Šventasis Tėvas susirūpinęs taika

Popiežius Benediktas XVI Kalėdų dienos vidudienį iš Šv. Petro bazilikos balkono kreipėsi į aikštėje susirinkusią minią ir suteikė iškilmingą šventinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ – Miestui, tai yra Romai, ir visam pasauliui. Popiežius sakė: „Šią taikos dieną mintimis keliaujame visų pirma ten, kur žvanga ginklai: į kenčiantį Darfūro kraštą, į Somalį, Kongo Demokratinės Respublikos šiaurę, Eritrėjos ir Etiopijos pasienį, į Artimuosius Rytus, ypač į Iraką, Libaną, Šventąją Žemę, į Afganistaną, Pakistaną, Šri Lanką, Balkanų regioną, ir į daugybę kitų, dažnai, deja, užmirštų nesantaikos vietų. Kūdikis Jėzus tepagelbsti kenčiantiesiems, o vyriausybių vadovams teįkvepia išminties ir drąsos ieškoti ir surasti humaniškus, teisingus ir pastovius sprendimus. Į prasmės ir vertybių troškimą, kurį jaučia šiuolaikinis pasaulis, į visos žmonijos gyvenimui būdingą gerovės ir taikos troškimą, į vargšų lūkesčius, Kristus, tikras Dievas ir tikras Žmogus, atsiliepia savosiomis Kalėdomis. Tenebijo žmonės ir tautos jį pripažinti ir priimti: jo spindinti šviesa praskaidrina žmonijos akiračius, juo prasideda niekada nepasibaigsianti „šventoji diena“. Šios Kalėdos visiems iš tiesų tebūnie džiaugsmo, vilties ir ramybės diena!

Šarvuotos Kalėdos Irake

Basros bažnyčioje gieda Kalėdų švęsti susirinkę krikščionys

Irako ministrų kabinetas oficialiai paskelbė gruodžio 25-ąją Kalėdų švente. Taigi ir Irako krikščionys galėjo švęsti Kalėdas kaip vilties šventę, nors vis dar turi išgyventi teroristų ir integralistų grasinimus.

Nors krašto vidaus padėtis gerėja, tačiau Irako krikščionių bendruomenė ir šiemet Kalėdas šventė už uždarų durų, siekdama nekristi į akis.

Apie Irako krikščionių šiandieną mintimis dalijosi Bagdado vyskupas augziliaras Šlemonas Vardunis. Jis pasakojo, kad už viešąją tvarką atsakingi pareigūnai iš anksto prašė informuoti, kur ir kada rengiamos krikščionių Kalėdų liturginės apeigos ir kiti šventiniai renginiai, kad būtų galima kontroliuoti ir užtikrinti saugumą prie bažnyčių. Anot vyskupo, tikintieji norėjo viso to išvengti, bet suprato, kaip svarbu užtikrinti tikinčiųjų saugumą. Dėl to liturginės apeigos sostinėje įvyko gruodžio 24-osios ir 25-osios ankstų rytą arba popietę.

Apaštalinis nuncijus – tarsi tiltas tarp Šventojo Sosto ir vietinės Bažnyčios

Apaštalinis nuncijus trims Baltijos šalims arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

2001 m. spalio 25 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II paskyrė arkivyskupą Peterį Stephaną Zurbriggeną apaštaliniu nuncijumi trims Baltijos šalims. Popiežiaus atstovas, kuris yra Lietuvos diplomatinio korpuso dekanas, taip pat yra apaštalinis administratorius Estijoje.

Apaštalinis nuncijus Lietuvoje pasakoja apie savo tarnystę ir diplomatinį kelią įvairiose pasaulio šalyse keturiuose žemynuose bei jose patirtus įspūdžius.

Kokios nuncijaus pareigos ir atsakomybė – ką apima ši tarnystė? Kokias funkcijas atlieka Apaštališkoji nunciatūra?

Nunciatūra – tai labai sena Bažnyčios institucija, beveik nuo Bažnyčios istorijos pradžios. Popiežius, Romos vyskupas, turėjo keletą pasiuntinių, kuriuos siuntė į Bizantiją, į Konstantinopolį, pas imperatorių, ir taip Romos vyskupas parodė savo valdžią visai Bažnyčiai.

Afrikoje

Įkurta vakarų Afrikos vyskupus vienijanti organizacija

Nigerijoje ką tik pasibaigė angliškai ir prancūziškai kalbančių vakarų Afrikos dalies dviejų regioninių vyskupų konferencijų organizacijų bendras posėdis. Susitikimo metu vakarų Afrikos vyskupai naujai įkurtos organizacijos prezidentu išrinko kardinolą Peter Turkson, Ganos Cape Coast arkivyskupą.

Azijoje

Kalėdos Betliejuje

Ypač iškilmingos Kalėdos šiemet buvo Betliejuje, kur, nepaisant vis dar neišspręstų Šventosios Žemės politinių problemų ir dėl jų neatkurto visiško saugumo, švenčių proga apsilankė rekordinis maldininkų skaičius – net apie 40 tūkstančių piligrimų iš užsienio. Lotynų apeigų katalikų patriarcho Mišelio Sabos Betliejaus Šv. Kotrynos bažnyčioje aukotose Kalėdų Nakties Mišiose dalyvavo du su puse tūkstančio žmonių. Šiemet Šventosios Žemės krikščionys taip pat mini Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos įkūrimo 660-ąsias metines. Kaip žinoma, po vadinamųjų kryžiaus žygių, Šventojoje Žemėje galutinai įsitvirtino islamas.

Malda už pagrobtųjų išlaisvinimą

Kolumbijos vyskupų konferencija paskelbė visų vyskupų kalėdinius linkėjimus, kuriuos papildė malda už pagrobtųjų išlaisvinimą. Primindami šimtų pagrobtų tautiečių likimą, ganytojai su tikėjimu ir viltimi meldžia Visagalį, kad visi pagrobtieji greitai būtų išlaisvinti. Maldoje Kolumbijos vyskupai taip pat prašė gailestingąjį Dievą sustiprinti ir paguosti pagrobtųjų artimuosius ir draugus. „Kad visi veiksmai, kurių buvo imtasi humanitariniam susitarimui pasiekti, nebūtų bergždi, atneštų laukiamus rezultatus“, – pažymi maldoje Kolumbijos vyskupai. Vyskupų maldoje minimos Bažnyčios viltys ir pastangos liudija apie vyskupų troškimą, jog Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių pokalbiai dėl pagrobtųjų išlaisvinimo patvirtintų lūkesčius.

Gairės čigonų pastoracijai

Neseniai Romoje įvyko pirmasis čigonų kunigų, diakonų ir vienuolių susitikimas, surengtas Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos. Šį susitikimą inspiravo Tarybos parengtas dokumentas – gruodžio 8 d. paskelbtos „Gairės čigonų pastoracijai“. Šis dokumentas kvietė čigonus atsiliepti pastoraciniam pašaukimui tarp savo tautos. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po susitikimo, Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų Taryba parengė dokumentą, apibendrinantį šį unikalų susitikimą.