Malda už pagrobtųjų išlaisvinimą
Kolumbijos vyskupų konferencija paskelbė visų
vyskupų kalėdinius linkėjimus, kuriuos papildė malda už pagrobtųjų
išlaisvinimą. Primindami šimtų pagrobtų tautiečių likimą, ganytojai
su tikėjimu ir viltimi meldžia Visagalį, kad visi pagrobtieji greitai
būtų išlaisvinti. Maldoje Kolumbijos vyskupai taip pat prašė gailestingąjį
Dievą sustiprinti ir paguosti pagrobtųjų artimuosius ir draugus.
Kad visi veiksmai, kurių buvo imtasi humanitariniam susitarimui
pasiekti, nebūtų bergždi, atneštų laukiamus rezultatus, pažymi
maldoje Kolumbijos vyskupai. Vyskupų maldoje minimos Bažnyčios viltys
ir pastangos liudija apie vyskupų troškimą, jog Kolumbijos vyriausybės
ir sukilėlių pokalbiai dėl pagrobtųjų išlaisvinimo patvirtintų lūkesčius.
Pagrindinė prieš vyriausybines pajėgas kovojanti
grupuotė FARC, Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos, pareikalavo
prezidento Alvaro Uribės ir jo vyriausybės atsistatydinimo, kas
būtų ženklas ir garantija, kad pagrobtieji bus paleisti. Pasak sukilėlių
pajėgų vado pavaduotojo Raulio Rejeso, valdžios atsistatydinimas
būtų tarsi antspaudas, laiduojantis humanitarinį susitarimą ir garantiją
paleisti tuos pagrobtus žmones, dėl kurių išlaisvinimo šiuo metu
derisi vyriausybė ir Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos.
Kovotojai išlaisvino grupę pagrobtųjų ir perdavė
juos Venesuelos prezidentui Hugo Čavesui. Tarp jų yra bene žinomiausios
Kolumbijoje įkaitės senatorės Ingridos Betankur sekretorė Klara
Rojas, pagrobta prieš beveik šešerius metus, jos nelaisvėje gimęs
sūnus Emanuelis ir buvęs parlamentaras, 2001 metais pagrobtas Konsuelosas
Gonzalesas.
Šiuo metu Kolumbijoje pagrobtų žmonių yra daugiau
kaip trys tūkstančiai. Dauguma pagrobtųjų yra pagrindinės ginkluotos
grupuotės vadinamųjų Revoliucinių Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų
rankose. Tačiau žmonių grobimais dažnai užsiima ir smulkūs nusikaltėliai,
siekdami atkeršyti ar suvesti sąskaitas. Kolumbijos vyriausybė yra
sudariusi sąrašą žmonių, dėl kurių bando derėtis su marksistų ginkluotomis
gaujomis. Tačiau pastarieji vis keičia sąlygas, didina reikalavimus
mainais už įkaitų paleidimą.
Liepos mėnesį Bogotoje įvykusioje demonstracijoje
daugiau kaip milijonas žmonių reikalavo paleisti pagrobtuosius.
Demonstrantai kreipėsi ir į pagrobimų organizatorius, pirmiausia
į marksistų ginkluotąsias grupuotes, kurios žmonių pagrobimus naudoja
ir kaip kovos priemonę, ir kaip savo veiklos finansavimo būdą; kreipėsi
ir į šalies vyriausybę, reikalaudami konstruktyvios ir konkrečios
strategijos kovoje su žmonių pagrobimais.
Šventasis Tėvas viešuose susitikimuose yra išreiškęs
sielvartą dėl žmonių pagrobimų Kolumbijoje. Praėjusią vasarą viename
vidudienio maldos susitikime popiežius Benediktas XVI pasmerkė visame
pasaulyje vykstančius žmonių grobimus.
Dažnai, sakė Popiežius, mane pasiekia prašymai
padėti žmonėms, tarp jų ir katalikų kunigams, kurie įvairiose šalyse
ir dėl įvairių priežasčių laikomi nelaisvėje. Visus juos prisimenu
širdyje ir miniu maldose. Visų pirma galvoju apie Kolumbiją. Kreipiuosi
į atsakingus už šiuos smerktinus veiksmus, idant suprastų, kokį
blogį jie daro, ir sugrąžintų pagrobtuosius jų artimiesiems. Pagrobtuosius
motiniškai tegloboja Švenčiausioji Mergelė Marija, visų žmonių Motina,
sakė popiežius Benediktas XVI ragindamas išspręsti žmonių pagrobimo
problemą.
2002 metų rudenį Kolumbijoje buvo pagrobtas katalikų
vyskupas. Tuometinis Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos
pirmininkas vyskupas Chorche Enrikė Čimenesas Karvajalas buvo paleistas
po dvi savaites trukusios nelaisvės.
© 2008 XXI amžius
|