Paskutinės vakarienės šv. Mišios Laterano bazilikoje
|
Pagal evangelinę tradiciją
Šventasis Tėvas plovė
dvylikos dvasininkų kojas
|
Didžiojo Ketvirtadienio pavakare Laterano bazilikoje Benediktas XVI aukojo Paskutinės vakarienės Mišias. Homilijoje jis sakė: Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas (Lk 22,15) šiais žodžiais Jėzus pradeda švęsti savo Paskutinę vakarienę ir Eucharistijos įsteigimą. Jėzaus troškime atpažįstame Dievo troškimą jo meilę žmogui ir visai kūrinijai. Dievas trokšta šia meile priartinti prie savęs visus žmones, nori, kad išsipildytų tai, kas jo planuose yra visos kūrinijos tikslas. Jėzus mūsų trokšta. Jis kviečia pas save ir mūsų laukia. O mes, ar irgi jo trokštame? Ar jaučiame savyje norą su juo susitikti? Ar esame jo išsiilgę? Ar trokštame su juo susivienyti Eucharistijos sakramente? O gal mes jam abejingi, gal mūsų mintyse visai kas kita?
|
Didžiojo Penktadienio rinkliava Šventosios Žemės krikščionims
Didžiojo Penktadienio tradicija prisiminti Jeruzalėje gyvuojančias krikščionių bendruomenes, skirti joms piniginę auką. Kasmet šią tradiciją, kuri siekia pirmykštės Bažnyčios laikus, primena Popiežiaus bendradarbis, atsakingas už Rytų Bažnyčias. Šiuo metu Rytų Bažnyčių kongregacijai vadovauja argentinietis kardinolas Leonardas Sandris. Vatikano radijui jis sakė, kad Didžiojo Penktadienio rinkliavos tikslas yra priminti, kad Jeruzalės krikščionių poreikiai yra kur kas didesni nei tik garsiųjų šventyklų priežiūra. Poslinkiai Artimuosiuose Rytuose turi tiesioginį poveikį ir krikščionims, gyvenantiems Šventojoje Žemėje. Mes suprantame Šventąją Žemę visų pirma kaip erdvę, kurioje gyveno Jėzus. Todėl visai teisingai manoma, kad Didžiojo Penktadienio auka yra parama toje erdvėje, tiksliau Izraelyje, Palestinoje ir Jordanijoje, esančioms šventovėms. Tačiau Šventosios Žemės regioną papildo ir tokie kraštai kaip Libanas ir Egiptas, kuriuose lankėsi Jėzus. Platesniame kontekste paminėtinos ir su Senuoju Testamentu susijusios vietos: nuo Abraomo tėvynės Mesopotamijoje iki viso biblinio Naujojo Testamento konteksto. Visame šiame regione šiomis dienomis susvyravęs stabilumas ir susidariusi situacija liečia taip pat ir mūsų brolius bei seseris, kurie yra gyvieji Šventosios Žemės akmenys. Prisimindami būtinybę saugoti šventąsias vietas, kurios yra fiziniai statiniai, kuriose lankęsi Jėzus, nepamirškime gyvųjų akmenų Šventojoje Žemėje gyvenančių krikščionių. Svarbu juos paremti, ragino kardinolas L. Sandris. Džiugina, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo Šventosios Žemės lankytojų skaičius. Šios piligriminės kelionės dvasiškai labai naudingos ir ten gyvenantiems krikščionims, ten esančioms šventovėms. Mes tikrai norime, kad neužgestų šviesa, iš Jėzaus gimtinės apšviečianti visą Bažnyčią. Nenorime, kad tai liktų tik gestas, kad ir dosnus bei konkretus paramos Šventajai Žemei gestas, nes viliamės, kad visi katalikai galės atsiverti Šventosios Žemės dvasingumui, į kurį pakvietė popiežius Benediktas XVI, sakė kardinolas. Kaip krikščionys, turime gyventi tarsi priklausytume nuo Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Emauso. Mūsų dvasingume turi atsispindėti tos vietos, kuriose Jėzus mokė, gydė, pašaukė mokinius, mirė ir prisikėlė.
|
Azijoje
Išlaisvintas neteisingai apkaltintas krikščionis
Išlaisvintas Pakistano krikščionis Arifas Masihas iš Chak Jhumbra kaimo, Faisalabado apylinkėse. Jis buvo suimtas balandžio 5 dieną, apkaltinus suplėšius Koraną ir pasiuntus keliems musulmonams grasinančius laiškus su reikalavimais atsiversti į krikščionybę. Kaltinimai pateikti pagal liūdnai pagarsėjusio baudžiamojo kodekso 295 straipsnio C punktą, dar vadinamą įstatymu prieš piktžodžiavimą. Čia numatytos bausmės, tarp jų ir mirties, už Korano ar Mahometo paniekinimą.
|