Ekumenizmo pionierė

Paminėtos pal. Marijos Elzbietos Hesselblad mirties 50-osios metinės

Palaimintoji Marija Elzbieta Hesselblad

Brigitiečių vienuolinio ordino seserys Romoje balandžio 24 dieną minėjo savo dvasinės motinos ir ordino fundatorės pal. Marijos Elzbietos Hesselblad mirties 50-ąsias metines. Iš švedų liuteronų šeimos kilusi palaimintoji mirė 1957 metais Romoje, kur ji atkūrė ir atnaujino kitos žinomos švedės, šv. Brigitos, XIV amžiuje įkurtą Švenčiausiojo Išganytojo ordiną. Mistikė šv. Brigita Švedė yra viena iš šešių pagrindinių Europos globėjų, pripažįstama tiek katalikų, tiek liuteronų.

Šv. Brigitos Švedės dvasinės įpėdinės Marijos Elzbietos Hesselblad atsivertimas į katalikybę ir jos suartėjimas su amžininkėmis brigitietėmis sutapo su bene kritiškiausiu ordino gyvenimo momentu XX amžiaus pradžioje. Bebaigiantį išnykti ordiną Hesselblad atkūrė suteikdama naują impulsą tradicinei brigitiečių Mistinio Kristaus Kūno vienybės charizmai: krikščionių vienybei, ypač liuteronų ir katalikų. Pertvarkytas ordinas buvo įkurtas 1911 metais.

Vadovaudamasi šūkiu „Per Kryžių į šviesą: kas sėjama per ašaras – pjaunama su džiaugsmu“ Marija Elzbieta Hesselblad, 1923 metais minint šv. Brigitos mirties 550-ąsias metines, sugrįžo į Švediją ir ten įkūrė naujus brigitiečių ordino namus. Netrukus atsikūrė ordino vienuolynai Šveicarijoje, Anglijoje ir kitur. Romoje 1931 metais ordino vienuolės sugrįžo į namus Farnezės aikštėje, kuriuose gyveno ir mirė šv. Brigita, kuriuose prieš penkis dešimtmečius mirė ir buvo palaidota pal. Marija Elzbieta.

Katalikybė ir ekumenizmas yra labai glaudžiai susiję Švenčiausiojo Išganytojo ir Šv. Brigitos ordino seserų vienuolių gyvenime ir apaštalavime. Brigitiečių namai Romoje (ir kitur pasaulyje) yra tapę ekumeninio dvasingumo ir svetingumo židiniais ne tik švedams liuteronams ir katalikams, bet visų tautų krikščionims.

Brigitiečių ekumeninis pašaukimas dar daugiau išryškėjo Mariją Elzbietą Hesselblad paskelbus Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos ceremonija įvyko Romoje 2000 m. kovo 9 d. Tuomet Dievo tarnas Jonas Paulius II Mariją Elzbietą pavadino ekumenizmo pioniere. „Dievo Žodžio nuolatinė meditacija sutvirtino jos ryžtą darbuotis ir melstis siekiant, kad visi krikščionys būtų viena“, – sakė Dievo tarnas beatifikacijos homilijoje.

Palaimintosios Marijos Elzbietos mirties penktasis dešimtmetis Romoje buvo paminėtas šv. Mišiomis, kurias vienuolėms brigitietėms Šv. Petro bazilikoje aukojo šventovės arkikunigas, arkivyskupas Andželas Komastris, ir suvažiavimu Romoje apie vienuolijos charizmą naujųjų laikų šviesoje.

Generalinė ordino abatė Tekla Famiglietti Vatikano radijui kiek išsamiau papasakojo apie ordino steigėjos Marijos Elzbietos dvasinį palikimą. Ji sakė: „Palaimintoji Marija Elzbieta atkurtame ordine išsaugojo svarbiausias ankstesnio ordino charakteristikas: kontempliatyviąją dimensiją, pagrįstą kristocentrišku dvasingumu, ypač Kančios slėpinio apmąstyme ir Švenčiausiojo adoracijoje; marijinę dimensiją, pagal kurią Mergelė Marija yra tikroji ordino abatė ir, kaip Motina, visų dorybių pavyzdys; svetingumo dimensiją, atveriant Ordino namų duris visiems piligrimams, ypač iš Skandinavijos. Rūpindamasis savo ekumenine misija, Ordinas tebesiūlo tą patį dvasingumą, kurį Europos globėja šv. Brigita Švedė puoselėjo vardan Mistinio Kristaus Kūno vienybės.“

Palaimintosios Marijos Elzbietos Hesselblad ekumeniniam palikimui būdingi du keliai: maldos ir kryžiaus arba dvasinio ir aktyvaus ekumenizmo. Palaimintoji išgyveno ekumenizmą liudydama pagarbą, meilę ir solidarumą krikščionims ne katalikams. Suvokusi ekumenizmo problemos svarbą mūsų laikais, ji Ordino konstitucijose ragino vienuoles permanentiškai pasiaukoti ekumeniniam tikslui. Kita vertus, tai drauge yra kvietimas į aktyvų ekumenizmą, pasižymintį svetingu atsivėrimu kitam pagal ekumeninį stilių ir ekumeninę meilę. Palaimintoji savo gyvenime tai išreiškė labai konkrečiais, pavyzdingais, net pavojingais sau ir ordino vienuolėms veiksmais. Antrojo pasaulinio karo metu Romoje ji gelbėjo ir globojo nacių persekiojamus žydus, italus, kitų tautybių žmones ir politinius veikėjus, Ordino namus pavertė persekiojamųjų globos ir vargšų labdaros centru.

1946 metais Romoje įsikūrė pirmasis krikščionių vienybės centras „Unitas“, leidžiantis taip pat pavadintą žurnalą. Palaimintoji Hesselblad užtikrino centrui brigitiečių bendradarbiavimą ir leido redakcijai įsikurti ordino centrinės būstinės namuose Farnezės aikštėje.

Šiandien 650 brigitiečių vienuolių skleidžia savo Ordino charizmą 18-oje Europos, Azijos ir Amerikos žemynų kraštų, kuriuose išlaiko 51-us Ordino namus. Vieni jų yra Taline, Estijoje. Bene naujausi Ordino namai yra Jeruzalėje, prie Alyvų kalno, – gruodžio 8 dieną įkurtas „Jono Pauliaus II tarpreliginio dialogo centras“.

© 2007 „XXI amžius“