Gimtadienio dovana – abortas

Giedrė Smalinskaitė

Aštuonioliktojo gimtadienio proga ji norėjo nusipirkti šuniuką. Po ilgų įkalbinėjimų tėvai jai leido nusipirkti amsintį mažiuką. Deja. Vietoj to, ji nusipirko galimybę iš savo kūno pašalinti tokį kaip tas šunytis, nediduką, dar negalintį apsiginti ir pasipriešinti tam, ką daro, – vaikiuką.

Šių metų rugsėjį jam arba jai sukako lygiai metukai. Lina sako, kad laikas po aborto lekia labai greitai, bet skausmas ir atsiminimai kasdien vis ryškesni ir stipresni. Jausmas, kad galėjo tapti motina, neapleidžia kiekvieną dieną, o baimė daugiau nepastoti lydi kaskart apsilankius pas gydytoją. Mergina sako, kad nesigaili savo sprendimo, tačiau bent jau kol kas laikas negydo ir jos žaizdų.

2008 metų gruodis. Akimirka malonumo – amžinybė sumaišties

Lina save vadina „dalyve“nuo tada, kai tėvai išvyko uždarbiauti į Airiją ir ji liko gyventi viena su močiute. „Kad nerautų stogo“ su draugais kiekvieną savaitgalį lėkdavau į visus „plotus“, kuriuose tik būdavau kviečiama ir laukiama. Močiutei sakydavau, kad einu pas gerą draugę, o iš tikro lėkdavau su draugais „baliavoti“. Narkotikai, alkoholis, vienos nakties nuotykiai, man, septyniolikmetei buvo kaip atskiras, slaptas gyvenimas, apie kurį žinojau tik aš ir mano „chebra“.

Gruodis jau artėjo į galą, didžiosios šventės buvo jau nebe už kalnų, tad vieną vakarą nusprendėm atšvęsti jau greit prasidėsiantį valgymo ir persivalgymo, gėrimo ir pergėrimo, dovanų ir atostogų maratoną. Susirinkome pas vieną draugą į dviejų kambarių butą maždaug 15 žmonių parūkyti „žolės“ir išgerti. Bet „plote“ buvo labai tvanku ir visi jautėmės susispaudę.

Pamaniau, kad reikia važiuoti namo, kiti tada ieškojo erdvesnių „plotų“ pas draugus. Kažkada ir kažkur matytas vyriškio veidas pakvietė pas save į svečius. Kadangi buvau šiek tiek „apsipūtus“, tai iškart sutikau. Vienos nakties nuotykiams „pasirašydavau“, nes, nežinau kodėl, vyrų nebijojau. Būtent dėl šios priežasties vyrų buvau mėgiama. Tiesą pasakius, niekada „nestabdydavau“. Taip buvo ir tąkart. Net nepaklausiau jo vardo. Ryte išbėgau namo pas močiutę, o jį palikau miegantį. Galvoje sukosi daug minčių, buvau sumišus ir širdy jaučiau nerimą. Galbūt tai buvo vakarykščių dūmų poveikis, o galbūt tyla prieš audrą…“

2009 metų sausis. „Kartais svarbūs įvykiai nutinka jų nelaukiant“

„Kažkodėl labai sustorėjau. Priaugau gal 7 kg, bet tik todėl, kad močiutė liepdavo sėdėti namie, mokytis ir valgyti. Daugiau nieko neveikiau visą mėnesį, be to daugelis atostogavo, tad nelabai ir susitikdavau su draugais. Mėnesio gale sudalyvavau viename „tūse“ po ilgo laiko (juk visą mėnesį negėriau!), į rankas paėmiau taurelę brendžio. Užteko tik gurkštelėti ir visos dienos maistas išlėkė lauk. Jokių įtarimų nekilo. Draugai pasakė, kad ir vėl turiu adaptuotis, nes mėnesį buvau „užsikodavus“, dėl to net kepenys išsipūtė ir sustorėjau.

2009 metų kovas. Neskubėk teisti, skubėk suprasti

Pradėjau nebevalgyti, arba priešingai – valgyti visokias nesąmones. Buvau užsimaniusi acto, žalios mėsos arba vidury nakties – vėdarų. Papasakojau apie tai vienai draugei ir ji pasiūlė nusipirkti nėštumo testą. Kadangi nebrangiai kainavo, nusipirkau. Tiesiog juokais, buvau įsitikinusi, kad atsakymas bus neigiamas. Dėl to su drauge susilažinau iš ledų porcijos. Testą galėjau pasidaryti tik ryte, dėl to prieš miegą prisigėriau arbatos ir ramiai nuėjau miegoti. Kaip jaučiausi tą dieną, nepamenu. Tik žinau, kad iš ryto draugei nupirkau didelę dėžę ledų, kurią abi kartu suvalgėm man verkiant pas ją namie.

2009 metų balandis. „Meldžiu, suteik man dar vieną malonę“

Abortą pasidariau balandžio 1 dieną. Tik tai nebuvo pokštas. Nuėjau į privačią kliniką ir tėvų gimtadienio proga dovanotus pinigus atidaviau gydytojai. Ji bandė mane atkalbėti nuo tokio žingsnio. Negąsdino, o tik aiškino, kad pas mano vaikelį jau plaka širdutė, kad vaisius jau juda, po kelių savaičių jam arba jai susiformuos visi vidaus organai, bet kokiu atveju, dabar jau kūdikis nebe vaisius, o tikras gyvas žmogeliukas, kurį galėčiau išauginti su artimųjų pagalba. Tos kalbos taip skaudino ir žeidė... Ir nors pačios operacijos metu miegojau, bet po jos jaučiausi kaip kokia žudikė.

Net nemoku paaiškinti, bet tiesiog patyriau traumą visam gyvenimui. Labiau dvasinę nei fizinę, bet gal todėl ir sunkiau. Šiandien jau suprantu, kokią klaidą padariau. Viena naktis pakeitė visą gyvenimą. Ir nors gatvėje manęs neatpažintum, nepasakytum, kad čia ta, kuri pasidarė abortą, bet iš tiesų jaučiuosi pažymėta. Meldžiu Dievo, kad dar turėčiau vaikų ir kad jie gimtų iš MEILĖS.

Pasaulyje per metus gimdo apie 15 milijonų paauglių, o tai sudaro apie 11 proc. visų gimdymų per metus.

Balsas.lt/jaunimas

© 2009 „XXI amžius“