Klonavimas: nepagarba
žmogaus gyvybei ir orumui

Mindaugas BUIKA

Trijų dienų žmogaus embrionas, klonuotas Anglijoje, Niukastlo universitete. Tai pirmas Vakaruose sukurtas ir paaugintas klonuotas žmogaus embrionas

„Pirmaujančios“ valstybės – Pietų Korėja ir Didžioji Britanija

Gyvybės gynėjai ir Bažnyčia su dideliu susirūpinimu priėmė gegužės pabaigoje atėjusias žinias iš Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos apie pirmųjų klonuotų žmogaus embrionų sukūrimą. Kaip pranešama, proveržį šioje srityje padarė Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto mokslininko dr. Vu Suk Hvango vadovaujama grupė, kuri panaudojo genetinę medžiagą, paimtą iš vienuolikos pacientų, sergančių diabetu bei kitomis sunkiomis ligomis ar turinčių stuburo smegenų pažeidimų. Įterpdami iš jų odos ląstelių gautą DNR į savanorių moterų dovanotas ovules (kiaušinėlius), iš kurių prieš tai buvo pašalinti branduoliai, dirbtinai buvo sukurta 46 chromosomas turinti zigota, kuri įprastai susidaro per seksualinį reprodukcijos aktą.

Absurdo invazija

Petras KATINAS

Gėjai ir lesbietės jau stumia į neviltį daugelį normalios seksualinės orientacijos Europos žmonių EPA-ELTA nuotrauka

Dėl referendumo pritariant ES Konstitucijai pralaimėjimo itin džiūgavo Europos homoseksualai, ypač Olandijoje. Prieš balsavusiųjų netradicinės seksualinės orientacijos šaukliai gąsdino, kad naujoji ES Konstitucija gali apkarpyti jų „teises“, nors šiame Konstitucijos projekte nieko apie tai nesakoma. Viskas vyksta priešingai. Gėjai ir lesbietės jau stumia į neviltį daugelį normalios seksualinės orientacijos Europos žmonių. Ir ne tik į moralinę, bet ir į teisinę neviltį. Štai Švedijoje nuo 2003 m. birželio 1-osios įsigaliojo įstatymas „Apie diskriminaciją“, gėjai ir lesbietės pasijuto vos ne padėties viešpačiai ir jų akiplėšiškumas peržengė visas ribas. O tą akiplėšiškumą skatina pirmiausia teisėsaugos ir teisėtvarkos sergėtojai. Dar prieš jam įsigaliojant, Švedijos teismus tiesiog užplūdo homoseksualų ir lesbiečių skundai dėl jų „teisių pažeidinėjimų“.

Nuolat mažėja vaikų

Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Nuolat mažėjantis vaikų skaičius Lietuvoje šiuo metu sudaro penktadalį visų gyventojų. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 746,3 tūkst. vaikų.

Kaip apie vaikų socialinę ir demografinę padėtį pranešė Statistikos departamentas, nuo nepriklausomybės laikų vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu, o ikimokyklinio amžiaus vaikų - 45 proc.

Pernai mūsų šalyje gimė 30,4 tūkst. vaikų, arba 179 vaikais mažiau nei užpernai. Tūkstančiui gyventojų pernai teko 8,9 naujagimio, o vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per gyvenimą, skaičius per penkiolika metų sumažėjo nuo 2 iki 1,3 vaiko.

Iš Skudutiškio – į Molėtus, iš Molėtų –
į Uteną, iš Utenos – į Vilnių…
ir jaunos moters su kūdikiu nebėra

Algirdas MEILUS

Skudutiškio miestelio 25-erių metų gyventoja Edita Bačiulienė laukėsi. Tai trečiasis nėštumas. Sveiki auga jos vaikai: šešiametis Paulius ir penkiametė Viktorija. Moteris jautėsi gerai, nėštumas normalus. Skudutiškiečiai džiaugėsi, kad jų miestelį papildys nors vienas mažylis, nes Skudutiškyje, kaip ir kitose Molėtų rajono kaimo vietovėse, vaiko gimimas – retas reiškinys.

Skurdas ir motinystė

Aušra Bačėnienė,

Kauno arkivyskupijos šeimos centras

Jolita PUKELIENĖ,

medikė, septynių vaikų mama
Krikščioniškų gausių šeimų bendrijos
„Ateitis“ pirmininkė

Sigito KONDRATO nuotrauka

Gegužės 8 dieną vyko Kauno regiono moterų visuomeninių organizacijų konferencija „Moterų pažanga Kauno apskrityje“. Ji buvo organizuota rengiantis rugpjūčio 19 dieną Vilniuje įvyksiančiam IV Lietuvos moterų suvažiavimui. Konferencijoje perskaityta per 10 pranešimų, nagrinėjančių moterų problemas, aktualias visuomenei („Moterų dalyvavimas sprendimų priėmime“, „Moterys ir aplinkos apsauga“, „Moterys ir ekonomika“, „Smurto prieš moteris tendencijos Kauno apskrityje“, „Moterų vaizdavimas masinėse informacijos priemonėse“ ir kt.), patvirtintas delegačių į IV Lietuvos moterų suvažiavimą sąrašas.

Smurto prieš moteris priežastys

Marytė GUSTAINIENĖ,

KTU Sociologijos I kurso magistrantė

Smurtas – vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo. Smurtaujama siekiant priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingos galios – įgyti nuolankumą, paklusnumą, atsidavimą, parsidavimą, suteikti jai nemalonius išgyvenimus, sužalojimus, nesveikatą ar atimti gyvybę.

Apie vaikystę be smurto

Neseniai Ukmergės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Vaikystė be smurto“, kurią organizavo Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos (LVTGO) „Gelbėkit vaikus“ Ukmergės skyrius, rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Smurtas Lietuvoje ir Europoje yra didžiausia problema. 50 proc. Lietuvos vaikų yra mušami, tai neretai pavadinama auklėjimu. Tik atsidūręs ligoninėje patyręs traumas vaikas imamas vertinti kaip smurto, o ne kaip auklėjimo auka. Psichologinis smurtas, prievarta yra dar didesnė ir sudėtingesnė problema, kuri paplitusi mokyklose, tarp bendraamžių.

Globos namų auklėtinius įsivaikina užsieniečiai

„Lietuvoje vaikų gimstamumas mažėja, o globos namų auklėtinių gretos didėja. Per pastaruosius metus nė vienas lietuvaitis neįsivaikino mūsų auklėtinių. Nepaskatina to daryti net per TV-3 televiziją Nomedos Marčėnaitės rengiamos gerumo akcijos. Tuo tarpu užsieniečiai graibsto mūsų vaikus. Ir tai kelia nerimą“, - sako Ukmergės vaikų globos namų direktorius Stanislovas Laurinavičius.

Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pirmauja Europoje

Pagal alkoholio vartojimą ir jo sukeliamą žalą Lietuva priskiriama aukščiausios rizikos grupės šalims Europoje. Tarp jų - Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Vengrija, Kazachstanas ir Moldova.

Kaip sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Audrius Ščeponavičius, minėtose šalyse gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui siekia 13,9 litro per metus, tačiau manoma, kad net 38 proc. čia suvartojamų svaigalų nepakliūva į oficialią statistiką.

Šalies keliuose nesaugiai važinėja jauni, nepatyrę vairuotojai

Lietuva tarp 25 Europos Sąjungos valstybių pagal eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių yra tarp pavojingiausių valstybių - pernai milijonui gyventojų teko 218 žuvusiųjų. Padėtis šiek tiek blogesnė yra tik kaimyninėje Latvijoje.

Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Jauni vairuotojai ir eismo saugumas“ pabrėžta, kad vienas iš ES valstybių siekių - iki 2010 metų perpus sumažinti žuvusių keliuose skaičių. Lietuvai, kurios eismo saugumo situacija itin sudėtinga, tai yra nemažas iššūkis. Konferenciją surengė Vidaus reikalų ministerija ir valstybės įmonė „Regitra“ su Susisiekimo ministerija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Lietuvoje neužtikrinama vaiko teisė augti ir vystytis šeimoje

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Seime pristatytas leidinys „Vaiko apsauga. Vadovas parlamentarams“, kurį parengė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinis komitetas ir Europos parlamentarų sąjunga. Politikams skirtame vadove aptariamos problemos, nuo kurių kenčia pasaulio vaikai, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip įstatymus kuriantys žmonės gali prisidėti prie vaiko teisių įgyvendinimo.