|
Ispanijos kankinių masinė beatifikacija
Mindaugas BUIKA
|
Gausūs piligrimai Šv. Petro
aikštėje laiko iškėlę beatifikuojamų
kankinių portretus
|
Religijos persekiojimas ir smurtas
Plataus dėmesio susilaukė didžiausios iškilmės
Katalikų Bažnyčios beatifikacijų istorijoje: spalio 28 dieną Romoje
palaimintaisiais buvo paskelbta beveik penki šimtai kankinių, religijos
persekiojimo aukų, praradusių savo gyvybes XX amžiaus pirmoje pusėje
vykusiame Ispanijos pilietiniame kare. Ceremonijoje dalyvavo daugiau
kaip septyniasdešimt Ispanijos vyskupų, apie 1500 kunigų, 2500 beatifikuotų
kankinių giminaičių, Ispanijos vyriausybinė delegacija, kuriai vadovavo
užsienio reikalų ministras Migelis Anchelis Moratinosas, tūkstančiai
kitų iš Ispanijos atvykusių piligrimų. Užpildytoje Šv. Petro aikštėje
buvo galima pastebėti iškeltus naujųjų palaimintųjų portretus, gausybę
Ispanijos vėliavų ir padėką bei pagarbą reiškiančių šūkių, tokių
kaip Jie žuvo už katalikišką Ispaniją.
|
|
Žmona, motina, našlė ir vienuolė
|
Celina Borzencka
buvo paskelbta palaimintąja
|
Spalio 27-ąją skelbimo palaimintąja liturgijai
Vatikane vadovavo kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas. Iškilmėje dalyvavo kardinolai Camillo Ruini, Popiežiaus
vikaras Romos miestui, bei Stanislovas Dzivišas, Krokuvos arkivyskupas.
Šie abu kardinolai atstovauja dviem vyskupijoms, susijusioms su
Celina Borzencka beatifikacijos byla: Romoje buvo nagrinėjamas vienuolės
gyvenimas ir dorybės, tuo tarpu Krokuvoje buvo tiriamas stebuklas,
įvykęs Dievo tarnaitės Celinos užtarimu.
Sakytos homilijos metu Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas dar kartą priminė palaimintųjų skelbimo reikšmę. Pasak
kard. Martins, beatifikacija visada yra Dievo didybės ir gailestingumo
šlovinimas, padėka už Jo begalinę meilę ir malonę, per kurią Jis
veikia savo ištikimiausiuose vaikuose.
|
|
Palaimintąja paskelbta Ežbietiečių
ordino įkūrėja
|
Palaimintoji Marija Merkert
|
Rugsėjo 30 d. Nysos mieste, Lenkijoje, įvyko beatifikacijos
apeigos, kurių metu vienuolė, Ežbietiečių ordino įkūrėja motina
Marija Merkert buvo paskelbta palaimintąja. Liturgijai vadovavo
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva
Martins. Šv. Jokūbo ir Agnietės bažnyčioje, kur šventoji palaidota,
vyko beatifikacijos šv. Mišios. Opolės arkivyskupas Alfonsas Nosolis
liturgijos metu paprašė iškelti motiną Mariją Merkert į altoriaus
garbę. Popiežiaus patvirtintą beatifikacijos dekretą paskelbė kardinolas
Jose Saraiva Martins. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas
informavo, kad liturginė palaimintosios šventė bus švenčiama jos
mirties dieną lapkričio 14 d.
|
|
Priešinosi nacistų ideologijai
ir jų veiksmams
|
Palaimintasis Francas Jėgerštėteris
|
Spalio 26 d. Linco katedroje, Austrijoje, buvo
paskelbtas naujas Bažnyčios palaimintasis Francas Jėgerštėteris.
Jis gimė 1907 m. gegužės 20 d. mažame Šv. Radegungo
kaimelyje Austrijoje, netoli Bavarijos sienos. Francas buvo valstietis,
su žmona Franciska Švaniger susilaukė trijų vaikų. Iš visos kaimelio
parapijos sutuoktiniai išsiskyrė ypatingu pamaldumu ir katalikiškų
dorybių praktikavimu.
1938 metais hitlerinė Vokietija prisijungia Austriją,
o dar kitais metais, Vokietijai užgrobus Lenkiją, jau prasideda
Antrasis pasaulinis karas. 1943 metais Francas, gavęs šaukimą į
hitlerinę kariuomenę, suvokia, kad kaip krikščionis negalės tarnauti
Hitlerio ideologijai ir kovoti neteisingame kare. Tais pačiais metais
buvo suimtas ir įkalintas Berlyno kalėjime.
|
|
Pasveikino naująjį Rumunijos
Stačiatikių Bažnyčios patriarchą
|
Naujasis Rumunijos Stačiatikių
Bažnyčios patriarchas Danielis
|
Rugsėjo 30 d. Bukarešto stačiatikių katedroje
buvo intronizuotas naujasis Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas
Danielis. 56 metų Daniel Ciobotea, buvusį Moldavijos ir Bukovinos
metropolitą, Patriarchu išrinko Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios
asamblėja rugsėjo 12 dieną.
Intronizavimo ceremonija įvyko po šv. Mišių, kurias
koncelebravo visi Rumunijos metropolitai, ir padėkos pamaldų. Šventė
pasibaigė iškilmingu Sinodo posėdžiu Rumunijos stačiatikių Bažnyčios
Patriarcho rūmuose. Posėdyje buvo perskaityti religijų vadovų, taip
pat popiežiaus Benedikto XVI, sveikinimo laiškai. Švento Sosto delegacijai
apeigose vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas,
kardinolas Valteris Kasperis. Kardinolas perdavė Patriarchui Švento
Tėvo linkėjimus ir įteikė Popiežiaus padovanotą kieliką, simbolizuojantį
įsipareigojimą siekti pilnutinės visų krikščionių vienybės.
|
|
Jėzuitų pabėgėlių tarnybos darbuotojai
Nanseno premija
|
Advokatė Katrina Kamiljeri
|
2007 metų JTO Nanseno premija buvo įteikta advokatei
Katrinai Kamiljeri, dirbančiai Jėzuitų pabėgėlių tarnyboje (JRS).
Nanseno premija kiekvienais metais įteikiama asmeniui,
kuris itin daug nuveikia pabėgėlių labui. Premijos vertą laimėtoją
išrenka ir vėliau ją įteikia JTO Aukštasis pabėgėlių komisariatas.
Premijos pavadinimas primena norvegų mokslininką ir diplomatą Fridtjof
Vedel-Jarlsberg Nansen, kuris tapo pirmuoju Pabėgėlių komisariato
komisaru ir už savo darbus gavo Nobelio taikos premiją. Kartu su
simboliniu apdovanojimu premijos gavėjui įteikiama ir piniginė suma,
kuri šiais metais siekia 100 000 JAV dolerių.
|
|
Kelionių įspūdžiai Lietuvos
Caritas bendradarbiai pas Austrijos kolegas
|
Lietuvos Caritas delegacija
St. Piolteno bendruomenės centre.
Iš kairės: Saulius Kelpšas, Aušra
Budėlienė, Rita Kochanskienė,
Janina Kukauskienė, kun. Robertas
Grigas, Vytautas Ilevičius
ir St. Piolteno bendruomenės
vadovas Karlas Rotenšlageris
|
Rugsėjo 15-22 dienomis Lietuvos Caritas vadovai
ir pagrindinių socialinių projektų koordinatoriai lankėsi Austrijos
Caritas centre ir keleto vyskupijų Caritas organizacijose, kur
susipažino su austrų katalikų karitatyvine veikla bei darbo metodais,
šiandien aktualiais ir Lietuvai.
Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun.
Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, vyr. buhalterė
Rita Kochanskienė, Pagalbos vargstančioms šeimoms projekto vadovė
Aušra Budėjienė, reikalų vedėjas Saulius Kelpšas, Kalinių ir buvusių
nuteistųjų globos projekto vadovas Vytautas Ilevičius aplankė nacionalinio
Austrijos Caritas tarnybas Vienoje, taip pat Vienos arkivyskupijos,
Zalcburgo arkivyskupijos, Linco ir St. Piolteno vyskupijų Caritas
įstaigas.
|
|
|