|
Popiežius nurodo sektiną šventųjų pavyzdį
Mindaugas BUIKA
|
Palaimintasis kunigas
Gaetanas Erikas (17911860)
|
Iškalbingas Dievo gailestingumo skelbimas Paskelbdamas keturis naujus Bažnyčios šventuosius, popiežius Benediktas XVI su padėka Dievui nurodė jų dvasinio gyvenimo ir tarnystės pavyzdžius. Spalio 12 dieną Romos Šv. Petro aikštėje iškilmingoje ceremonijoje buvo kanonizuoti šie palaimintieji: italas kunigas Gaetanas Erikas (17911860), įkūręs Švenčiausiųjų Jėzaus ir Marijos širdžių misionierių kongregaciją; šveicarė sesuo vienuolė Marija Bernarda Biutler (18481924), įkūrusi Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos pranciškonių seserų misionierių kongregaciją, indė sesuo vienuolė Alfonsa (Ana Mutatupandatu) (19101946), priklausiusi Šv. Pranciškaus trečiojo ordino neturtingųjų klarisių kongregacijai, ir ekvadorietė pasaulietė Šv. Jėzaus Narciza Martiljo Moran (18331869).
|
|
Mirė kardinolas Antonijus Inocentis
Romoje mirė kardinolas Antonijus Inocentis, vienas vyriausių Kardinolų Kolegijos narių. Rugpjūčio 23 dieną jam sukako 93-eji. Kardinolas buvo ilgametis Šventojo Sosto diplomatas ir kelių Romos kurijos dikasterijų vadovas. Nuo 1986 iki 1995 metų Inocentis buvo Kunigų kongregacijos prefektas, Bažnyčios kultūrinio ir istorinio paveldo apsaugos tarybos ir Popiežiškosios komisijos Ecclesia Dei pirmininkas.
|
|
Mirė Ekvadoro kardinolas
Ekvadoro vyskupų konferencijos sekretoriatas pranešė, jog spalio 13 dieną mirė 83 metų buvęs sostinės Kito arkivyskupas, kardinolas Antonijus Chosė Gonzalesas Zumaraga. Ekvadoro vyskupai, kurie kaip tik tomis dienomis Romoje dalyvavo vizite ad Limina pas popiežių Benediktą XVI, Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje aukojo iškilmingas padėkos Mišias už ekvadorietės šv. Jėzaus Narcizos kanonizaciją ir drauge meldėsi už velionį kardinolą Gonzalesą Zumaragą.
|
|
Vilniuje dirbęs kun. Mykolas Sopočka paskelbtas palaimintuoju
Rugsėjo 28 dieną palaimintuoju buvo paskelbtas kunigas Mykolas Sopočka, šv. Faustinos Kovalskos dvasios tėvas, daug nusipelnęs, kad per seserį Faustiną paskelbta Dievo Gailestingumo žinia įgautų konkrečios maldingumo formos pavidalą ir kuo plačiau pasklistų po pasaulį. Beatifikacijos iškilmė vyko rytinės Lenkijos Balstogės mieste, kuriame kunigas Sopočka, pokario metais pasitraukęs iš Vilniaus, praleido paskutinius tris savo gyvenimo dešimtmečius. Popiežiaus Benedikto XVI vardu beatifikacijai vadovavo neseniai paskirtas naujas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato.
|
|
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvai paskelbti palaimintaisiais
|
Liudvikas ir Zelija Martenai,
šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvai
|
Spalio 19 dieną Prancūzijoje palaimintaisiais paskelbti Liudvikas ir Zelija Martenai, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės iš Lizjė tėvai. Liudvikas Martenas (1823-1894) ir Zelija Guerin (1831-1877) susituokė Alansono mieste 1858 metų vasarą. Liudvikas buvo laikrodininkas, o Zelija siuvinėtoja. Šiame mieste prabėgo 19 jų santuokos metų. 1865 metais Zelijai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ji mirė 1877 metais, greta budint vyrui ir broliui. Martenų šeimoje gimė devynios mergaitės, tačiau keturios mirė labai anksti. Jauniausioji iš išgyvenusių buvo Marija Pranciška Teresė, kuri Karmelio vienuolyne priėmė Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės vardą ir per 24 gyvenimo metus nuėjo tokį dvasinio gyvenimo kelią, dėl kurio buvo paskelbta jauniausia visos Bažnyčios mokytoja.
|
|
Palaimintieji Pranciškaus vardu
|
Kun. Frančeskas Pianzola
|
Italijoje paskelbti du nauji palaimintieji, pakrikštyti Pranciškaus vardu, dėl to ir jų beatifikacijos iškilmės vyko šv. Asyžiečio liturginio minėjimo dieną. Šiaurės Italijos Vigevano katedroje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas emeritas kardinolas Chosė Saraiva Martinsas vadovavo kunigo Frančesko (Pranciškaus) Pianzola beatifikacijai. Beveik tuo pat metu Italijos šiaurės rytuose, prie Adrijos jūros esančiame Triesto mieste vyko Šventųjų skelbimo kongregacijos naujojo prefekto arkivyskupo Andželo Amato vadovaujamos kito palaimintojo Pranciškaus kankinio kunigo Frančesko Džiovanio Bonifacijo beatifikacijos apeigos.
|
|
Gailestingumo seserų kongregacijos įkūrėja
Veronoje Bažnyčios palaimintąja paskelbta Vincenta Marija Poloni. XIX amžiuje šiaurės Italijoje gyvenusi palaimintoji įkūrė Gailestingumo seserų kongregaciją, šiandien veikiančią ne vien Italijoje ir Europoje, bet ir Afrikos bei Lotynų Amerikos misijose. Kongregacijos charizmos esmę sudaro silpnųjų ir atstumtųjų globa, ypač ligonių ir vargšų slaugymas, taip pat vaikų auklėjimas ir tarnystė misijų šalyse. Apeigoms vadovavo Veronos vyskupas Džiuzepė Zentis. Apeigų metu skelbimo palaimintąja formulę perskaitė popiežiaus įgaliotas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Andželas Amatas.
|
|
Rugsėjis kankinių mėnuo Korėjoje
Korėjos Bažnyčioje rugsėjo mėnuo buvo dedikuotas saviems kankiniams. Jų yra nepaprastai daug, atsižvelgus į tai, kad Korėjos Bažnyčia yra palyginti jauna ji pasiekė budizmo, šamanizmo ir konfucionizmo tradicijas puoselėjančius Korėjos pusiasalio gyventojus XVIII amžiaus pabaigoje. Oficialiai pripažinti ir Bažnyčios šventaisiais paskelbti 103 kankiniai. Iš jų geriausiai žinomi yra dviejų Korėjos kankinių vardai: pirmojo Korėjos katalikų kunigo Andriejaus Kim Taegono ir pasauliečio Pauliaus Čongo Hasango. Juos kartu su šimtu kitų kankinių kanonizavo popiežius Jonas Paulius II Seule prieš 24 metus. Tai buvo pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kad šventųjų skelbimo apeigos įvyko ne Romoje. 103 Korėjos kankinių liturginė šventė yra įrašyta į Visuotinės Bažnyčios kalendorių ir yra minima rugsėjo 20 dieną. Šv. Andriejus Kim Taegonas yra Korėjos Bažnyčios kunigų dangiškasis globėjas.
|
|
Išleista enciklopedija apie Olandijos XX amžiaus katalikus kankinius
Olandijos vyskupai išleido XX amžiaus katalikų kankinių enciklopediją. 672 puslapių veikale Kristaus liudytojai pateikiami straipsniai apie 221 kankinį: olandų kunigus, vienuoles ir vienuolius bei pasauliečius. Didžioji dauguma pristatomų kankinių buvo nužudyti nacių valdymo laikais arba misijų kraštuose. Žinomiausi veikale pristatomi kankiniai yra šv. Ona Kotryna Dierks, Kinijoje per 1900 metų persekiojimus nukirsdinta misionieriškos kongregacijos vienuolė pranciškonė, ir du Dachau koncentracijos lageryje nužudyti kunigai, karmelitas ir filosofas palaimintasis kun. Titus Brandsma ir jėzuitas, tarptautinės teisės profesorius, t. Robert Regout. Enciklopedijoje taip pat pristatomi kitų tautybių katalikai, gyvenę ir krauju liudiję tikėjimą Olandijoje. Tarp pastarųjų yra Europos globėja šv. Edita Štain ir jos sesuo Roza.
|
|
Azijoje
Marijonų misija Mindanao saloje
Rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos gimimo šventės dieną, tėvai marijonai atidarė savo misiją Filipinų Mindanao saloje. Misija atidaryta El Salvador kaime, salos šiaurinėje dalyje. Ateityje čia ketinama įkurti didesnę Dievo gailestingumo šventovę. Mindanao saloje jau daug metų veikia islamo išpažinėjų rezistencinis judėjimas, reikalaujantis salos atsiskyrimo nuo Filipinų. Nors šiuo metu palyginti ramu, tačiau konfliktas dar toli gražu nėra pasibaigęs. Apie Mindanao salos konfliktą gana daug buvo kalbama pernai, kai musulmonai sukilėliai buvo pagrobę italą misionierių.
|
|
Šiaurės Amerikoje
Kanados kardinolas atsisakė valstybinio apdovanojimo
Monrealio ganytojas kardinolas Žanas Klodas Turkotė pranešė, jog sugrąžins 1996 metais jam suteiktą Kanados ordiną, protestuodamas prieš abortus remiančio gydytojo Henrio Morgentalerio apdovanojimą tuo pačiu ordinu. Žinia apie Morgentaleriui liepos 1 dieną skirtą aukštą Kanados valstybės apdovanojimą papiktino visus Kanados katalikų vyskupus. Kardinolas Ž. K. Turkotė pareiškė, jog buvo įsitikinęs, kad minėtasis apdovanojimas yra skiriamas asmenims, kurių veikla yra susilaukusi plataus visuomenės pritarimo, ir pridūrė, jog puoselėjo viltį, kad Kanados vyriausybė persvarstys nutarimą apdovanoti mediką. Kardinolas taip pat paaiškino, kad šis jo sprendimas nėra susijęs su artėjančiais visuotiniais rinkimais Kanadoje, nors pripažino, kad balsuotojai privalo visu rimtumu apsispręsti teisės į gyvybę klausimu. Kardinolas Ž. K. Turkotė yra trečias asmuo, atsisakęs garbingo Kanados ordino po to, kai jis buvo paskirtas dr. Morgentaleriui. Prieš kardinolą Kanados ordino atsisakė kun. Lucinas Larė ir Kanados Naujojo Bransviko provincijos vicegubernatorius Gilertas Finas.
|
|
Afrikoje
Alžyro arkivyskupas pradėjo eiti pareigas
Alžyro katalikų arkivyskupas 57 metų jordanietis Galebas Musa Abdalahas Baderas, Bažnyčios kanonų teisės ir filosofijos žinovas, vienas iš Bažnyčios kanonų teisės kodekso vertėjų į arabų kalbą, oficialiai pradėjo eiti ganytojo pareigas. Misijos pradžios iškilmė išvyko spalio 10 dieną Alžyro Švč. Jėzaus Širdies katedroje. Iškilmingose Mišiose, kuriose buvo meldžiamasi arabiškai ir prancūziškai, dalyvavo Alžyro valstybės, politinio ir kultūrinio pasaulių atstovai, apie šimtas kunigų bei vienuolių ir du chorai. Naujasis arkivyskupas savo misiją Alžyre apibūdino keturiais veiksmažodžiais: pažinti, mylėti, tarnauti, vienyti. Mišių homilijoje ganytojas sakė, jog nori pažinti, kad galėtų mylėti; mylėti, kad galėtų tarnauti; tarnauti, kad galėtų visus suvienyti.
|
|
|