Žmona, motina, našlė ir vienuolė

Celina Borzencka buvo paskelbta palaimintąja

Spalio 27-ąją skelbimo palaimintąja liturgijai Vatikane vadovavo kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Iškilmėje dalyvavo kardinolai Camillo Ruini, Popiežiaus vikaras Romos miestui, bei Stanislovas Dzivišas, Krokuvos arkivyskupas. Šie abu kardinolai atstovauja dviem vyskupijoms, susijusioms su Celina Borzencka beatifikacijos byla: Romoje buvo nagrinėjamas vienuolės gyvenimas ir dorybės, tuo tarpu Krokuvoje buvo tiriamas stebuklas, įvykęs Dievo tarnaitės Celinos užtarimu.

Sakytos homilijos metu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas dar kartą priminė palaimintųjų skelbimo reikšmę. Pasak kard. Martins, beatifikacija visada yra Dievo didybės ir gailestingumo šlovinimas, padėka už Jo begalinę meilę ir malonę, per kurią Jis veikia savo ištikimiausiuose vaikuose. Komentuodamas dienos Švento Rašto skaitinius pabrėžė, kad nuolankumas ir dvasios neturtas yra du svarbiausi tikinčiojo maldos elementai. Laikų pabaigoje šlovingą „teisumo karūną“ gaus tie, kurie bus nuolankūs ir nuolat melsis, o ypač sudėtingais momentais išlaikys išbandymus ir visiškai atsiduos teisingo ir ištikimo Dievo valiai. Būtent palaimintoji Celina, tęsė kard. Martins, auklėjo savo dukras taip, kad nuolankumas Dievui būtų vienintelis gyvenimo bei šventumo siekimo atskaitos taškas. Palaimintoji Celina yra sektinas pavyzdys, kuris mums parodo, jog žmogaus didybė pasireiškia atsakingai išgyvenant kasdienybę ir taip atsiliepiant į Dievo malonę. Palaimintoji nuolat gyveno maldoje susivienijusi su Dievu, kuris jai pačiai padėjo nuolankiai priimti įvairias situacijas ir jose matyti Viešpaties ranką.

Palaimintoji Celina jaunystėje troško tapti vienuole, tačiau, paklusdama savo tėvų norui, sutiko ištekėti ir tai priėmė kaip dieviško plano dalį. Kasdieniniam gyvenimui jėgų Celina sėmėsi iš kasdieninės Eucharistijos. Iš Kristaus aukos sėmėsi įkvėpimo ir energijos savo kasdieninei aukai. Tas pats yra teigiama ir popiežiaus Benedikto XVI posinodiniame paraginime „Sacramentum Caritatis“: „Eucharistija yra bet kurios šventumo formos ištaka, ir kiekvienas mūsų pašauktas gyvenimo Šventojoje Dvasioje pilnatvei. Kiek daug šventųjų dėl eucharistinio pamaldumo padarė savo gyvenimą autentišką! [...] Šventumo šerdis visada būdavo Eucharistijos sakramentas” (94).

Vedina Dieviškojo Mokytojo, Celina auklėjo dukras, viena iš jų padėjo motinai įkurti naują Prisikėlimo Seserų kongregaciją ir jau yra paskelbta Dievo tarnaite. Palaimintoji Celina buvo tyli, nuolanki, paprasta, neatkreipdavo į save kitų dėmesio. Tikriausiai dėl to patraukė Dievo žvilgsnį, svarstė kard. Martins sakydamas homiliją.

Palaimintoji sesuo Celina buvo gimusi 1833 m. spalio 29 d. Baltarusijoje, Antovilo kaime, netoli Oršos, o mirė 1913 m. spalio 26 d. Krokuvoje. Žmona, motina, našlė ir vienuolė – štai palaimintosios gyvenimo etapai, pažymėti nuolatiniu Dievo valios vykdymu, nuolankumu, atsidavimu ir gilia malda.

Kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, palaimintosios Celinos beatifikacijos šv. Mišių homiliją užbaigė popiežiaus Benediktos XVI mokymu, kad žmogus save realizuoja šventume, susitikimo su Dievu išgyvenime. Taip šventumas tampa šviesa kitiems ir visam pasauliui.

Pagal VR informaciją

© 2007 „XXI amžius“