI, sakė vasario 22 dieną bendrojoje
audiencijoje Šventasis Tėvas, primindamas savo pirmtako apaštalinę
konstituciją Acta apostolicae sedis, pasirodžiusią 1973 metais.
Šiuo metu Kardinolų kolegija turi 178 narius, iš kurių 110 yra jaunesni
nei 80 metų, tai yra gali būti elektoriais konklavoje. Tačiau du
iš šių kardinolų Dramblio Kaulo kranto kardinolas Bernaras Agrė
ir Airijos kardinolas Desmondas OKonelis iki kovo 24 dienos peržengs
80 metų ribą, taigi elektorių liks 108. Būsimojoje konsistorijoje
Kardinolų kolegiją papildžius 12 narių, jų bendras skaičius kaip
tik bus 120.
Čia galima pastebėti, kad popiežius Jonas Paulius
II minėtų Pauliaus VI rekomendacijų tvirtai nesilaikė kiekvienas
Popiežius turi teisę šiuo atžvilgiu priimti savus sprendimus ir
kai kuriose konsistorijose paskirdavo iki 30, 40 ar daugiau naujų
kardinolų, todėl elektorių kartais būdavo net 135. (Per savo 26
metų pontifikatą popiežius Jonas Paulius II yra sušaukęs devynias
konsistorijas, kuriose iš viso paskyrė 231 kardinolą. Todėl galima
pagrįstai sakyti, kad dabartinė Kardinolų kolegija yra faktiškai
Jono Pauliaus II suformuota. Iš 115 kardinolų elektorių, kurie praėjusių
metų balandžio konklavoje rinko jo įpėdinį, tik du kardinolai nebuvo
paskirti popiežiaus Jono Pauliaus II.)
Kita vertus, mažesnio kardinolų skaičiaus vienkartinis
skyrimas iš popiežiaus Benedikto XVI gali pareikalauti dažnesnio
tokių konsistorijų šaukimo galbūt netgi kasmetinio, tuo tarpu
jo pirmtakas Jonas Paulius II naujus kardinolus skirdavo vidutiniškai
kas treji metai. Juk štai iki 2006 metų pabaigos dar septyni Kardinolų
kolegijos nariai peržengs 80 metų ribą o iki 2007-ųjų vidurio atsiras
netgi trylika laisvų elektorių vietų. Tačiau toks dažnesnis konsistorijų
rengimas, ypač jeigu ta proga bus kviečiamas visų Kardinolų kolegijos
narių susitikimas, būtų reikalingas pačiam popiežiui Benediktui
XVI, kuris galėtų svarbiausius Bažnyčios gyvenimo reikalus aptarti
su autoritetingu ir ištikimu senatu.
Tokie dažnesni susitikimai būtų naudingi ir patiems
kardinolams, nes keistoka buvo girdėti kai kurių Kardinolų kolegijos
narių pastebėjimus per vykusį jų susitikimą prieš praėjusių metų
konklavą, jog tai buvo gera proga jiems tarpusavyje susipažinti
ir pabendrauti. Bažnyčios senatas, turintis stiprų patariamąjį
balsą popiežiui Benediktui XVI, galėtų rinktis ne vien susipažinimui,
bet reguliariau ir kartu su Šventuoju Tėvu svarstyti esminius dalykus.
Ypač žinant, jog Kardinolų kolegijai yra reikalinga Romos Kurijos
dikasterijų vadovų ir dalinių Bažnyčių ganytojų pusiausvyra bei
patikima bendrystė su Petro įpėdiniu, kuris yra Visuotinės Bažnyčios
vienybės garantas.
Komentaruose taip pat atkreipiamas dėmesys į naujų
kardinolų geografinį pasiskirstymą, kuris atspindi Benedikto XVI
siekį stiprinti hierachinį vadovavimą evangelizacijos prioritetuose.
Aštuoni iš penkiolikos naujų kardinolų ir šeši iš dvylikos kardinolų
elektorių yra europiečiai, taigi išlaikoma jų įtaka Kardinolų
kolegijoje. Kitas prioritetas Šventajam Tėvui yra Azijos kontinentas,
kuriame gyvena beveik du trečdaliai planetos gyventojų, nors krikščionių
dalis ten palyginti nedidelė, todėl evangelizacijos barai platūs.
Prieštaringi socialiniai ir dvasiniai procesai tame žemyne didele
dalimi nulems visos žmonijos ateitį, todėl nauji kardinolai Pietų
Korėjai, Filipinams bei Honkongui ir jų balsas Kardinolų kolegijoje
bus ypač svarūs visos Katalikų Bažnyčios veikimui.
(Plačiau apie naujuosius kardinolus bus rašoma
kituose XXI amžiaus numeriuose laukiant būsimosios konsistorijos)
© 2006 XXI amžius
|