|
Ėjimas į šviesą
Zita OSTERIENĖ
|
Vaikų gerovės centro Pastogė
direktorius Ričardas Kukauskas
ir Įvaikinimo tarnybos vedėja
Kristina Radvilienė džiaugėsi
gausiai susirinkusia publika
|
Monika buvo įvaikinta, kai jai suėjo ketveri.
Savo naujoje šeimoje ji buvo ilgai lauktas ir labai mylimas vaikas.
Prabėgus dvejiems metams, kai Monikai buvo šešeri, kaimynų mergaitė
pareiškė: Tavo mama yra netikra, ji tavęs nepagimdė... Tačiau
Monika atsakė: Mano mama yra tikra, nes ji manęs labai norėjo...
O ar tavo mama tavęs labai norėjo? Ar ji tokia pati tikra? Šį niekuo
nepagražintą dviejų mergaičių dialogą perskaičiau neseniai išleistoje
knygelėje Kaip kalbėti apie įvaikinimą su jūsų įvaikintu vaiku,
kurią parengė Vaikų gerovės centro Pastogė Įvaikinimo tarnybos
vedėja Kristina Radvilienė, iliustravo Lina Kukauskaitė. Leidinio
išleidimą finansavo Ernestas Raskauskas, Seneca House fondas
(JAV).
|
|
Smurtas šeimoje smurtas visuomenėje
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Smurtas kaip problema įvardyta XX a. viduryje.
Septintajame dešimtmetyje pradėti kurti Moterų krizių centrai, kiek
vėliau ir Vyrų krizių centrai. Lietuvoje šia problema labiau susidomėta,
kai 1990 metais buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniaus universitete
pradėti tyrimai, nes suvoktas smurto mastas. Nustatyta, kad per
90 proc. smurto aukų yra moterys, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje.
|
|
Dvi strategijos abortų politikai
užbaigti
Mindaugas BUIKA
Imtasi pragmatiškų priemonių gyvybei išsaugoti
Įspūdinga ir sektina Jungtinių Amerikos Valstijų
gyvybės gynėjų įstatyminė kova siekiant sustabdyti beatodairišką
negimusių kūdikių žudymą abortais vyksta dviem plotmėmis. Pirmiausia
iškeliant pragmatiškumą bandoma paveikti gyvybės kultūrai palankius
įstatymų leidėjus, kad būtų nuosekliai ir palaipsniškai patvirtinamos
tokios teisinės normos, kuriomis motinos įsčiose bręstančiam žmogaus
vaisiui būtų garantuota galimybė išvysti dienos šviesą nėštumo pabaigoje.
|
|
Apginkime mažutėlius
Vytautas SLĖNYS
|
Juozas Šlivinskas. Nauja kelionė,
2003, gipsas, stiklas
|
Požiūris į abortus
Žmogaus gyvenimas prasideda nuo jo pradėjimo momento.
Todėl turėtų būti įstatymai, saugantys silpną, tik užsimezgusią
gyvybę. Deja, dar sovietų okupacijos metu 1955-aisiais priimtu
abortų įstatymu Lietuvoje leidžiama motinoms iki 12 savaičių nėštumo
teisėtai žudyti prasidėjusio vaiko gyvybę. Per 50 metų, kai galioja
negimusios gyvybės žudymo įstatymas, buvo nužudyta apie 3 mln. negimusių
mūsų valstybės piliečių. Kad nesikeistų gyventojų skaičius, t.y.
išliktų natūralusis prieaugis, moteris turi pagimdyti vidutiniškai
2,1 vaiko. Nuo 1993 metų gimstamumas tradiciškai mažėja. 2004 metais
šis skaičius buvo 1,2. Be to, daug jaunimo išvyksta uždarbiauti
į užsienį. Tai rodo, kad tauta pasmerkta išnykti.
|
|