„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (69)

2006-iųjų rugpjūčio 11 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Vyrai muša moteris…

Benjaminas ŽULYS

Daug moterų mano, kad jas mušti galima

Net dvidešimtyje mūsų šalies miestų buvo vykdomas projektas „Netylėk!“. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš moteris. Neseniai ši akcija vyko Kaune. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, įsikūrė jos organizatoriai, pagalbininkai. Nors renginį šiek tiek sutrukdė lietus, tačiau žmonės ir toliau būriavosi prie didelių skėčių, kur buvo dalijami lankstinukai su patarimais, kaip moterims apsisaugoti nuo girtaujančių ar pakrikusių nervų vyrų smurto, kur kreiptis dėl tokių išpuolių ir jų padarinių.

Reikia pasakyti, kad smurtas prieš moteris – ne naujiena mūsų šalyje, jo nemažai būta ir sovietmečiu, tik tais laikais buvo šiukštu viešai apie tai kalbėti, publikuoti spaudoje ir pan. Esą socialistinėje visuomenėje tokie reiškiniai nebūdingi, kad tai – tik pavieniai atvejai.

Maždaug prieš dešimt metų buvo parengta Lietuvos moterų pažangos programa. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais ir kaip JT narė, įsipareigojo vykdyti šios konferencijos nutarimus. Priimtoje programoje sakoma, kad, greta kitų pagrindinių moterų problemų, gyvuoja ir smurtas bei prievarta prieš jas. Dokumente numatyta įvertinti smurto prieš moteris mastą ir siekti jo sumažinimo, taip pat atlikti mokslinius tyrimus apie prievartą ir smurtą prieš moteris bei mergaites, rezultatus pranešti atitinkamoms žinyboms ir visuomenei. Pasiūlyta steigti Krizių centrus smurto aukoms ir kt.

Negalima sakyti, kad visi Programoje numatyti klausimai, o jų yra apsčiai, jau išspręsti. Tas pat pasakytina ir apie smurtą prieš moteris. Bet šis tas daroma, kai kas ir padaryta. Be to, raginama ir pačias moteris nebūti nuolankias, o kovoti už savo būtį. Tačiau nors keista, bet mūsų šalyje atlikti sociologiniai tyrimai byloja, kad net 31 proc. mūsų moterų mano, kad vyras turi teisę mušti moterį... Tai buvo pagarsinta Kaune ir kituose miestuose įvykusiose akcijose „Netylėk!“.

Kita statistika – šalyje iš vidutiniškai 800 policijos iškvietimų dėl smurto tik 200 nukentėjusiųjų moterų parašo pareiškimus, pagal juos tik 20 atvejų pradedami ikiteisminiai tyrimai, o nuosprendis paskelbiamas tik vienam smurtautojui. Tad nesunku paskaičiuoti, koks yra tokių skundų efektyvumas.

Antai viena moteris savo pareiškime teismui rašė, kad jos girtas vyras L.V. apimtas agresijos į ją mėtė įvairius po ranka pakliuvusius daiktus. Kitą dieną vėl būdamas girtas jis moterį daužė per veidą, tampė už plaukų. Dar kartą, paprašytas, kad liautųsi girtavęs, mušė per veidą, spardė kojomis. Po savaitės nepilnamečių vaikų akivaizdoje moterį įžeidinėjo, kelis kartus jai spyrė ir kt. Teismo medicinos instituto atliktas sveikatos sutrikimo tyrimas moteriai nustatė vidutinį sveikatos sutrikdymą. Šis pavyzdys nerodo, kad kone visi išpuoliai prieš moteris būna itin nuožmūs, agresyvūs, bet kiekviena agresija yra nepateisinama ir smerktina. O kiek moterų niekur nesikreipia, nerašo jokių pareiškimų, tik nuolankiai kenčia ir tyli?! Nebent pasiguodžia kaimynei, draugei, artimesnei giminaitei.

Baudžiamoji atsakomybė

Nustatyta, kad moterys Lietuvoje du kartus daugiau jaučiasi nesaugios negu vyrai. Ir tris kartus didesnė tikimybė, jog smurtą moteris patirs savo pačios namuose nei gatvėje. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose konstatuojama, kad dažniausiai prieš moteris smurtaujama dėl nepaklusnumo vyrui, neparankių vyrui klausimų dėl pinigų ar kitų moterų, laiku nepagaminto maisto, atsisakius sekso bei įtarus moters neištikimybę. Manoma, kad kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą šeimoje.

Akcijos metu Kaune viename stende įdėti plakatai skelbė: „Tau tylint, klesti smurtas“, „Šiandien muša Tave, rytoj gali būti pakelta ranka prieš Tavo dukrą“, „Tylėdama Tu leidi mušti save“ ir kt.

Viena 40 metų amžiaus moteris Milda yra sakiusi, kad jos draugę vyras muša jau penkiolika metų. Bet Milda jai padėti negalinti, nes toji draugė pati nenorinti sau padėti. 45 metų amžiaus Danutė anksčiau kalbėjo: „Sakiau, jei kada mane vyras muš, neatleisiu, skųsiuosi. Tačiau buvo ir pirmas, ir penktas kartas. O aš delsiau. Dabar, kai jau išsiskyriau, nesuprantu, kodėl tiek kentėjau“.

32 metų Vismantė sakė: „Tikrai pasaulyje yra normalių vyrų, tačiau ne visos moterys tuo tiki ir kenčia“.

LR Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, pagal kuriuos numatytos bausmės už įvairaus pobūdžio smurtą. Tos bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės atėmimas. Pavyzdžiui, už nesunkų sveikatos sutrikdymą teismas gali skirti bausmę nuo laisvės apribojimo iki penkerių metų laisvės atėmimo. Už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – iki vienerių metų laisvės atėmimo. Už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba terorizavimą smurtautojas gali būti nubaustas laisvės apribojimu, viešaisiais darbais, bauda, areštu, laisvės atėmimu iki ketverių metų. Yra ir daugiau straipsnių, pagal kuriuos teismas už smurtą gali skirti vienokias ar kitokias bausmes. Vyras gali būti įpareigotas iki tam tikro laiko grįžti į namus, nesilankyti įtartinose vietose, pas abejotinos reputacijos draugus, įsidarbinti, gydytis nuo alkoholizmo, kitų priklausomybių. Beje, nuskriaustą moterį advokatas gins nemokamai. Tačiau keista, kad jei smurtautojui priteisiama bauda, dažnai ją tenka sumokėti... pačiai smurto aukai.

Kai kuriuose mūsų šalies miestuose, kitose vietovėse teikiama specializuota pagalba nuo smurto šeimose nukentėjusioms moterims. Tai gali būti konsultacijos, prieglobstis, arba konsultacija ir prieglobstis. Pavyzdžiui, Kaune veikia Kauno apskrities moterų krizių centras (Juozapavičiaus pr. 77), Kauno arkivyskupijos Šeimos centras (Aukštaičių g. 10), Kauno moterų nakvynės namai (Partizanų g. 5), VšĮ „Moterų pagalba moteriai“ (Vytauto pr. 69) ir kt. Panašios įstaigos gyvuoja Alytuje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Vilniuje, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, kitur.

Išsamesnę informaciją galima gauti nemokamos informacijos telefonu 8 800 001 12.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija