„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2008 m. spalio 24 d., Nr. 3 (41)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Azijoje

Marijonų misija Mindanao saloje

Rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos gimimo šventės dieną, tėvai marijonai atidarė savo misiją Filipinų Mindanao saloje. Misija atidaryta El Salvador kaime, salos šiaurinėje dalyje. Ateityje čia ketinama įkurti didesnę Dievo gailestingumo šventovę.

Mindanao saloje jau daug metų veikia islamo išpažinėjų rezistencinis judėjimas, reikalaujantis salos atsiskyrimo nuo Filipinų. Nors šiuo metu palyginti ramu, tačiau konfliktas dar toli gražu nėra pasibaigęs. Apie Mindanao salos konfliktą gana daug buvo kalbama pernai, kai musulmonai sukilėliai buvo pagrobę italą misionierių.

Kaip pasakojo marijonų kongregacijos generalinis vyresnysis tėvas Janas Rokošas, marijonai puikiai supranta, kad misionierių darbas Mindanao saloje bus pavojingas. Jie vyksta ten dirbti suprasdami riziką, tačiau trokšdami savo buvimu ir darbu liudyti Dievo gailestingumą. Siųsdami misionierius į Mindanao salą, marijonai nori išreikšti dėkingumą už jų kongregacijos įkūrėjo tėvo Stanislovo Papčinskio iškėlimą į altorių garbę.

Marijonų misijos ir Dievo gailestingumo šventovės idėja nėra nauja. Gailestingojo Jėzaus kultas Filipinuose gerai žinomas. Jį čia jau prieš kurį laiką pradėjo skleisti iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę misionieriai marijonai. Dievo gailestingumo žinia Filipinuose sau rado labai palankią dirvą, greit įaugo į filipiniečių liaudies pamaldumą, nors tam kartais spontaniškam ir jausmingam liaudies pamaldumui trūksta tvirtesnių teologinių pamatų. O tai kaip tik bus vienas iš tikslų, kurių sieks į Mindanao salą nuvykę misionieriai marijonai.

Būsimos Dievo gailestingumo šventovės kūrimą jau prieš kurį laiką pradėjo patys filipiniečiai. El Salvadore, ant jūros kranto, filipiniečiai katalikai įsigijo sklypą ir jame pastatė didoką Gailestingojo Jėzaus statulą. Trūko tik kunigų pradėtam darbui tęsti ir rimtai imtis šventovės kūrimo.

Birželio mėnesį į Filipinus, pirmiausia Manilą, paskui ir į Mindanao salą buvo pasiųsti šeši tėvai marijonai. Dabar būsimos šventovės sklype pastatyta laikina bambukinė koplyčia ir laikini misijos namai. Misionieriai gana optimistiškai žiūri į ateitį, nes juos labai entuziastingai palaiko vietiniai gyventojai. Iniciatyvai kurti Dievo gailestingumo šventovę pritaria ir vietos vyskupas.

Marijonams, pasak kongregacijos generalinio vyresniojo, Dievo gailestingumo skelbimas yra savaime suprantama jų kongregacijos charizmos dalis. „Pagrindinis mūsų pašaukimas yra skelbti Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą, – sakė tėvas Rokošas, – o juk Marijos Nekaltasis Prasidėjimas yra nuostabus Dievo gailestingumo vaisius“.

Bažnyčia Nepale rūpinasi švietimu

Tuo metu, kai Indijoje nesiliauja smurto išpuoliai prieš krikščionis, kaimyniniame Nepale Katalikų Bažnyčia gali džiaugtis vietinių žmonių pagarba ir dėkingumu. Vatikane lankęsis apaštališkasis Nepalo vikaras vysk. Antony Šarma, duodamas interviu katalikiškai naujienų agentūrai FIDES, pasakojo, jog vietiniai žmonės palankiai vertina Bažnyčios darbą švietimo srityje. Kiekvienais metais, pasak vyskupo, Nepale nuo 200 iki 300 žmonių pareiškia norą būti pakrikštytais. Nuo 1991 metų Nepalo Konstitucija garantuoja kulto ir religijos laisvę. Šiandien katalikų bendruomenė jau turi daugiau kaip 7 tūkstančius narių. Žmonėms tarnaujanti katalikų bendruomenė pelnė visų socialinių, politinių ir religinių grupių palankumą.

Vyskupas A. Šarma pasakojo, kad anksčiau mokyklą galėdavo lankyti tik turtingųjų, aukštesniųjų kastų vaikai, o katalikų bendruomenė pradėjo organizuoti nemokamą švietimą visų kastų ir kitas religijas išpažįstančiųjų vaikams. Žmonės pradėjo dovanoti Bažnyčiai žemes, kad jose būtų statomos naujos mokyklos. Po 25 pastoracijos metų Katalikų Bažnyčia šiandien administruoja šešias mokyklas sostinėje ir 21 kaimiškose ir kalnuotose vietovėse, tad iš viso 27 mokyklas. Šiose mokyklose mokosi 17 tūkstančių mokinių, iš kurių net 9 tūkstančiai mergaitės.

Katalikiškos mokyklos – pavyzdiniai centrai

Katalikiškos mokyklos Bangladeše yra pavyzdiniai švietimo centrai, garsėjantys mokymo programų kokybe ir mokytojų profesionalumu. Mokiniai, baigę Bangladešo katalikiškas mokyklas, žiniomis pranoksta mokinius, baigusius valstybines mokyklas. Pagal Bangladešo vyskupų konferencijos spaudos centro atliktą tyrimą, net 96 proc. dvidešimties katalikiškų sostinės mokyklų mokinių išlaikė brandos egzaminus, tuo tarpu valstybės vidurkis nesiekia 71 proc.

 Šiandien 287 Bangladešo katalikiškas mokyklas lanko beveik 150 tūkstančių mokinių. Katalikiškų švietimo įtaigų populiarumas labai greitai auga ir tarp musulmonų. Net 90 proc. mokinių iš 227 pradinių mokyklų, 56 licėjų ir 4 kolegijų yra nekatalikai. Reikia neužmiršti ir tai, kad šalyje islamas yra daugumos religija. Katalikiškų mokyklų mokiniai bei jų tėvai labai teigiamai vertina suteikiamą visapusišką ugdymą, užklasinę veiklą, organizuojamas diskusijas bei kultūrinę veiklą.

Katalikiškose mokyklose daugiausia dirba Nekaltojo Prasidėjimo misionierių kongregacijos vienuolės bei Bangladešo Marijos Apaštalų Karalienės kongregacijos seserys, kurių charizma darbuotis švietimo srityje. Šios dvi kongregacijos labai daug prisidėjo prie švietimo lygio Bangladeše pakėlimo.

Naujas išpuolis prieš Hanojaus katalikus

Vietnamo valdžios remiami chuliganai surengė naują prievartos akciją prieš Hanojaus katalikų bendruomenę. Arkivyskupijos tikintieji buvo užpulti prie buvusios Apaštališkosios delegatūros pastato, kur buvo susirinkę maldai. Šį kartą žmones apstumdę užpuolikai buvo prasibrovę net iki arkivyskupo rūmų pagrindinių durų. Jie išvaikė tikinčiuosius, reikalaudami Hanojaus arkivyskupo Ngo Quang Kiet galvos. Užpuolėjai sudaužė geležinį kryžių, katalikų bendruomenės iškeltą Apaštališkosios delegatūros kieme, ir išsivežė Švč. Mergelės Marijos statulą, kuri buvo Apaštališkojoje delegatūroje dar prieš 1959 metus, kai pastatą užėmė komunistinis režimas.

Mėlynais kombinezonais uniformuotų užpuolėjų akcija buvo parengta iš anksto, jos dalyviai atvežti į vietą autobusais. Pasak Hanojaus pareigūnų, užpuolėjai buvo „liaudies įniršio“ prieš katalikus ir ypač prieš Hanojaus arkivyskupą išraiška. Hanojaus liaudies komiteto pirmininkas Nguyen The Thao viešai apibūdino katalikus kaip pavojų visuomenei ir prašė tautiečius „ginti valstybę“. Išvaikę maldos susitikimo dalyvius užpuolėjai kėsinosi šturmuoti arkivyskupo namus, tačiau jiems kelią užkirto rūmuose užsidarę kunigai ir kurijos darbuotojai. Užpuolimą stebėjo policijos pareigūnai, kai kurie iš jų net padėjo.  Keletas tikinčiųjų pasislėpė Šv. Juozapo katedroje ir skambino varpais šaukdamiesi artimų parapijų tikinčiųjų pagalbos. Tuomet policijos pareigūnai įsakė užpuolėjams trauktis, kad būtų išvengta susirėmimo.

Indijoje nužudytas katalikų kunigas

Nužudytasis Meruto vyskupijos kunigas Samuelis Francis gyvendamas ašrame (vienuolyne), garsėjo kaip taikos ir tarpreliginio dialogo apaštalas. Kunigo nužudymo aplinkybės nėra žinomos, tačiau policija mano, kad jis tapo tragiškai pasibaigusio apiplėšimo auka. Penkiasdešimtmečio kunigo kūnas buvo rastas koplyčioje, už nugaros surištomis rankomis, užrišta burna ir žaizdomis galvoje. Per užpuolimą taip pat buvo nužudyta viena moteris, kurios kūnas buvo surastas ašramo sandėlyje. Kun. S. Francis buvo žinomas Svami Astheya vardu (išvertus – „tas, kuris nėra šykštus“), rengdavosi induistų vienuoliams būdingu abitu, mokė jogos ir meditacijos. Pasak kun. Daviso Varayilano, ašrame gyvenęs ir apaštalavęs kunigas buvo dosnus, geros širdies ir išmintingas. Pas jį į ašramą krikščioniško liudijimo patirties semtis buvo siunčiami vyskupijos klierikai. Devintame dešimtyje kunigas buvo atsakingas už vyskupijos jaunimo sielovadą. Kunigą lankydavo kitų regione gyvuojančių religinių bendruomenių atstovai. Meruto vyskupijos kunigą Svami Astheya gerbė induistai, musulmonai ir sikhai, taip pat vargšai ir atstumtieji

Parengta pagal VR informaciją  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija