Neleistini medicinos eksperimentai ir jų galimos alternatyvos

JAV prezidentas Dž.Bušas per kamieninių ląstelių įstatymo ceremoniją ant rankų laiko berniuką, gimusį iš išsaugoto „perteklinio“ embriono, kuris galėjo būti atiduotas tyrimams ir sunaikintas

Mindaugas BUIKA

Kompromisas neužkerta kelio gyvybės naikinimui

Nors buvo tam tikra viltis, kad Europos Sąjungos nacionalinėms vyriausybėms atstovaujanti ES Ministrų taryba peržiūrės birželio viduryje Europos Parlamente nedidele balsų dauguma patvirtintų žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimo finansavimą, – plačiau apie tai rašoma praėjusiame „Pro vita“ numeryje, – tačiau mokslinės programos rėmimo iš 2007-2013 metų ES biudžeto pakeitimai tebuvo kosmetiniai ir vėl susilaukė aštrios Bažnyčios kritikos. Liepos 23 dieną ES Ministrų taryboje priimtą galutinį sprendimą nefinansuoti tiesioginio embrionų naikinimo, bet remti kamieninių ląstelių tyrimą, kurios kaip tik gaunamos sunaikinant embrionus, Vatikano oficialus laikraštis „L’Osservatore Romano“ pavadino „iškreiptai suprastos pažangos makabrišku rezultatu“.

Iššūkiai katalikiškai šeimai. Kaip juos įveiksime?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Ne vienas prisimename vientisą žmonių bendruomenę, kurioje augome, gavome pirmuosius įgūdžius, įtempę ausis klausėmės, ką kalba suaugusieji, išplėtę akis stebėjome mus supančią aplinką. Tas nedidukas vaikystės pasaulėlis nebuvo draskomas didelių nukrypimų nuo senelių ir tėvų gyvenimo būdo. Ilgą, gausią darbų ir rūpesčių darbo dieną žmonės pradėdavo ir baigdavo malda, sekmadieniais eidavo į bažnyčią, o grįžę iš jos ilsėdavosi. Jei pasitaikydavo atlaidai, į namus pasikviesdavo iš kitų parapijų atvykusius giminaičius, pasistiprinę prie vaišių stalo kartais išeidavo į laukus, patikrindavo, kaip auga ir bręsta tai, kas su meile buvo pasėta ar pasodinta. Visų šeimų gyvenimas prasidėdavo vestuvėmis, gimę vaikai turėdavo tėvą ir motiną, senelį ir močiutę, o retkarčiais prosenelį ar prosenelę. Visi žinojo savo pareigas ir darbus pagal jėgas. Vyro ir moters gyvenimas susidėjus buvo retas reiškinys, pasitaikantis ne kiekviename kaime. Tai buvo laikoma nukrypimu nuo normos, susimetėliai nekėlė didelio pasitikėjimo.

Vyrai muša moteris…

Benjaminas ŽULYS

Daug moterų mano, kad jas mušti galima

Net dvidešimtyje mūsų šalies miestų buvo vykdomas projektas „Netylėk!“. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš moteris. Neseniai ši akcija vyko Kaune. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, įsikūrė jos organizatoriai, pagalbininkai. Nors renginį šiek tiek sutrukdė lietus, tačiau žmonės ir toliau būriavosi prie didelių skėčių, kur buvo dalijami lankstinukai su patarimais, kaip moterims apsisaugoti nuo girtaujančių ar pakrikusių nervų vyrų smurto, kur kreiptis dėl tokių išpuolių ir jų padarinių.

Kelias į mirtį

Vilis NORMANAS

Lietuvoje vis daugiau jauno amžiaus žmonių grimzta į narkotikų liūną. Nepaisant visų bandymų sustabdyti šį procesą, kol kas apčiuopiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Kas lemia, jaunuolių pasirinkimą vartoti kvaišalus? Vieningą atsakymą surasti gana sunktu, tačiau, nepaisant to, akivaizdžios tendencijos liudija viena – požiūris į narkotikus didžiąja dalimi lemia žmonių pasirinkimą.

Teoriškai – gerai, o praktiškai?

Corbis nuotrauka

Justinas ADOMAITIS

Valstybei taupyti geriausia ligonių ar senelių sąskaita – ir vieni, ir kiti jau savo „atitarnavo“. Galimybę suteikti jiems kokybiškas, nors nebūtinai paskutines, paslaugas siūlo seniai restruktūrizuojama Lietuvos sveikatos priežiūros sistema. Rajonų ar miestų ligoninėse steigiami dienos centrai, kuriuose ligoniui atliekamos tam tikros procedūros, operacijos. Kaip teigia mūsų sveikatos strategai, dienos chirurgija Vakarų šalyse labai paplitusi gydymo forma, kai po ne itin sudėtingų operacijų pacientas tą pačią dieną keliauja namo. Lietuvoje licencijas teikti šias paslaugas jau turi 56 iš 84 ligoninių.

Lietuvoje mažėja vaikų

Lietuvoje vaikų nuolat mažėja: per pastaruosius šešiolika metų vaikų sumažėjo beveik trečdaliu, o per šešerius metus – 152,5 tūkst., arba vidutiniškai po 25,4 tūkst. kasmet.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 718,8 tūkst. vaikų, tai yra penktadalis visų gyventojų. Per 2005 metus jų sumažėjo 27,5 tūkst., arba 4 proc.

„Mes čia ne prie ko“

Justinas ADOMAITIS

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra prasčiausia Europoje. Taip konstatuota Briuselyje. Nepriklausomi ekspertai ištyrė 25 ES šalių ir Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemų efektyvumą paslaugų vartotojų požiūriu. Atsižvelgta į tokius kriterijus: sveikatos paslaugų prieinamumas, pacientų teisės, galimybė gauti naujausius vaistus, išgijimo reitingas ir mirtingumas sunkių ligų atveju. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje. Tyrimo vadovas sakė, jog tai rimtas signalas Lietuvos politikams, kurie, nors ir vykdo reformas, vis dar nesugeba atsikratyti sovietinės sistemos palikimo.