Popiežius sutelkia dėmesį į katalikiškąjį Lotynų Amerikos kontinentą

Mindaugas BUIKA

Jaunieji katalikai prie palaimintojo Antonijo Galvao portreto, kurį Šventasis Tėvas paskelbs pirmuoju Brazilijos šventuoju

Gausi įvykių vizito Brazilijoje programa

Ateinančią savaitę įvyksianti popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Braziliją turės būdingus apaštališkojo vizito užsienio valstybėje bruožus – joje numatyti susitikimai su vietos episkopatu, šalies vadovybe ir jaunimo atstovais, iškilmingų šv. Mišių po atviru dangumi celebracija ir pan. Tačiau kulminacinis kelionės elementas – Šventojo Tėvo kalba inauguruojant 5-ąją Lotynų Amerikos vyskupų generalinę asamblėją – rodo, kad šeštoji jo išvyka už Italijos ribų savo reikšme įgis aiškų kontinentinį mastą. Kai kurie ekspertai netgi tvirtina, kad gegužės 9-13 dienoms suplanuotas apsilankymas pietiniame planetos pusrutulyje – jame jau įsiviešpatavo nuosaikus rudens klimatas – ženklina antrosios pontifikato fazės pradžią, kurioje didesnis dėmesys bus skiriamas Lotynų Amerikoje gyvenantiems penkiems šimtams milijonų katalikų, sudarančių beveik pusę visos pasaulio Katalikų Bažnyčios narių.

Palaimintieji, skelbę ir liudiję Dievo meilę

Mindaugas BUIKA

Palaimintoji vienuolijos įkūrėja motina Marija Magdalena Staracė (1845-1921)

Švietėjo, ugdytojo ir nuodėmklausio charizma

Neseniai celebruoto Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse Italijos mieste Turine palaimintuoju buvo paskelbtas žymus gailestingosios meilės apaštalas, vienuolijos įkūrėjas kunigas Luidžis Bokardas (1861-1936). Beatifikacijos šv. Mišių aukai popiežiaus Benedikto XVI vardu balandžio 14 dieną Turino Jėzaus Šventojo Veido bažnyčioje vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Žozė Saraiva Martinsas. Kartu su juo koncelebravo ir Turino arkivyskupas kardinolas Severinas Poletas.

Palaimintasis Luidžis Bokardas gimė 1861 m. rugpjūčio 9 d. Monkalierio miestelyje, netoli Turino. Buvo septintasis iš devynis vaikus auginusioje Gasparo ir Džiuzepinos Malerbu šeimoje.

Ekumenizmo pionierė

Paminėtos pal. Marijos Elzbietos Hesselblad mirties 50-osios metinės

Palaimintoji Marija Elzbieta Hesselblad

Brigitiečių vienuolinio ordino seserys Romoje balandžio 24 dieną minėjo savo dvasinės motinos ir ordino fundatorės pal. Marijos Elzbietos Hesselblad mirties 50-ąsias metines. Iš švedų liuteronų šeimos kilusi palaimintoji mirė 1957 metais Romoje, kur ji atkūrė ir atnaujino kitos žinomos švedės, šv. Brigitos, XIV amžiuje įkurtą Švenčiausiojo Išganytojo ordiną. Mistikė šv. Brigita Švedė yra viena iš šešių pagrindinių Europos globėjų, pripažįstama tiek katalikų, tiek liuteronų.

Šv. Brigitos Švedės dvasinės įpėdinės Marijos Elzbietos Hesselblad atsivertimas į katalikybę ir jos suartėjimas su amžininkėmis brigitietėmis sutapo su bene kritiškiausiu ordino gyvenimo momentu XX amžiaus pradžioje. Bebaigiantį išnykti ordiną Hesselblad atkūrė suteikdama naują impulsą tradicinei brigitiečių Mistinio Kristaus Kūno vienybės charizmai: krikščionių vienybei, ypač liuteronų ir katalikų. Pertvarkytas ordinas buvo įkurtas 1911 metais.

Ganos evangelizavimo šimtmetis

Navrongo Bolgatangos vyskupijos katalikų delegacija Jungtinėse Valstijose, Medinsono vyskupijoje, su vyskupu Robertu Morlinu

Šiaurinėje Ganoje balandžio 23 dieną prasidėjo regiono evangelizavimo pirmojo šimtmečio jubiliejinių iškilmių uždarymas. Dvylika mėnesių Ganos Bažnyčia minėjo Padėkos už gautą katalikišką tikėjimą metus. Šventiniai susitikimai vyko šiaurinėje Navrongo Bolgatangos vyskupijoje. Šventojo Tėvo Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys iškilmėse buvo Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ivanas Diasas. Iškilmėse dalyvavo Jungtinių Valstijų katalikų delegacija iš Medinsono vyskupijos (Niujorko valstija), kuri bendradarbiauja su Navrongo Bolgatangos vyskupija.

Indijoje didėja religinė netolerancija

Nors induizmas dažnai laikomas ypač tolerantiška religija, tačiau kai kuriuose Indijos regionuose siekiama religijos laisvę riboti įstatymais, o krikščionys ir jų bažnyčios kenčia nuo išpuolių, kurių iniciatoriai yra induistų fundamentalistai.

Milijardą gyventojų turinti Indija yra laikoma didžiausia pasaulio demokratine valstybe, kurios konstitucijos 25 straipsnyje yra užtikrinta sąžinės bei religijos laisvė, laisvas religijos išpažinimas, praktikavimas ir skleidimas. Indijoje apie 80 proc. gyventojų yra induistai, 2,3 proc. – krikščionys (katalikai sudaro 1,8 proc.), 13 proc. – musulmonai.

Bagdade krikščionys priversti nuo bažnyčių nuimti kryžius

Irake musulmonų grupė grasina padegti Bagdado krikščionių chaldėjų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, esančią Doros kvartale, tradiciškai nuo seno apgyvendintą krikščionių. Chaldėjų vyskupas Šlemonas Vardunis, Bagdado augziliaras, žinių agentūrai „AsiaNews“ pasakojo, kad kryžių nebeturi daug Bagdado bažnyčių. Krikščionių sirų Šv. Jurgio bažnyčios kryžius jau nuverstas musulmonų. Chaldėjų krikščionių Šv. Jono bažnyčios parapijiečiai kryžių nuėmė patys, kad jį apsaugotų nuo išniekinimo. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kupolo kryžius iki šiol tebestūksojo ir trumpam buvo primirštas. Tačiau vėl sulaukta grasinimų.

Paskelbtas naujas palaimintasis, rūpinęsis vargšais Konge

Kun. Frančeskas Spotas gimė 1924 metais Sicilijoje. Būdamas dvylikos metų įstojo į Vargšų tarnų kongregacijos seminariją Palerme. Čia atsiskleidė jo polinkis mokslams bei dvasiniam augimui. Palermo seminarijoje studijavo ne tik teologiją ir filosofiją, bet ir prancūzų bei vokiečių kalbas, kad galėtų jas dėstyti. 1951 metais įšventintas kunigu. Nors buvo jauno amžiaus, gavus Šventojo Sosto dispensą, 1959 metais buvo išrinktas minėtos kongregacijos vyresniuoju. Po išrinkimo rašė savo motinai, kad reikia atsiduoti Dievo valiai ir pasitikėti Viešpačiu, kuris neleis pritrūkti nei sveikatos, nei išminties veikti.

Seminarijos diakonai aplankė šventąjį miestą

Jau yra tapę tradicija, kad kiekvienais metais Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos paskutiniojo kurso auklėtiniai vyksta į piligriminę kelionę į Romą. Taip ne tik susipažįstama su miesto istorija, architektūra, paveldu, bet pirmiausia laikas skiriamas susitelkimui, padėkai už įvairias malones, maldai už kunigišką tarnystę, kad ji, Viešpaties įkvėpta ir palaikoma, būtų veikli ir vaisinga. Tad kovo 22-28 dienomis vienuolika sostinės Kunigų seminarijos diakonų, lydimų rektoriaus teol. lic. Roberto Šalaševičiaus, aplankė šventąjį miestą.

Ligonių piligrimystė – artimo meilės liudijimas

Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje kartu su neįgaliaisiais vyksta į piligriminę kelionę

Balandžio 29 dieną, sekmadienį, iš Vilniaus į Lurdą autobusu išvyko grupė piligrimų, tarp kurių – Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje grafas Douglas von Saurma-Jeltsch. Ambasadorius ryžosi vykti į šią kelionę kartu su ligoniais ir neįgaliaisiais, pabrėždamas piligrimystės reikšmę ir norėdamas moraliai palaikyti žmones, kurių daugumai tai - pirmoji išvyka ne tik iš Lietuvos, bet ir iš savo miesto. Grafas D. fon Saurma-Jeltsch specialiai atskrido iš Šveicarijos į Vilnių, kad galėtų nuo kelionės pradžios lydėti maldininkus. Kelionę organizavo Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Piligriminio komiteto prie Lietuvos Vyskupų Konferencijos koordinatorė Dalia Tarailienė, turinti ne vienerių metų darbo šioje srityje patirtį.

Kalėdų Senelio prototipas gyveno Turkijoje

Turkijoje, Demro mieste, prie įėjimo į Šv. Nikalojaus bažnyčią

Turkija – tarsi šalis – tiltas tarp dviejų pasaulių, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Tai valstybė, kurioje persipina islamo ir Vakarų kultūros tradicijos. Remiantis statistika, daugiau nei 90 proc. Turkijos gyventojų išpažįsta islamą. Nors ir nedidelė, veikia Turkijos krikščionių bendruomenė, kurią sudaro daugiausia graikai, armėnai ir rusai.

Turkai (musulmonai ir krikščionys) tiki, kad Kalėdų Senelis yra kilęs iš Turkijos ir jokiais pasakojimais apie Laplandiją ar Sibirą jų neperkalbėsi.