Vyskupų Sinodo siūlymai gyvybės kultūros plėtrai

Mindaugas BUIKA

Nepritarta aborto legalizavimui

Pasibaigusioje antrojoje Afrikai skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje patvirtintame ir popiežiui Benediktui XVI įteiktame siūlymų sąraše dėl baigiamojo dokumento rengimo, plačiai paliesti gyvybės, šeimos, kūrinijos apsaugos klausimai. (Beje, iki šio pontifikato Vyskupų Sinodo asamblėjų siūlymai nebūdavo viešai skelbiami – tik dabartinis Šventasis Tėvas rekomendavo juos išviešinti. Todėl jau nuo 2005 metų visų vykstančių Sinodo asamblėjų siūlymai publikuojami Vatikano informacinėje tarnyboje ir su jų sąrašais gali susipažinti kiekvienas to pageidaujantis.)

Paliatyviosios pagalbos diena

Džiuljeta Kulvietienė

Prof. Arvydas Šeškevičius

Spalio 8-ąją paminėta Pasaulinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena, spalio 11-ąją – Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena. Bendru renginiu šias dienas minėjo ir Vytauto Didžiojo bei Kauno medicinos universitetų bendruomenės.

„Mūsų kelias prasideda su Jėzumi. Pirmiausia, žvilgsnis į Jėzaus mirtį. Per mirties vartus praeiti sudėtinga, bet viską paaiškina vėlesni įvykiai ir faktai. Sąlyga – Jėzaus patikimumas. Dievas ne tik yra kiekvieno mirtyje, jis kartu su tavimi pereina per mirtį“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas ir Kauno medicinos universiteto (KMU) kapelionas kun. Artūras Kazlauskas. „Kai prieš keletą dešimtmečių VU buvo atlikta religinių studijų apklausa ir tyrimas apie krikščionių tikėjimą, pamatėme, kad labai didelė mūsų krikščionių dalis, sekmadienį lankančių bažnyčią, netiki mirusiųjų prisikėlimu. Amžinu gyvenimu – gal, – pasakojo kun. A. Kazlauskas. – Jėzaus istorija leidžia mums žiūrėti į mirtį ne kaip į pabaigą, bet kaip į perėjimą. Dauguma mūsų esame auklėti ir mokyti, kad mirties valandą kūnas ir siela atsiskiria. Šis požiūris yra graikiškas ir pagoniškas, kurio Biblijoje, deja, bet nėra. Yra teologų mąstančių apie mirtį, kaip apie vienintelį pirmą žmogiškumo aktą: mirtis, kaip pirmasis visiškai laisvas nuo žmogaus nesugebėjimo, nuo bevalingumo, nuo tingumo ir pačių įvairiausių nuodėmės pasekmių, aktas susitikti su Dievu. Mirtis – tarsi žmogaus pasakymas: taip, aš noriu apsikabinti su Tavimi.“

„Pagarbos gyvybei sekmadienis“

Jungtinėse Amerikos Valstijos užvirė debatai apie sveikatos sistemos ateitį šalyje, visų pirma apie būdus, kaip pigiau ir kokybiškiau užtikrinti sveikatos apsaugą  kuo didesniam krašto gyventojų skaičiui. Į žiniasklaidos, sveikatos draudimo bendrovių, visuomenės ir politikų diskusiją sveikatos reformos klausimu įsijungė ir JAV katalikų episkopatas. Progą Bažnyčiai pasisakyti suteikė krašto parapijose minėtas „Pagarbos gyvybei sekmadienis“. Ta proga Vyskupų konferencijos sekretoriato „Už gyvybę“ pirmininkas kardinolas Rigali paskelbė laišką, kuriame iškėlė sveikatos reformos būtinumą visų pirma tam, kad būtų užtikrintas gydymas labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams – negimusiems kūdikiams, vargšams, senukams ir imigrantams. Kardinolas laiške užsimindamas apie prezidento Obamos administracijos paskelbtą reformą atkreipė dėmesį į kai kuriuos reformos projektų aspektus, sukėlusius sąmyšį tarp krašto katalikų vyskupų, – ypač dėl valstybinio abortų finansavimo, sąžinės laisvės pripažinimo, senelių ir imigrantų sveikatos draudimo.

Apie poabortinę sielovadą

Rugsėjo pabaigoje Peru įvyko Lotynų Amerikos vyskupų tarybos organizuotas susitikimas, kurio tema buvo sielovadinis palydėjimas po aborto. Susitikime dalyvavo delegatai iš įvairių žemyno kraštų, taip pat įvairių katalikiškų organizacijų atstovai, kurie darbuojasi šeimos ir gyvybės sielovadoje. Renginio organizavimo darbai buvo patikėti San Paulo (Brazilija) Katalikų universiteto Šeimos ir santuokos institutui.

Gimtadienio dovana – abortas

Giedrė Smalinskaitė

Aštuonioliktojo gimtadienio proga ji norėjo nusipirkti šuniuką. Po ilgų įkalbinėjimų tėvai jai leido nusipirkti amsintį mažiuką. Deja. Vietoj to, ji nusipirko galimybę iš savo kūno pašalinti tokį kaip tas šunytis, nediduką, dar negalintį apsiginti ir pasipriešinti tam, ką daro, – vaikiuką.

Šių metų rugsėjį jam arba jai sukako lygiai metukai. Lina sako, kad laikas po aborto lekia labai greitai, bet skausmas ir atsiminimai kasdien vis ryškesni ir stipresni. Jausmas, kad galėjo tapti motina, neapleidžia kiekvieną dieną, o baimė daugiau nepastoti lydi kaskart apsilankius pas gydytoją. Mergina sako, kad nesigaili savo sprendimo, tačiau bent jau kol kas laikas negydo ir jos žaizdų.