Konferencija apie mikrokreditą ir kovą su skurdu

Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba vasario 27-28 dienomis Romoje surengė tarptautinę konferenciją apie mikrokreditą ir kovą su skurdu besivystančiose šalyse. Joje dalyvavo politikai, ekspertai, verslininkai ir finansininkai.

Ekonomistai vartoja sąvoką „skurdo spąstai“. Ja apibūdinama tokia ekonominė padėtis, kurioje žmogus negali uždirbti daugiau negu reikia patenkinti jo būtiniausiems poreikiams ir todėl negali nieko investuoti į tai, kas vėliau pagerintų jo buitį. Kadangi jis nieko negali pasiūlyti mainais, tai yra išstumtas už ekonominio gyvenimo ribų. Laikas parodė, kad ir rinkos ekonomika, paremta mainais, savaime šio rato nepertraukia. Pradėta ieškoti kitų sprendimų. Mikrokreditas buvo viena iš nelabai seniai pasiūlytų išeičių, kaip galima ištrūkti iš uždaro skurdo rato, ir laiko išbandymai parodė, kad tai veiksmingas ir efektyvus būdas. Mikrokreditas yra mažo dydžio paskola, kuri suteikiama neprašant tradicinių banko reikalaujamų garantijų, pavyzdžiui, įkeisti turtą ar suteikti kokį kitą užstatą. Nedidelė 30 dolerių paskola leidžia neturtingai šeimai pradėti nedidelį verslą, tarkime, nusipirkti siūlų ir pradėti siūti drabužius, už kuriuos gauti pinigai ar kitos prekės pagaliau padeda sumažinti skurdą.

Įdomu tai, kad tokio tipo ekonomikoje daug lemia žmogiškumo faktoriai: paskola yra paremta pasitikėjimu skolininku ir jo sugebėjimais bei atsakingumu, o ne jo baime ką nors prarasti, mat skolininkais dažniausiai būna skurdžiausi iš skurdžiausių. Yra naudojamos socialinės garantijos – paskolos atidavimas yra sąlyga, kad kitas tos šeimos ar to paties kaimelio gyventojas gautų naują paskolą. Paskolos atidavimo laikas nustatomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o palūkanos yra nedidelės, priešingai nei lupikautojų, kurie išeities nebeturinčius žmones savo skolininkais padaro visam gyvenimui.

Mikrokredito idėjos autorius yra Mohamadas Junusas. Jis Bangladeše 1976 metais įkūrė pirmąjį mikrokreditą bei kitas mikrofinansų paslaugas teikiantį banką. Per pastaruosius 30 metų ši iniciatyva paplito ir sulaukė pripažinimo. Paaiškėjo, kad vargšai skolas atiduoda ir šiuo metu vien M.Junuso įkurtas bankas yra suteikęs pustrečio milijono tokių paskolų. Buvo įsteigti kiti panašūs bankai Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, o jų pagalba iš absoliutaus skurdo išsivadavo tūkstančiai žmonių, tarp jų ypač daug moterų, kurios, palyginti su vyrais, neretai būna diskriminuojamos.

Mikrokredito, kaip efektyvaus skurdo mažinimo instrumento, svarbą pripažino ir tarptautinės institucijos. Nuo 1995 metų Pasaulio Bankas pradėjo vykdyti mikrokredito principu paremtas programas, kai kurie tradiciniai bankai irgi ėmėsi panašių iniciatyvų. 1997 metais Jungtinės Tautos paskelbė rezoliuciją apie tokių programų apčiuopiamą naudą kovoje su skurdu, o 2005-ieji, siekiant atkreipti viso pasaulio bendruomenės dėmesį, buvo netgi paskelbti Tarptautiniais mikrokredito metais.

Konferencijos pranešėjai apibendrino dabartinę situaciją, iškilusias kliūtis, galimas finansines, ekonomines ir socialines perspektyvas. Buvo perskaityti pranešimai apie Bažnyčios ir krikščioniškų organizacijų indėlį šioje srityje, išnagrinėti etiniai kovos su skurdu mikrokredito programų pagalba aspektai.

Pagal VR

© 2006 „XXI amžius“