|
Jono Pauliaus II beatifikacijos išvakarėse Mindaugas BUIKA
Dievo Gailestingumas ir Marija Artėjantis Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimas Bažnyčios palaimintuoju susilaukia didžiulio dėmesio visame pasaulyje. Gegužės 1-ąją Romoje įvyksiančios iškilmės sutampa su Dievo gailestingumo sekmadieniu ir Marijos mėnesio pradžia. Abu šie įvykiai atspindi būsimojo palaimintojo asmeninio pamaldumo bruožus: jo skatintą dieviškojo gailestingumo kultą ir visišką atsidavimą Dievo Motinos globai. Popiežius Jonas Paulius II 1993 metais beatifikavo Dievo gailestingumo apaštalę, Vilniuje ir Krokuvoje gyvenusią seserį Faustiną Kovalską. Jubiliejiniais 2000 metais jis ją paskelbė Bažnyčios šventąja, kartu įsteigdamas Dievo gailestingumo šventę, kuri yra minima sekmadienį po šventųjų Velykų. Ypatingą pamaldumą Dievo gailestingumui Šventasis Tėvas patvirtino šiai temai paskirdamas vieną pirmųjų savo enciklikų Dives in Misericordia (Apstus gailestingume), kuri buvo paskelbta dar 1980 metais. Kaip tik šiuo kreipimusi į Viešpatį (Deus, dives in misericordia) prasidės speciali malda (collecta) palaimintojo Jono Pauliaus II garbei aukojamose šv. Mišiose. Šventojo Tėvo išskirtinis pamaldumas Švč. Mergelei Marijai taip pat yra gerai žinomas. Visą savo vyskupišką ir popiežiškąją tarnystę Karolis Vojtyla dedikavo Dievo Motinai, pasirinkdamas meilės ir ištikimybės Švč. Mergelei Marijai išpažinimą Totus tuus (Visas tavo) savuoju devizu. Savo ganytojiškam herbui taip pat parinko marijinius simbolius: ženklo ertmę nuspalvino tradicine mėlyna Mergelės Marijos spalva, į ją įkeldamas auksinius ženklus Kryžių bei raidę M (Marijos monogramą). Išrinktas į apaštalo Petro sostą sveikinimo kalboje 1978 metų spalio 16 dieną Jonas Paulius II net du kartus pakartojo savo visišką atsidavimą Švč. Mergelės Marijos globai. Jis sakė, kad baiminosi prisiimti šią nepaprastą vadovavimo Visuotinei Bažnyčiai atsakomybę, bet sutiko su kardinolų konklavos sprendimu tik paklusdamas Kristui ir visiškai pasitikėdamas Švenčiausiąja Jėzaus Kristaus ir Bažnyčios Motina. Šis pasitikėjimas dar labiau sustiprėjo po dramatiškų 1981 metų gegužės 13 dienos pasikėsinimo įvykių. Šventojo Tėvo įsitikinimu, būtent 1917 metais Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina, kurios šventė liturgijoje minima tą dieną, išgelbėjo jo gyvybę, nukreipdama turko teroristo kulką. Iš kūno išimtos kulkos fragmentas Jono Pauliaus II siūlymu buvo įmontuotas į Portugalijos šventovėje esančios Marijos statulos karūną. Pagal neseniai popiežiaus generalinio vikaro Romai kardinolo Agostino Valinio pristatytą Jono Pauliaus II beatifikavimo iškilmės programą, renginys užsitęs beveik tris dienas ir taps vienu svarbiausių šiemetinių įvykių visai Bažnyčiai, o ypač Italijos sostinei ir naujojo palaimintojo gimtajai Lenkijai. Tikimasi, kad į Romą atvyks šimtai tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio, o beatifikacijos liturgija televizijos tiltais bus transliuojama į daugelį šalių. Įvykis turės ir tam tikrą istorinį bruožą, kadangi dabartinis Romos vyskupas (popiežius Benediktas XVI) į Bažnyčios altorių garbę pirmą kartą iškels tiesioginį savo pirmtaką (popiežių Joną Paulių II) po rekordiškai trumpai vykusio jo beatifikacijos bylos nagrinėjimo. Iškilmė prasidės balandžio 30-osios vakarą Romos antikinio Circus Maximus (Didžiojo cirko) aikštėje rengiama maldos vigilija, kurioje bus prisimintas Jono Pauliaus II mokymas ir pastoracinė tarnystė. Po procesijos ir Romoje garbinamo Švč. Mergelės Marijos atvaizdo (Maria Salus Ponuli Romani) karūnacijos, dalyvaujant visų diecezijos parapijų atstovams, prisiminimais dalinsis ilgametis naujojo palaimintojo asmeninis sekretorius, dabar Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas ir beveik visą praėjusį pontifikatą Šventojo Sosto informacijos tarnybos vadovu buvęs ispanas žurnalistas Choakinas Navaras Valsas. Toje prisiminimų dalyje kalbės prancūzė vienuolė Marija Simon Pjer, kurios stebuklingas pagijimas su velionio Jono Pauliaus II užtarimu atvėrė kelią jo beatifikacijai. Prisiminimų ir liudijimų pabaigoje atlikus himną Totus tuus, kuris buvo sukurtas minint popiežiaus Jono Pauliaus II kunigystės 50-ąsias metines, susirinkusieji į Circus Maximus kalbės Rožinio maldos Šviesos slėpinius, kuriuos kaip tik įvedė naujasis palaimintasis. Į šį Dievo Motinos maldos kalbėjimą tiesiogiai įsijungs ir piligrimai, susirinkę į garsiąsias ir Jonui Pauliui II brangias šventoves visame pasaulyje: Dievo gailestingumo šventovę Lagievnikuose (prie Krokuvos), Marijos šventoves Kavekame (Tanzanija), Harisoje (Libanas), Gvadelupėje (Meksika) ir Fatimoje (Portugalija). Šviesos slėpiniai bus kalbami už jaunimą, šeimas, evangelizaciją, viltį ir taiką tarp tautų bei Bažnyčią. Maldos vigiliją užbaigs popiežius Benediktas XVI, kuris iš Apaštališkųjų rūmų per ekranus, išdėstytus daugelyje Romos bažnyčių, kreipsis su trumpa kalba (oracija) ir visiems dalyviams suteiks palaiminimą. Iškilmės ir palaikų perlaidojimas Didžioji Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmė gegužės 1 dieną vyks Romos šv. Petro aikštėje ir jai vadovaus popiežius Benediktas XVI. Prieš beatifikacijos liturgiją bus skirta pasirengimo Dievo gailestingumo sekmadieniui valanda, kurios metu bus kalbamas palaimintajam Jonui Pauliui II brangus šv. Faustinos įvestas Dievo gailestingumo vainikėlis. Pasirengimas bus užbaigtas meldžiant gailestingumo visam pasauliui bei lenkiškai giedant giesmę Jezu ufam Tobie (Jėzau pasitikiu Tavimi). Po beatifikacijos apeigų atidengus naujojo palaimintojo Jono Pauliaus II paveikslą, lotynų kalba bus sugiedotas jam skirtas himnas, kurį sukūrė Romos vyskupijos liturginės tarnybos vadovas monsinjoras Markas Frizina. Dalyvaudamas beatifikacijos programos pristatyme jis paaiškino, kad naujajame himne Atverkite duris Kristui (italų k. Aprite le Porte a Cristo) norėta iškelti popiežiaus Jono Pauliaus II ganytojiškos tarnystės bruožus: tikėjimo ir vilties liudijimą, tėvišką meilę jaunimui ir šeimai, darbus teisingumo ir taikos labui, kančios išganomąją galią ir, žinoma, katalikiškąjį pamaldumą Dievo Motinai. Šis himnas, kaip ir kiti liturginės muzikos kūriniai, bus atliktas gegužės 2 dieną, kai Šv. Petro aikštėje bus celebruojamos pirmos šv. Mišios, skirtos jau paskelbtam palaimintajam Jonui Pauliui II. Šioms padėkos pamaldoms vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, muzikinėje dalyje dalyvaus Romos ir Varšuvos chorai, taip pat Jono Pauliaus II gimtojo Vadovicų miesto simfoninis orkestras. Po šių iškilmių palaimintojo Jono Pauliaus II palaikai privačiomis apeigomis bus perlaidoti į Romos bazilikos Šv. Sebastijono koplyčią. Neatidarytas karstas perkeltas tam, kad būtų patogiau lankytojams, kadangi koplyčia yra netoli įėjimo, šventovės dešiniosios navos pradžioje. Anksčiau Šv. Sebastijono koplyčios altoriuje kelis šimtmečius buvusi palaimintojo popiežiaus Inocento XI palaikų urna balandžio pradžioje specialioje perlaidojimo ceremonijoje buvo perkelta į centrinėje navoje už šv. Andriejaus pilioriaus esantį Atsimainymo altorių. Balandžio 29 dieną iš kapo buvo iškelti popiežiaus Jono Pauliaus II žemiškieji palaikai (karstas nebus atidaromas) iškilmių metu bus laikomi sakraliausioje Vatikano bazilikos vietoje prie pagrindinio Išpažinimo altoriaus. Po beatifikacijos pagrindinių šv. Mišių gegužės 1 dieną pirmasis prie išstatytų palaimintojo Jono Pauliaus II palaikų ateis pasimelsti popiežius Benediktas XVI kartu su Eucharistiją koncelebravusiais Kardinolų kolegijos nariais. Paskui palaimintojo relikvijas prie Konfesijos altoriaus galės pagerbti visi norintys karstas iki perlaidojimo ten bus laikomas tiek, kiek gegužės 12 dienomis bus norinčių jį aplankyti piligrimų. Naujoje palaimintojo Jono Pauliaus II kapavietėje Šv. Sebastijono altoriuje ant marmurinio antkapio bus iškaltas paprastas užrašas: Beatus Ioannes Paulus II. Balandžio viduryje buvo paskelbtas ispano kardinolo Antonijaus Kanisarezo Loveros ir amerikiečio arkivyskupo Agostino Di Nojos vadovaujamos Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos dekretas apie tolesnį beatifikuoto popiežiaus Jono Pauliaus II minėjimą Bažnyčios liturgijoje. Dokumente primenama, kad į visos Bažnyčios liturginį kalendorių yra įrašomi tik kanonizuoti šventieji, o beatifikuotų katalikų garbinimas yra daugiau lokalinis ir leidžiamas tik su palaimintojo gyvenimu ir veikla tiesiogiai susijusiose vyskupijose bei diecezijose. Tačiau, atsižvelgiant į Jono Pauliaus II beatifikacijos išskirtinį pobūdį bei jo pripažinimą bei pagarbą, visoje Bažnyčioje nustatytas galimas platesnio masto jo liturginis minėjimas. Liturginio pagerbimo bruožai Vatikano laikraštyje LOsser-vatore Romano publikuotame dekrete pirmiausia pažymima, kad ateinančiais metais po Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju (taigi iki 2012 metų gegužės 1 dienos) visoje Bažnyčioje tam tikromis dienomis ir tam skirtose vietose bus galima aukoti Padėkos šv. Mišias už naująjį palaimintąjį. Atsakomybė už tų datų ir šventovių parinkimą pagal vietinius poreikius ir pastoracinius tikslus tenka diecezijų ordinarams ir vienuolijų generaliniams vyresniesiems. Tose Padėkos Dievui pamaldose turi būti naudojama palaimintajam Jonui Pauliui II skirtų šv. Mišių pradžios malda (collecta), kurios tekstas Vatikano laikraštyje pateiktas lotynų, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, portugalų ir lenkų kalbomis. Vatikano radijo pateiktas laisvas vertimas į lietuvių kalbą: Dieve, apstus gailestingumo, Tu pašaukei palaimintąjį popiežių Joną Paulių II vadovauti visai tavajai Bažnyčiai. Leisk mums, jo mokymo stiprinamiems, su pasitikėjimu atverti mūsų širdis išganingai Kristaus, vienintelio žmogaus Išganytojo, malonei. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. Padėkos maldoje pabrėžiamas išskirtinis palaimintojo Jono Pauliaus II gyvenimo ir veiklos bruožas vadovavimas visai Katalikų Bažnyčiai per vieną ilgiausių jos istorijoje pontifikatų, kuris truko daugiau kaip ketvirtį šimtmečio. Galbūt todėl Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos dekrete pažymima, kad naujojo palaimintojo minėjimas, kuris privalomai įrašomas į Romos vyskupijos ir visų Lenkijos diecezijų liturginius kalendorius, bus švenčiamas būtent spalio 22 dieną. Kaip tik šią dieną 1978 metais įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato liturginė inauguracija, kurios metu Šventasis Tėvas pasakė įsimintiną istorinį paraginimą: Nebijokite! Atverkite duris Kristui! Paprastai palaimintieji bei šventieji (taip pat ir popiežiai) bažnytinėje liturgijoje minimi jų gimimo Dangui (tai yra žemiškosios mirties) dieną. Jono Pauliaus II atveju tai būtų balandžio 2-oji. Tačiau liturginio minėjimo tvarkos sudaryme visuomet galimos ir išimtys, atsižvelgiant į palaimintojo ar šventojo ryškiausius nuopelnų ar egzistencinio virsmo aspektus. Štai palaimintasis popiežius Jonas XXIII liturginiame kalendoriuje minimas spalio 11 dieną, nes kaip tik šią dieną buvo atidarytas jo sušauktas Vatikano II Susirinkimas. Neseniai palaimintuoju paskelbtas žymusis naujųjų laikų teologas anglas kardinolas Džonas Henris Niumenas, iš anglikonų atsivertęs į katalikybę, liturgijoje minimas spalio 9 dieną, kurią buvo priimtas į Katalikų Bažnyčią. Minėtame dekrete patvirtinama, kad be privalomo kasmetinio palaimintojo Jono Pauliaus II minėjimo Romoje ir Lenkijoje, toks liturginis minėjimas gali būti įrašytas ir į kitų šalių vyskupijų bei vienuolijų kalendorius. Tam yra reikalingas formalus Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos leidimas, dėl kurio prašymą turi pateikti nacionalinė vyskupų konferencija (jei kalbama apie minėjimą visoje šalies teritorijoje), diecezijos ordinaras arba vienuolijos generalinis vyresnysis (ar vyresnioji). Pagaliau nurodoma, kad norint dedikuoti bažnyčią palaimintojo Jono Pauliaus II garbei, yra reikalingas Apaštalų Sosto indultas (specialus leidimas). Toks indultas nereikalingas tais atvejais, kai Palaimintojo liturginis minėjimas jau įrašytas į vietinį kalendorių. Jonui Pauliui II dedikuotoje bažnyčioje jo minėjimui spalio 22 dieną suteikiamas liturginės šventės statusas. Balandžio 3 dieną bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI, prisimindamas savo pirmtako šeštąsias mirties metines, sakė, kad visi laukia tos džiaugsmingos dienos, kai galėsime garbinti šį didį Popiežių ir Kristaus liudytoją kaip palaimintąjį ir dar labiau patikėti save jo užtarimui.
© 2011 XXI amžius |
||||||||||||||||||
|