Dvi strategijos abortų politikai užbaigti

Mindaugas BUIKA

Imtasi pragmatiškų priemonių gyvybei išsaugoti

Įspūdinga ir sektina Jungtinių Amerikos Valstijų gyvybės gynėjų įstatyminė kova siekiant sustabdyti beatodairišką negimusių kūdikių žudymą abortais vyksta dviem plotmėmis. Pirmiausia iškeliant pragmatiškumą bandoma paveikti gyvybės kultūrai palankius įstatymų leidėjus, kad būtų nuosekliai ir palaipsniškai patvirtinamos tokios teisinės normos, kuriomis motinos įsčiose bręstančiam žmogaus vaisiui būtų garantuota galimybė išvysti dienos šviesą nėštumo pabaigoje.

Tarp šių priemonių galima paminėti privalomą kūdikio laukiančių moterų informavimą apie aborto riziką jos sveikatai ir vaisingumui, apie galimas palankias socialines alternatyvas išvengiant nėštumo nutraukimo; asmens teisių pripažinimą negimusiam kūdikiui, įskaitant paveldėjimo teisę bei bausmės sugriežtinimą už prievartą prieš nėščią moterį (faktiškas pasikėsinimas į du asmenis); nutraukti aborto operacijos finansavimą iš biudžeto, nes toks finansavimas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų verčia bendradarbiauti blogyje ir tuos, kurie tam prieštarauja; reikalauti privalomo tėvų sutikimo nepilnamečių aborto atvejais bei vyro sutikimo jo žmonos galimam nėštumo nutraukimui; įteisinti mediko teisę atsisakyti daryti abortus sąžinės pagrindu be pasekmių jo profesinei karjerai; galimybę rengti manifestacijas, piketus prie „kūdikių skerdyklomis“ vadinamų aborto darymo klinikų.

Šių ir daugelio kitų gyvybę ginančių priemonių įtvirtinimas teisiniais aktais stiprina užtvaras legaliems abortams, saugo negimusius kūdikius ir jų motinas, taip pat ugdo visą visuomenę. Kaip yra pabrėžęs popiežius Jonas Paulius II savo 1995 metų enciklikoje „Evangelium vitae“, Bažnyčia remia kiekvieną, netgi ir nuosaikiausią įstatyminį žingsnį, kuriuo sulaikoma nuo kėsinimosi į žmogaus gyvybę, šventą ir neliečiamą nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Tą patvirtino ir popiežius Benediktas XVI, kuris viename pokalbyje su Lotynų Amerikos vyskupais sakė, jog abortas yra nusikaltimas ne tik prieš žudomą kūdikį, bet ir prieš visą visuomenę, kurios globotinas narys jis jau yra.

Drąsus ir vertas paramos Pietų Dakotos precedentas

Šalia minėtų pragmatiškų įstatyminių užtvarų abortams, apie kurių priėmimą ir įgyvendinimą ne kartą rašyta „XXI amžiaus“ priede „Pro Vita“, atsižvelgiant į JAV federalinę konstitucinę struktūrą bei vis stiprėjantį dvasiškai atgimstančios amerikiečių visuomenės nepakantumą nekaltos ir silpnos žmogaus gyvybės naikinimui, atskiros šalies valstijos kelia iniciatyvą priimti radikalius įstatyminius aktus, kuriais būtų beveik visiškai uždraustas nėštumo nutraukimas. Kaip tik toks yra Pietų Dakotos valstijos gubernatoriaus Maiko Raundso kovo pradžioje pasirašytas įstatymas, kuriuo uždrausti visi abortai, netgi išžaginimo ir incesto atvejais, darant vienintelę išimtį, kai iškilusi reali grėsmė motinos gyvybei. Tačiau netgi ir tokiomis aplinkybėmis gydytojai privalo „dėti esmines medicinines pastangas, kad būtų išgelbėtos tiek motinos, tiek ir negimusio kūdikio gyvybės“.

Pagal šį įstatymą, kurį Pietų Dakotos parlamento Atstovų rūmai balsavimu patvirtino 50 – „už“ ir tik 18 – „prieš“ bei Senatas atitinkamu santykiu 23 – „už“, ir 12 – „prieš“, už aborto atlikimą gydytojai gali būti baudžiami iki penkerių metų laisvės atėmimo. Moterys už aborto atlikimą nebaudžiamos, nes jos gali būti išorinio spaudimo aukos ir, būdamos streso būsenos, gali nesuvokti savo poelgio pasekmių. Tuo tarpu gydytojai profesionalai turi įvertinti visą operacijos riziką, todėl atsako savąja Hipokrato priesaika. Gerai žinoma, kad patyrusio mediko patarimai bei rekomendacijos didele dalimi nulemia tolesnį moters poelgį.

Pietų Dakotoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iš krikščioniškuose krizinio nėštumo centruose apsilankiusių moterų po reikiamų konsultacijų tik 2 proc. nusprendžia daryti abortus. Tuo tarpu visiškai priešingai yra Planuotos tėvystės federacijos ir kitų abortų skatintojų turimose panašiose institucijose, kuriose pradėtas vaisius dehumanizuojamas, prilyginamas „ląstelių sankaupai“ ar tiesiog gimdos „turiniui“, kurio motinos turi kuo greičiau atsikratyti. Taip suklaidintos moterys dažniausiai renkasi savo kūdikio gyvybės nutraukimą ir tik vėliau suvokia tragiškas tokio poelgio pasekmes bei patiria dar didesnę psichologinę traumą. Pietų Dakotos abortus draudžiančiame įstatyme pabrėžtinai nurodoma, kad jame kalbama apie dviejų asmenų – motinos ir negimusio kūdikio – teises, kurias, pirmiausia „prigimtinę ir neatsiejamą teisę gyventi“, gina valstijos konstitucija.

Bažnyčia pabrėžia visuomenės ugdymo svarbą

Nedidelės Pietų Dakotos – joje gyvena 755 tūkst. gyventojų ir JAV ji užima 46-ą vietą tarp penkiasdešimties šalies valstijų – du katalikų vyskupai pritarė naujajam įstatymui, kartu pabrėždami, kad reikalingos tolesnės visuomenės švietimo ir socialinės pastangos gyvybės kultūrai įtvirtinti. Rapidsičio vyskupas Bleizas Kapičius savo pareiškime teigė, jog Pietų Dakotos piliečiai ir jų rinkti atstovai „gali teisėtai didžiuotis sprendimu atstatyti negimusio kūdikio teises“. Tačiau gyvybės kultūrai įtvirtinti nepakanka vien tik „įstatymų ir struktūrų pakeitimo“, tam reikalingos auklėjimo pastangos. Todėl kiekvienas, „nuoširdžiai suinteresuotas“ gyvybės apsaugos reikalu, turi „kalbėti į savo bendrapiliečių širdis ir protus apie žmogiškosios gyvybės orumą visuose jos vystymosi etapuose, nes kitaip priimtasis įstatymas turės silpną pagrindą“.

Vyskupas B.Kapičius taip pat priminė, kad gyvybės kultūros kūrimas, kaip šiuolaikinės visuomenės uždavinys, „prasideda negimusio kūdikio gynimu, bet tuo neužsibaigia“. Todėl jis paragino katalikus darbuotis, kad gautų pakankamai pajamų oriam gyvenimui palaikyti, paramos vienišoms motinoms, adekvataus šeimų sveikatingumo, jaunimo atitinkamo švietimo, pagaliau dėl mirties bausmės atšaukimo Jungtinėse Valstijose. Kitas Pietų Dakotos katalikų ganytojas Sju vyskupas Samilas Akila taip pat pasidžiaugė, kad priimtas naujasis įstatymas skatina kultūrą, kuri rodo pagarbą žmogaus gyvybei, ir dabar dar atkakliau reikia dėti pastangas, kad „būtų perkeistos mūsų bendrapiliečių širdys ir protai“. Visi žmonės turi pripažinti žmogaus gyvybę kaip Dievo dovaną, tada minėto įstatymo būtų tvirtai laikomasi. O dėl Bažnyčios, tai jos pozicija yra aiški: „žmogaus gyvybė yra šventa, nes ji savyje neša Dievo kuriamojo veikimo pasekmę“, todėl niekas neturi teisės jos sunaikinti.

Pasirašydamas naująjį abortą draudžiantį įstatymą Pietų Dakotos gubernatorius M.Raundsas sakė, jog pasaulio istorija parodė, kad „tikrasis patikrinimas civilizacijai yra tai, kaip žmonės elgiasi su labiausiai pažeidžiamais ir bejėgiais jų visuomenės nariais“. Būtent tokie nariai yra negimę kūdikiai, kuriuos, įstatymo iniciatorių nuomone, ypač reikia saugoti. „Ir aš su jais sutinku“, – tvirtino gubernatorius. Pripažinęs, kad iki įstatymo įsigaliojimo liepos mėnesį jis bus bandomas užblokuoti apygardos teismuose, M.Raundas sakė, jog, nepriklausomai nuo teismų galimo sprendimo, valstijos valdžia tęs rūpinimąsi tiek negimusių kūdikių, tiek ir jų motinų gerove. „Kad ir kokios būtų nėštumo aplinkybės, mes negalėsime apginti nekalto kūdikio, jeigu nebus rūpinamasi ir ginama jo motina, – pabrėžė Pietų Dakotos gubernatorius. – Mes turime padėti kiekvienai motinai branginti tą dovanos vertę, kuri yra jos kūdikis, ir paremti šią motiną tiek dėl jos pačios, tiek ir dėl kūdikio gerovės“.

Svarstomi išžaginimo ir incesto atvejai

JAV prezidentas Džordžas Bušas, kuris yra žinomas gyvybės kultūros skatintojas ir yra parėmęs šalies Kongrese priimtus federalinius įstatymus, kuriais vienokiu ar kitokiu „pragmatiniu būdu“ siekiama apriboti prieš 33 metus patvirtintą abortų legalumą, kol kas tiesiogiai nepasisakė dėl radikalaus Pietų Karolinos įstatymdavių sprendimo. Vienoje kovo pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje Baltųjų rūmų atstovas ryšiams su žiniasklaida Skotas Maklelanas, atsakydamas į klausimą dėl prezidento nusistatymo Pietų Karolinos įstatymo atžvilgiu, pareiškė, kad prezidentas Dž.Bušas priešinasi abortams „su trimis išimtimis“. Kokios tos išimtys, S.Maklelanas nedetalizavo, tačiau Jungtinėse Valstijose tradiciškai tai priimama kaip išžaginimo, incesto ir grėsmės motinos gyvybei atvejai.

Tačiau Pietų Karolinos parlamento priimtas ir valstijos gubernatoriaus parašu patvirtintas įstatymas abortui atlikti numato tiktai vieną išimtį – realų pavojų motinos gyvybei. Iš tikrųjų vadovaujantis integralia logika negalima vieno tragiško nusikaltimo – moters išžaginimo – atsverti kitu, dar baisesniu nusikaltimu – jos kūdikio nužudymu. Be abejonės, prievartos auka nusipelno visokeriopos užuojautos ir paramos, o prievartautojas – griežtos bausmės, tačiau nekalto kūdikio gyvybės sunaikinimas suteiktų akivaizdų veidmainystės elementą moralės nuostatoms.

Tuo labiau kad kiekviena išimtis taip pat duoda pagrindą įvairiems sukčiavimams. Pavyzdžiui, daugelis įstatymų, kuriuose nurodoma, kad abortai leidžiami, jeigu iškilęs pavojus motinos fizinei ar psichinei sveikatai, faktiškai visiškai legalizuoja negimusios gyvybės naikinimą. Bet tada net moters baimė gimdyti gali būti vertinama kaip „pavojus“ jos psichikos sveikatai ir duotų neva teisėtą pagrindą abortui atlikti. Panašiai atsitiktų, jeigu moteris, pavyzdžiui, ketvirtą nėštumo mėnesį ateitų į kliniką daryti aborto teigdama, jog taip nusprendė, nes kažkada buvo išprievartauta. Štai kodėl pastaruoju metu, kai, sekant Pietų Dakotos pavyzdžiu, abortą draudžiantys įstatymų projektai pateikti svarstyti kitose Amerikos valstijose – Džordžijoje, Indianoje, Kentukyje, Ohajuje, Tenesyje, Misuryje, Vakarų Virdžinijoje, Oklahomoje – pagrindiniai svarstymai susitelkia tik į galimas išimtis.

Vis labiau remiamos gyvybės kultūros nuostatos

Kovo mėnesį Misisipės valstijos Atstovų rūmai didele balsų dauguma – 94 „už“ ir 25 „prieš“ – taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį abortus, tačiau po karštų debatų išimtys išžaginimo ir incesto atvejams buvo padarytos. Valstijos gubernatorius Heilis Barburas irgi pareiškė, kad jame įtvirtinus minėtas išimtis jis noriai pasirašytų minėtą įstatymą. Vietinės gyvybės gynimo organizacijos „Pro Life Mississippi“ vadovė Teri Hering džiaugėsi priimtuoju įstatymu, tačiau reiškė nepasitenkinimą dėl daromų išimčių... Mes esame nepatenkinti, kad įvestos išimtys abortui išžaginimo ir incesto atvejais, – sakė ji. – Manau, mes turime turėti aiškią teisinę nuostatą dėl gyvybės, ir kūdikis neturi būti žudomas dėl jo tėvo nusikaltimo“.

Sveikinant naujų negimusią gyvybę ginančių įstatymų priėmimą atskirose JAV valstijose, tenka realiai suprasti, kad jų veikimas dar nėra garantuotas, nes Planuotos tėvystės federacija bei kitos mirties kultūros atstovai – kaip buvo anksčiau – stengsis juos užblokuoti žemesnių instancijų teismuose. Tokiais atvejais gyvybės gynėjų žvilgsniai krypsta į JAV Aukščiausiąjį Teismą, kuris iki šiol atsisakydavo peržiūrėti apygardų teismų sprendimus dėl abortus draudžiančių įstatymų valstijose įšaldymo. Po praėjusiais metais prezidento Dž.Bušo atliktų naujų nominacijų Aukščiausiasis Teismas tapo gerokai atnaujintas ir dabar jame katalikai pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje sudaro daugumą. Tačiau daugelis stebėtojų reiškia pagrįstas abejones, kad Aukščiausiasis Teismas jau yra pasirengęs atšaukti abortų legalumą federaliniu lygiu, todėl išlieka svarbus „pragmatinis priėjimas“ dalinėmis įstatyminėmis normomis toliau stabdyti negimusių kūdikių „genocidą dėl patogumo“, ypač kad šias pastangas taip pat remia Bažnyčia.

Prieš metus, 2005-ųjų balandį, surengta nacionalinė apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai amerikiečių pasisako prieš abortų legalumą, išskyrus minėtas išimtis: 17 proc. teigė, jog negimusio kūdikio žudymas niekada nepateisinamas; 14 proc. daro išimtį, kai iškilusi grėsmė motinos gyvybei; 31 proc. abortą leistų tik išžaginimo ir incesto atvejais. Tuo tarpu 21 proc. amerikiečių pateisina abortą pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais, 4 proc. – pirmaisiais šešiais nėštumo mėnesiais ir 10 proc. pasisako už aborto legalumą bet kuriuo laiku, dėl kiekvienos priežasties. Taigi gyvybės kultūros idėjų populiarumas JAV visuomenėje įgyja vis platesnį mastą ir abortus draudžiančių įstatymų priėmimo protrūkis teisingai atspindi šias tendencijas.

© 2006 „XXI amžius“