Tautų evangelizavimo kongregacijos prefekto misija Sudane

Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Krescencijus Sepė vasario 17–25 dienomis lankėsi Sudane. Jis aplankė šalies parapijas, kunigų seminarijas ir pabėgėlių stovyklas. Sudane jau daug metų nesibaigia ginkluoti vidaus konfliktai. Krašte labai iš lėto atkuriamos taikai ir susitaikymui būtinos sąlygos. Čia visada sunkiai sugyveno skirtingų tautybių, religijų ir kultūros gyventojai.

Pirmiausia kardinolas nuvyko į Chartumą, kur aukojo šv. Mišias Šv. Pauliaus kunigų seminarijoje ir susitiko su klierikais. Ganytojas ragino būsimus kunigus branginti maldą ir celibatą. „Visada, kad ir ką veiktume, stenkimės nuolat išlikti arti Jėzaus Kristaus, mūsų Mokytojo ir Viešpačio“, - kalbėjo klierikams kardinolas. Dar jis lankėsi Jabaronos pabėgėlių stovykloje ir Šv. Bakitos parapijoje.

Grįžęs iš Sudano, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas vėl paragino tarptautinę bendruomenę neužmiršti Darfūro pabėgėlių tragedijos. Kardinolas savo vizitą Sudane užbaigė būtent susitikimu su pabėgėliais Darfūro regione. Pasak jo, paskutinioji jo kelionės stotis – vienoje pabėgėlių stovykloje – buvusi skaudžiausia ir labiausiai slegianti. „Šiuo apsilankymu norėjau paliudyti Bažnyčios solidarumą ir priminti, jog Bažnyčia kad ir tragiškiausiomis aplinkybėmis geba skelbti tiesos, meilės, taikos ir teisingumo Evangeliją. Darfūro pabėgėlių aplankymas suteikė progą visus geros valios žmones paraginti padėti pabėgėliams svetingumu, pagalba ir globa“, - kalbėjo grįžęs į Romą kardinolas. Jis tuoj sukritikavo tarptautinę bendruomenę, kuri, pasak kardinolo, ilgiau nedelsdama, privalo skambius pareiškimus apie neatidėliotiną pagalbą Darfūrui paversti tikrove ir sustabdyti nepakenčiamą situaciją, kurią Dievo tarnas Jonas Paulius II buvo pavadinęs gėdinga mūsų laikų žaizda.

Kardinolas K.Sepė Sudano Bažnyčiai perdavė Šventojo Tėvo išreikštą užtarimą ir jo apaštalinį palaiminimą. Tačiau kardinolo kelionės tikslas buvo padrąsinti Sudano dvasininkų ir misionierių evangelizavimo ir krikščioniškos plėtros pastangas nestabiliu pokario laikotarpiu. Be to, kardinolas pats įteikė jo vadovaujamos kongregacijos pastangų dėka surinktą auką Sudano Bažnyčiai. Jau kelerius metus Tautų evangelizavimo kongregacija Romoje rengia kai kurių jos žinioje esančių kultūrinių meno vertybių varžytines, kuriose gautas pelnas skiriamas krikščioniškos artimo meilės darbams. Šiemet nuspręsta kalėdiniame aukcione gautas lėšas skirti Sudano vaikų globai. Kardinolas nepasakė, kokia tai suma, tačiau pripažino, jog tai tik lašas milžiniškų poreikių mariose. „Troškau pats įteikti kuklaus gesto vaisius, nes esu įsitikinęs, kad lašas po lašo – ir gali atsirasti tikra artimo meilės upė“, - kalbėjo kardinolas.

Aptardamas padėtį Sudane, ganytojas priminė tautų apaštalo šv. Pauliaus mokymą: jei kenčia vienas kūno narys, su juo kenčia visi nariai. Lygiai taip pat Bažnyčia, pasklidusi visame pasaulyje, būdama viena, Dangiškojo Tėvo meilės suvienyta, kenčia tol, kol paskutinysis iš jos narių, esantis kad ir toliausiame pasaulio užkampyje, kenčia dėl bet kurios priežasties. Savo vizitu kardinolas norėjo užtikrinti Sudano Bažnyčią, kad ji nėra apleista, o atvirkščiai – visa Bažnyčia ją palaiko tikėjimu, malda bei artimo meile.

Šiuo metu, praėjus pirmosioms metinėms po Sudano taikos susitarimo pasirašymo ir susitaikymo pradžios, padėtis šalyje dar yra sudėtinga ir nestabili religiniu, socialiniu bei ekonominiu atžvilgiu. Akivaizdžios ilgai trukusio pilietinio karo pasekmės – kovotojų savivalė, smurto proveržiai, vandalizmas, nuniokotos struktūros, pairusi administracija, ligų plėtra ir baisus skurdas. Daug kunigų ir vienuolių irgi sukrėtė pilietinis karas, bet dabar stengiamasi pasivyti prarastą laiką.

Maždaug 6 mln. Sudano gyventojų yra benamiai. Pusė milijono jų tapo vidaus pabėgėliais nuo ginkluotų konfliktų, tautinės ir religinės diskriminacijos. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio tarnybos (FAO) ir Pasaulinė maisto programa neseniai paskelbtame raporte prognozavo, kad maždaug 7 mln. sudaniečių šiemet negalės išsimaitinti be paramos iš svetur.

Pagal VR

© 2006 „XXI amžius“