Gailestingumo seserų kongregacijos įkūrėja

Veronoje Bažnyčios palaimintąja paskelbta Vincenta Marija Poloni. XIX amžiuje šiaurės Italijoje gyvenusi palaimintoji įkūrė Gailestingumo seserų kongregaciją, šiandien veikiančią ne vien Italijoje ir Europoje, bet ir Afrikos bei Lotynų Amerikos misijose. Kongregacijos charizmos esmę sudaro silpnųjų ir atstumtųjų globa, ypač ligonių ir vargšų slaugymas, taip pat vaikų auklėjimas ir tarnystė misijų šalyse.  Apeigoms vadovavo Veronos vyskupas Džiuzepė Zentis. Apeigų metu skelbimo palaimintąja formulę perskaitė popiežiaus įgaliotas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Andželas Amatas.

Vincenta Marija Poloni gimė 1802 metais giliai tikinčių vaistininkų šeimoje. Skatinama gilios maldos ir noro paklusti Dievo valiai, ji stengėsi padėti visiems, kurie patirdavo sunkumus. Sekdama savo anksti mirusio tėvo pavyzdžiu, ji rūpinosi ir Veronos vargšų prieglaudos įnamių globa.

Apsisprendimą pasišvęsti vienuoliniam gyvenimui paskatino nuodėmklausys ir dvasios vadovas, palaimintasis kun. Karlas Stybas. Įsitikinęs mergaitės dosnios tarnystės vargšams nuoširdumu, jis kartą labai aiškiais žodžiais padrąsino: „Tai Viešpaties valia, kad įsteigtum Gailestingumo seserų bendruomenę. Teneatgraso jokios kliūtys, mat Dievui nėra neįmanomų dalykų!“

Galutinai apsisprendusi eiti pašaukimo keliu, 38 metų moteris su trim bendramintėmis sukūrė pirmąjį būsimos vienuolinės kongregacijos branduolį ir įsikūrė Veronos vargšų prieglaudoje. Ilgainiui ligonius slaugančių vienuolių gyvenimo pavyzdžiu pasekė kitos moterys. Veronos Gailestingumo seserys ėmėsi kuklaus ir nesavanaudiško tarnavimo Veronos, o paskui ir kitų miestų ligoninėse ir mokyklose. Pradėtus darbus sutvirtino oficialus civilinis ir bažnytinis kongregacijos pripažinimas. 1848 metais Luigia su 12 kongregacijos narių davė vienuolinius įžadus. Kongregacija sėkmingai augo ir plėtėsi Šiaurės Italijoje, tačiau palaimintoji Vincenta Marija, būdama 53 metų, sunkiai susirgo ir mirė 1855 m. lapkričio 11 dieną.

V. M. Poloni gyvenimo šventumu buvo įsitikinę daugelis ją pažinojusių ir su ja dirbusių žmonių, o po mirties daugėjo žmonių liudijimų apie patiriamas malones. Poloni šventumo bylą pradėti skatino ir tai, kad jai vienuolinę kongregaciją įsteigti padėjęs ir įkūrimo darbuose bendradarbiavęs palaimintasis kun. Karlas Stybas buvo iškeltas į altorių garbę dar 1975 metais. V. M. Poloni beatifikacijos byla buvo pradėta prieš 18 metų, švenčiant jos įsteigtos kongregacijos 150 metines. Diecezinis bylos tarpsnis buvo užbaigtas per trejus metus. Perdavus bylą į Romą 1993 metais, jos eigą 1998 metais patvirtino Šventųjų skelbimo kongregacijos patarėjų posėdis, o popiežius Benediktas XVI 2006 metais palaimino V. M. Poloni herojiškas dorybes patvirtinusį dekretą. Paskui Teologų komisija pritarė medikų išvadoms apie stebuklingą pagijimą, o Kardinolų ir vyskupų komisijai jas ratifikavus, Šventasis Tėvas įgaliojo skelbti dekretą apie V. M. Poloni užtarimu įvykusį stebuklą.

Veronos Gailestingumo seserys tęsia savo kongregacijos steigėjos pradėtus nesavanaudiškos krikščioniškos artimo meilės darbus  mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, senelių globos namuose, pastoraciniuose ir socialinės paramos centruose, tačiau pagrindinį dėmesį ir toliau skiria ligonių, ypač AIDS ir priklausančių nuo narkotinių medžiagų, slaugymui. Šiuo metu kongregacijai priklauso daugiau kaip tūkstantis šimtas vienuolių, sudarančių 112 bendruomenių.

Parengta pagal VR informaciją

© 2008 „XXI amžius“