Azijoje
Kalėdos Betliejuje
Ypač iškilmingos Kalėdos šiemet buvo Betliejuje,
kur, nepaisant vis dar neišspręstų Šventosios Žemės politinių problemų
ir dėl jų neatkurto visiško saugumo, švenčių proga apsilankė rekordinis
maldininkų skaičius net apie 40 tūkstančių piligrimų iš užsienio.
Lotynų apeigų katalikų patriarcho Mišelio Sabos Betliejaus Šv. Kotrynos
bažnyčioje aukotose Kalėdų Nakties Mišiose dalyvavo du su puse tūkstančio
žmonių. Šiemet Šventosios Žemės krikščionys taip pat mini Pranciškonų
Šventosios Žemės kustodijos įkūrimo 660-ąsias metines. Kaip žinoma,
po vadinamųjų kryžiaus žygių, Šventojoje Žemėje galutinai įsitvirtino
islamas. Liko ir krikščionių, tačiau jie nebuvo gerai organizuoti
katalikai buvo atkirsti nuo katalikybės centro Romos. XIV amžiaus
viduryje leidimą oficialiai veikti ir atstovauti Popiežiui Šventojoje
Žemėje pavyko gauti pranciškonams. 1347 metais jie atvyko į Betliejų.
Netrukus buvo įkurta vadinamoji Šventosios Žemės kustodija, globojanti
kai kurias Šventojoje Žemėje krikščioniškas šventąsias vietas. Taigi
sukanka 660 metų nuo pranciškonų atvykimo į Betliejų.
Betliejaus pranciškonai šiemet mini ir liūdną
sukaktį: prieš 250 metų katalikai prarado teisę aukoti Mišias Betliejaus
Jėzaus Gimimo bazilikoje. 1757 metais kilus katalikų ir stačiatikių
ginčui, stačiatikiai gavo tuo metu Palestiną valdančios Osmanų imperijos
valdžios leidimą saugoti Jėzaus gimimo vietą. Nors šiandien Šventosios
Žemės katalikų ir stačiatikių santykiai kur kas geresni, tačiau
vis dar galioja aštuonioliktame amžiuje nustatytas status quo, pagal
kurį turkų vietininkai Palestinos krikščioniškąsias šventąsias vietas
paskirstė įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms. Šiemet taip pat
minima Šv. Kotrynos bažnyčios pastatymo 125 metų sukaktis. Netekę
teisės melstis Betliejaus bazilikoje, 1882 metais katalikai prie
pat bazilikos pasistatė kitą bažnyčią, dedikuotą kankinei šv. Kotrynai
Aleksandrietei. Viena šios bažnyčios siena remiasi į Gimimo baziliką.
Būtent šioje Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko Kalėdų Nakties Mišios,
kurias aukojo Šventosios Žemės katalikų patriarchas.
Šventosios Žemės Bažnyčia nepritaria didžiausio
pasaulyje Kryžiaus projektui
Iniciatyva Nazarete pastatyti didžiausią pasaulyje
Kryžių nesiderina su tradicine krikščioniškos katalikiškos piligrimystės
samprata. Tai pareiškė Nazareto vyskupas augziliaras Hiacintas Bulosas
Markuzas, paprašytas paaiškinti, kodėl Bažnyčia yra nusistačiusi
prieš Nazarete ketinamo statyti kryžiaus projektą. Pagal projektą,
60 metrų virš žemės paviršiaus iškilsiantis architektūrinis kryžiaus
paminklas turėtų būti didžiausias pasaulyje. Kryžiaus skersinio
400 kvadratinių metrų plote 44 metrų aukštyje numatyta pastatyti
panoraminę koplyčią. Kryžiaus kamiene vartus į vadinamuosius Nazareto
sodus, kuriuose rengiamasi įrengti pramogų centrą. Grupė verslininkų
tikisi didelių išlaidų pareikalausiantį projektą įgyvendinti iki
2010 metų.
Kryžiaus projektą sumanė ir jį vykdo grupė Galilėjos
krikščionių pasauliečių, kuriuos remia kai kurie musulmonai ir žydai.
Jie įkūrė Izraelio pripažintą bendrovę kryžiaus projektui remti.
Projektą remia Jungtinių Valstijų krikščioniškos asociacijos, turbūt
palaikomos Amerikos evangelikų ir kitų asociacijų, kurios Šventojoje
Žemėje yra nežinomos. Projekto vadovai atvirai skelbia, jog jie
siekia uždirbti pinigų. Tuo tarpu Bažnyčia neturi nieko bendro su
šiuo projektu.
Laiške Galilėjos krikščionims vyskupai pareiškė,
kad nepritaria kryžiaus projektui. Tai skamba paradoksaliai, nes
kai kalbama apie kryžių, galvojama apie ką nors, kas galėtų padėti
šventosioms vietoms ir pradžiuginti vietines Bažnyčias. Bet vyskupai
įsitikino, kad taip nėra. Projektas yra komercinis, išnaudojantis
religiją ir šventąsias vietas, o šiuo konkrečiu atveju dar ir kryžių
vieną švenčiausių visų krikščionių simbolių siekiant ekonominės
naudos. Didžiausias pasaulyje kryžius Nazarete atitrauks piligrimus
nuo tradicinių šventųjų vietų, ypač nuo Apreiškimo Bazilikos. Piligrimystėms
į kryžių siekiama suteikti religinės kelionės įspūdį, ir nors jose
netrūks religinio turinio, bet jos nebus tikros piligrimystės, tikėjimo
kelionės, padedančios atrasti mūsų tikėjimo šaknis ir atvedančios
į krikščioniškojo tikėjimo ištakas.
Pasak vyskupo Hiacinto-Boulos Marcuzzo, geriausia
būtų jei didžiausio pasaulyje kryžiaus projektas nebūtų vykdomas,
arba jei būtų pakeista jo koncepcija taip, kad būtų panašiau į tikrą
piligrimystę Šventojoje Žemėje. Tačiau svarbiausia, kad projektu
nebūtų siekiama ekonominės naudos, naudojant religiją.
Bažnyčios Azijoje padėtis ir uždaviniai
Vyskupų Sinodo sekretoriatas Romoje surengė Azijos
tarybos posėdį. Azijos vyskupai ir kiti posėdžio dalyviai aptarė
dabartines bažnytinio gyvenimo Azijoje realijas ir pasidalijo žiniomis
apie tai, kaip jiems sekasi įgyvendinti Apaštališkąjį paraginimą
Ecclesia in Asia. Šio posinodinio dokumento, popiežiaus Jono Pauliaus
II paskelbto prieš aštuonerius metus, praktiniai patarimai buvo
aptarti kito svarbaus Bažnyčios gyvenimui dokumento Sacramentum
caritatis šviesoje. Pastarasis dokumentas apie Eucharistiją Bažnyčios
gyvenime yra pirmasis dabartinio popiežiaus posinodinis Apaštališkasis
paraginimas. Posėdis Azijos ganytojams suteikė progą išsakyti lūkesčius
dėl šiemet Romoje vyksiančios XII Vyskupų Sinodo Generalinės Asamblėjos,
kurios tema bus Dievo Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje.
Posėdžio dalyviai kiek galėdami plačiau aptarė
Bažnyčios Azijoje gyvenimą ir visos pilietinės visuomenės gyvenimo
sąlygas, kurios daugeliu požiūriu yra palankios Bažnyčios veiklai.
Tačiau buvo paryškintos ir kai kurios rūpestį keliančios, nors labai
diferencijuotos situacijos, kurias Azijoje sukelia karai, ginklavimosi
varžybos, etniniai susirėmimai, smurtas, terorizmas, represijos
ir skirtingo laipsnio sąžinės laisvės varžymas. Susidarė labai įvairus
bažnytinio gyvenimo vaizdas, atskleidžiantis didelius kontrastus
Bažnyčioje, kuri, viena vertus, kenčia persekiojimus, bet, kita
vertus, patiria guodžiančių situacijų teikiamą džiaugsmą.
Pirmosios persekiojimų aukos būna mažumos, įskaitant
krikščionis, kurios dėl smurto dažnai yra priverstos emigruoti iš
tėvynės. Religijos laisvės trūkumai reiškiasi įvairiais būdais:
varžoma vyskupams susisiekti tarp savęs ir su popiežiumi, draudžiama
kurti vyskupų konferencijas, sunkinamos vizų procedūros sielovados
darbuotojams, ribojamas bažnyčių statymas, kliudomas dalyvavimas
viešajame gyvenime. Tuo tarpu stichinės nelaimės, kaip Bangladeše
daug aukų pareikalavę potvyniai, yra iššūkis Bažnyčios Azijoje ir
visame pasaulyje krikščioniškiems karitatyviniams darbams.
Guodžia gėrio sklaidą liudijanti tikrovė, kaip
antai ištiesiama pagalbos ir globos ranka į mirties pavojų patekusiems
pabėgėliams krikščionims, tikinčiųjų skaičiaus daugėjimas regionuose,
kuriuose jų buvo nedaug, ištikimybė net iki gyvybės aukos, iškalbingai
paliudyta 2006 metais Azijoje nužudytų keturių kunigų. Jų ir kitų
krikščionių auka teikia naujo krikščioniško gyvenimo atgimimo viltį,
nes kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla. Be to, Azijoje
pastebėtas pašaukimų į kunigus ir vienuolinį gyvenimą augimas
azijiečiai jau gali siųsti savo misionierius į kaimynines šalis
ir į kitus žemynus.
Bažnyčia yra atvira dialogui su didžiosiomis Azijos
religijomis, reikšmingai prisideda kuriant visuomenės pakantumą
ir santarvę, tvirtinant teisinę valstybę ir visuomenės demokratėjimo
procesą. Bažnyčios įtaka Azijoje per jos socialinį įsipareigojimą
mokyklose, ligoninėse ir kitose humanitarinėse sferose yra jaučiama
ir už krikščionių bendruomenių ribų ir yra kaip daigas naujos visuomenės,
paremtos taika, teisingumu, laisve ir meile.
Posinodinio Apaštališkojo paraginimo Ecclesia
in Asia įgyvendinimas duoda gausių vaisių, ypač per vyskupijų veiklos
programas ir vyskupų laiškus. Dokumento teologinis ir praktinių
patarimų turinys yra labai branginamas ypač dėl to, kad jame pateikiamos
Azijos Bažnyčiai dabartiniu metu itin svarbios gyvybės, taikos,
gamtosaugos, švietimo, sveikatos, jaunimo, šeimos teisingumo, tarpreliginio
dialogo ir pilietinės santarvės temos.
Ne mažiau teigiami Benedikto XVI posinodinio Apaštališkojo
paraginimo Sacramentum caritatis atgarsiai Azijoje. Vis daugiau
tikinčiųjų gali susipažinti su šio dokumento apie Eucharistiją Bažnyčios
gyvenime turiniu. Jis yra verčiamas į vietines kalbas: į kinų, korėjiečių,
vietnamiečių ir plačiai naudojamas katechezėje. Šio dokumento įtakoje
atgimsta eucharistinis pamaldumas ne Mišių metu. Švč. Sakramento
adoravimo sklaida rūpinasi įvairios grupės, įskaitant jaunimą.
Krikščionybės įdiegimas yra opi tema Azijos šalyse.
Suprantant, jog krikščionybės įdiegimas galimas tik gerai išmanant
vietinių Bažnyčių sielovadinius poreikius, jis yra kvietimas Azijos
krikščionims būti ištikimais Šventajam Raštui, Bažnyčios Tradicijai
ir Magisteriumui. Reikšminga, kad Biblijos tekstų stilius daug kuo
panašus į kitų azijietiškų religijų tekstus. Azijos Bažnyčios ganytojai
puikiai supranta Evangelijos skelbimo Azijoje sunkumus ir žino,
kad daug atsakymų į iškylančius klausimus pateikia Apaštališkasis
paraginimas Ecclesia in Asia.
© 2008 XXI amžius
|