Bažnyčios „senato“ papildymas

Mindaugas BUIKA

Toledo (Ispanija) arkivyskupas Antonijus Kanisarezas Lovera

Nauji kardinolai atspindi Bažnyčios visuotinumą

Kaip ir buvo laukta, per Apaštalo šv. Petro sosto liturginę šventę, vasario 22 dieną, surengtoje bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI pranešė apie 15 naujų kardinolų paskyrimą. Šventasis Tėvas sakė, kad proga tokiam paskelbimui yra labai tinkama, nes būtent „kardinolai yra įpareigoti padėti ir paremti Petro įpėdinį (Popiežių)“, kuris vykdo ypač atsakingą jam patikėtą apaštalinį uždavinį Bažnyčios tarnystėje. Iškeldamas Kardinolų kolegijos, kurios dekanu jam pačiam, kaip kardinolui Jozefui Ratcingeriui, teko būti daugelį metų, Popiežius šią instituciją pavadino savitu Bažnyčios senatu.

Lietuvis arkivyskupas, vadovavęs Vatikano bankui

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Paulius Kazimieras Marcinkus

Apgynė popiežius nuo užpuolikų

Čikagos šv. Kazimiero kapinėse kovo 2 dieną buvo palaidotas vienas žymiausių lietuvių kilmės Jungtinių Valstijų Katalikų Bažnyčios hierarchų arkivyskupas Paulius Marcinkus, daugelį metų vadovavęs Vatikano bankui ir Popiežiškajai komisijai, administravusiai Vatikano miesto valstybę. Arkivyskupas P.Marcinkus mirė vasario 20 dieną, sulaukęs 84 metų, Sansičio mieste, Arizonos valstijoje, JAV, kur gyveno atsistatydinęs iš Šventojo Sosto tarnybos. Užuojautos telegramoje, pasiųstoje vietos vyskupui Tomui Olmstedui, popiežius Benediktas XVI prisiminė „su padėka velionio arkivyskupo kunigišką uolumą, jo daugiametę tarnybą Šventajam Sostui ir vertingą darbą Vatikano miestui valstybei. Jo laidotuvių šv. Mišioms Čikagos katedroje vadovavo Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas.

Nepavargstantis krikščionių ir žydų dialogo puoselėtojas

Dominikono tėvo Bruno Husaro
mirties 10-osioms metinėms

Dominikonas tėvas Brunas Husaras

Prieš dešimt metų, 1996-ųjų vasario 8 d., sulaukęs 85 metų, Jeruzalėje mirė dominikonas tėvas Brunas Husaras. Šis išskirtinis asmuo garsėjo kaip nepavargstantis krikščionių ir žydų dialogo bei taikos Artimuosiuose Rytuose puoselėtojas.

Jis gimė 1911 metais Egipte, jo tėvas buvo kilęs iš Vengrijos, o motina – iš Prancūzijos, abu nepraktikuojantys žydai. Paūgėjęs Brunas Kaire lankė itališką gimnaziją, o sulaukęs 18 metų, išvyko studijuoti į Paryžių ir po kelerių metų sėkmingai gavo inžinieriaus diplomą. Atradęs krikščionių tikėjimą ir atsivertęs 1935 metais, būdamas 24-erių, buvo pakrikštytas. 1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kurio metu patyrė antisemitizmo karčias apraiškas, įstojo į Dominikonų ordiną, o po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus.

Gailestingasis prancūzas, kuriam širdis buvo raktas į dangų

Paskutinis sausio sekmadienis -
Pasaulinė raupsuotųjų diena

Dr. Aldona Kačerauskienė

Prancūzas Raulis Folero, gelbėjęs pasaulio raupsuotuosius

Vaizduotėje matau nustebusius skaitytojų veidus. „Kam kalbėti apie tai, kas Lietuvoje visai neaktualu. Raupsais pas mus niekas neserga“, - tarsi girdžiu juos sakant.

Po tuo pavadinimu slepiasi didžiulis meilės rutulys, primenantis saulę. Jis šildo nelaimingųjų, atstumtųjų, kenčiančiųjų širdis. Jis toks karštas, kad per daugelį metų nespėjo atvėsti ir savo spindulius atsiuntė net į 26 pasaulio šalis, kartu ir į mūsų tėvynę.

Pasaulinė raupsuotųjų diena (paskutinis sausio sekmadienis) pradėta minėti 1954 metais. Tuomet į raupsuotųjų ligonines patraukė sveikųjų procesijos. Lietuvoje ta diena minima nuo 2001 metų. Paminėta ji ir šiais metais. Pasakoja Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė doc. dr. Alina Šaulauskienė: „Pirmą kartą apie tai sužinojome iš Varšuvos universiteto profesoriaus Kazimiero Salatos. 2000-ųjų birželį įsteigėme Raulio Folero (Raoul Follereau) jaunimo sekciją prie Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos.

Tautų evangelizavimo kongregacijos prefekto misija Sudane

Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Krescencijus Sepė vasario 17–25 dienomis lankėsi Sudane. Jis aplankė šalies parapijas, kunigų seminarijas ir pabėgėlių stovyklas. Sudane jau daug metų nesibaigia ginkluoti vidaus konfliktai. Krašte labai iš lėto atkuriamos taikai ir susitaikymui būtinos sąlygos. Čia visada sunkiai sugyveno skirtingų tautybių, religijų ir kultūros gyventojai.

Konferencija apie mikrokreditą ir kovą su skurdu

Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba vasario 27-28 dienomis Romoje surengė tarptautinę konferenciją apie mikrokreditą ir kovą su skurdu besivystančiose šalyse. Joje dalyvavo politikai, ekspertai, verslininkai ir finansininkai.

Ekonomistai vartoja sąvoką „skurdo spąstai“. Ja apibūdinama tokia ekonominė padėtis, kurioje žmogus negali uždirbti daugiau negu reikia patenkinti jo būtiniausiems poreikiams ir todėl negali nieko investuoti į tai, kas vėliau pagerintų jo buitį.

Vatikano radijui – 75 metai

Vasario 12 dieną sukako 75 metai nuo Vatikano radijo įkūrimo. 1931 m. vasario 12 d. popiežius Pijus XI pasakė pirmą radijo tiesiogiai transliuotą kalbą. Apie radijo istoriją ir apie Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos istoriją jau buvo kalbėta laidoje vasario 12 dieną. Vatikano radijo deimantinį jubiliejų vainikuos popiežiaus Benedikto XVI vizitas Vatikano radijuje, numatytas kovo 3 dienos rytą.

Kardinolas V.Kasperis – Gruzijoje

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, Armėnijoje dalyvavęs trečiajame katalikų ir Rytų Stačiatikių Bažnyčių tarptautinės komisijos teologiniam dialogui susitikime, su oficialiu vizitu apsilankė ir kaimyninėje Gruzijoje.

Indijoje ir Pakistane vėl persekiojami krikščionys

Indijos ir Pakistano katalikai praneša apie jų šalyse augančias antikrikščioniškas nuotaikas ir prašo pasaulio katalikų užtarimo malda ir kitais solidarumo veiksmais. Indijoje buvo užpultas katalikų vyskupas ir jį lydėję trys kunigai, o Pakistane užpuolėjai išniekino katalikų bažnyčią ir joje sužeidė dvi pagyvenusias moteris.

Jungtinėse Tautose arkivyskupas kalbėjo apie skurdo mažinimą

Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, neseniai vyko Ekonomikos ir finansų tarybos komisijos socialinio vystimosi klausimais sesija. 1995 metais Kopenhagoje vyko JT organizuotas pasaulio valstybių bei vyriausybių vadovų susitikimas, skirtas socialinio vystimosi klausimams. Jame buvo priimta deklaracija, kurioje skelbiama, kad pasaulio valstybės įsipareigoja vykdyti ambicingą socialinio progreso planą. Absoliutaus skurdo pasaulyje išnaikinimas buvo įvardytas kaip vienas pagrindinių uždavinių, pažymint, jog žmonijai tai yra „etinis, socialinis, ekonominis ir politinis imperatyvas“.