„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (69)

2006-iųjų rugpjūčio 11 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

„Mes čia ne prie ko“

Justinas ADOMAITIS

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra prasčiausia Europoje. Taip konstatuota Briuselyje. Nepriklausomi ekspertai ištyrė 25 ES šalių ir Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemų efektyvumą paslaugų vartotojų požiūriu. Atsižvelgta į tokius kriterijus: sveikatos paslaugų prieinamumas, pacientų teisės, galimybė gauti naujausius vaistus, išgijimo reitingas ir mirtingumas sunkių ligų atveju. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje. Tyrimo vadovas sakė, jog tai rimtas signalas Lietuvos politikams, kurie, nors ir vykdo reformas, vis dar nesugeba atsikratyti sovietinės sistemos palikimo.

„Mes čia ne prie ko“, – komentuodamas tyrimo išvadas spaudos konferencijoje sakė pusantrų metų sveikatos apsaugos sistemai vadovavęs Žilvinas Padaiga. Istorinė ir lietuvių kalbos orumą žeminanti šio sveikatos apsaugos ministro frazė tiko ir visos tryliktosios Vyriausybės darbams įvertinti. Prisimename, kiek kartų buvęs Premjeras kartodavo negalintis „nešti atsakomybės“ už blogą ministrų darbą, nes už pastaruosius privalančios atsakyti juos delegavusios partijos. Buvusioje Vyriausybėje sveikatos sistemą griauti, atsiprašau, reformuoti, buvo patikėta „darbiečiui“.

Ypač per tuos pusantrų metų nukentėjo pirminės sveikatos priežiūros grandis. Pagal buldozerio principą buvo naikinami kaimo medicinos punktai, ambulatorijos, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, medikai iš periferijos didesniais atlyginimais viliojami į didžiųjų miestų klinikas, o ministras vis džiaugėsi, kad artėjame prie Švedijos sveikatos sistemos modelio.

Praėjusių metų rudenį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė šalies sveikatos pertvarkos rekomendacijas Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Dokumente apibendrinti 2003-2005 metais įvykę pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Per tuos trejus metus ligoninėse sumažinta beveik 70 tūkst. vietų. Lietuvos ligoninėse kasmet gydosi 700 tūkst. ligonių. Kiekvieno jų gydymą sumažinus dviem dienomis, valstybė per metus sutaupo 40 mln. Lt.

Viena kolegė neseniai pati išbandė naujosios sveikatos apsaugos strategijos ypatumus. Dėl širdies ligos šeimos gydytoja ją pasiuntė į Kauno medicinos universiteto (KMU) klinikas. Po kelių minučių pokalbio su medikais penkias dienas kaip kokioje slaugos ligoninėje moteris buvo gydoma tabletėmis ir mikstūromis, po to liepta važiuoti namo. Siurprizas laukė gavus išrašą apie gydymą: jame buvo teigiama apie inkstų patologiją, nors jokių tyrimų atlikta nebuvo. Šeimos gydytoja, patikrinusi išrašytosios ligonės būklę, konstatavo, jog moterį būtina hospitalizuoti. O juk aukščiau KMU klinikų – tik dangus. Klinikų vadovas – Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, be to, laikinasis ministras rytoj – jo pavaldinys. Supratote?

Skandalai lydi ir plačiai reklamuojamas sveikatos profilaktikos programas, pavyzdžiui, prostatos specifinio antigeno tyrimus vyrams, moterims – krūties, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos, papildomai kompensuojamus tyrimus sergantiems cukriniu diabetu. Tačiau rajonų medikai, šeimos gydytojai teigia, jog pasiuntus vyrą ar moterį konsultacijoms pas specialistą jie ten pateks tik po 7-8 mėnesių. Seimo narė Vida Marija Čigriejienė piktinosi tokia SAM nustatyta tvarka. Pasak žinomos medikės, jei šeimos gydytojas paciento organizme pastebėjo įtartiną audinių sukietėjimą, per daugiau nei pusę metų šis gali supiktybiškėti. Jeigu onkologinė liga nenustatoma laiku, žmogus gali mirti. Tai kam ta ankstyva vėžio diagnostika, jei negydoma? Dar liūdnesnė vaikų, moksleivių ir jaunimo ligų prevencijos situacija. Savivaldybių gydytojai, sveikatos priežiūros administratoriai rengia dešimtis ar šimtus tūkstančių litų kainuojančius projektus, kuriuose dalyvių nesulaukiama. Pavyzdžiui, dantų dengimo silantais programa viename rajone žlugo vien dėl to, kad tėvai neatvedė nė vieno vaiko. „Debesų projektu“ jau pakrikštytas buvusio ministro inicijuotas „sveikatos biurų“ steigimas rajonų savivaldybėse. Valdininkams atsirastų naujų kėdžių, tik nepagalvota apie paslaugų gavėją, vartotoją.

Seniai žinoma, kad SAM vadovai nesuvokia kaimo problemų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje nėra pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio atstovo. Kaip teigė vienos visuomeninės organizacijos vadovė Vida Augustinienė, pacientų pastabos išklausomos, tačiau į jas nė karto nebuvo reaguota. Ministro teigimu, blogi yra įstatymai, todėl verta pasikliauti tik „profesionalais“ – Vilniaus, Kauno „sveikatos fabrikų“ vadovais.

Rajonų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai teigia, jog ministro dažnai minėtoje Švedijoje šeimos gydytojas per dieną priima 7-12 pacientų, o Lietuvoje – apie 50 pacientų per dieną. Be to, mūsų šeimos gydytojui užkrautos didžiulės socialinės problemos. Rajonuose dirbančių medikų nuomone, naujoji sveikatos politika prisidėjo prie to, kad periferijoje pradėjo stigti specialistų. Nežinodami, ar bus paliktos ligoninės, ar nesikeis gydymo įstaigų statusas, specialistai pradėjo žvalgytis į didžiąsias klinikas, kur, be kita ko, mokami daug didesni atlyginimai. Nemažai gydytojų išvyko į užsienį.

Dar viena pirminių sveikatos priežiūros centrų specialistų minima problema – vieningų gydymo metodikų nebuvimas. Firmos vienaip moko, specialistai kitaip, literatūra trečiaip aiškina. Briuselio ekspertus ypač pašiurpino situacija pirminės sveikatos priežiūros įstaigose: gydytojai neturi kompiuterių, negali naudotis interneto ir elektroninio pašto paslaugomis.

Neseniai M.Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė teigė, jog apgailėtinos sveikatos priežiūros situacijos priežastis ta, jog Lietuvoje nėra sistemingo strateginio požiūrio į sveikatos apsaugą valstybės mastu, visa valdžia šioje sistemoje sukoncentruota vienose rankose (SAM, kuriai pavaldi Valstybinė ligonių kasa, Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai vadovauja ministras), monopolinių didžiųjų įstaigų vadovai diktuoja sąlygas, milžiniškos biudžeto ir ES fondų lėšos paskirstomos neskaidriai.

Artėja visuotinis pirminės sveikatos priežiūros įstaigų privatizavimas (dėl neigiamos visuomenės reakcijos šiuo metu SAM vadovai manipuliuoja užmojo procentais – 80, 60, 50). Sveikatos reformos autoriams tai bus didelis laimėjimas, valstybės biudžeto lėšų taupymas. Nežinia, kaip bus su išgirtuoju sveikatos reformatorių principu „pinigai paskui pacientą“? „Liūto dalį“ pasiims universitetinės klinikos, sočiai bus atseikėta už brangius kompensuojamuosius vaistus. Vieno Sūduvos rajono ligoninės vadovas siūlė išgryninti principo „pinigai paskui pacientą“ esmę. Kaip yra „mokinio krepšelis“, taip turėtų būti ir „ligonio krepšelis“. Tačiau lėšas administruoti privalėtų ne kažkokie tarpininkai iš ligonių kasų, o pacientas. Tuomet žmogus nebijos kreiptis į kokybišką paslaugą teikiantį valstybės išlaikomą ar privatų gydytoją. Tik valdžios vyrai pasijus esantys „ne prie ko“...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija