Nerimą keliantys skaičiai…

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lapkričio 5-ąją LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujos narkotikų vartojimo tendencijos: faktai ir sprendimai“ buvo pristatyti tarptautinio tyrimo „Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje“ rezultatai. Švedijos informacijos apie alkoholį ir narkotikus tarybos narys Björn Hibbel ne kartą paminėjo ir Lietuvos vardą. Nustatyta, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse rūkančių mokinių daugiau dėl to, kad gauti cigarečių čia nesunku. Alaus daugiausia išgeria Austrijos ir Vokietijos mokiniai, o Šiaurės šalyse (Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje) tik nedaugelis mokinių dažnai geria alkoholinius gėrimus. Beje, vyraujantis alkoholinis gėrimas tarp mokinių yra alus. Nė vienoje šalyje nenustatyta nuolatinė narkotikų vartojimo mažėjimo tendencija. 1995–2007 metais Čekijoje, Lietuvoje ir Maltoje narkotikų vartojimas turėjo tendenciją didėti. 2007 metais vidutiniškai 23 proc. berniukų  ir 17 proc. mergaičių bent kartą yra bandę kokių nors narkotikų. Lengviausia yra gauti kanapių. Europoje pastebėtas itin pavojingas reiškinys – kelių narkotikų vartojimas vienu metu.

Konferencijoje Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės platino naujausio tyrimo duomenis „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004 ir 2008 metais“. Tyrime dalyvavo kone penki tūkstančiai 16–64 metų Lietuvos gyventojų. Apklausa atlikta praėjusių metų vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Psichoaktyviosios medžiagos pagal šių dienų terminologiją yra ne tik narkotikai, bet ir tabakas, alkoholis, lakiosios medžiagos, psichiką veikiantys vaistai.

Visų šio plataus tyrimo duomenų viename straipsnyje pateikti neįmanoma. Apsiribosime tuo, kas kelia didžiausią nerimą. Lietuvoje daugiausia rūko 25–34 metų amžiaus žmonės. Nuo 2004 iki 2008 metų tabaką vartojusių nors kartą gyvenime skaičius sumažėjo tarp vyrų, tačiau padidėjo tarp moterų. Ypač padaugėjo jaunų moterų, kurios rūko nereguliariai, surūko 1–10 cigarečių per dieną arba net 21 ir daugiau. Tyrimas patvirtino pastebėjimus: mokyklų teritorijose, parkuose, autobusų ir troleibusų stotelėse paauglės viešai, tarsi mesdamos iššūkį visuomenei, traukia dūmą. Ne kartą sugriebiau už rankos, laikančios smilkstančią cigaretę: „Mergaite, mesk į šiukšlių dėžę, tai pražūtis ne tik tau, bet ir tavo vaikams, kuriuos paleisi į pasaulį“. Esu įsitikinusi, kad visuomenės nepakantumas būtų svarbus faktorius mažinant rūkančiųjų skaičių.

Alkoholinius gėrimus vartojo didesnė dalis jaunesnių nei vyresnių apklaustųjų (68,9 proc. 15–34 m. ir 56,6 proc. 35–64 m.). Nors alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas per paskutiniuosius metus nežymiai padidėjo (ryškesnis padidėjimas tarp 15–24 metų amžiaus apklaustųjų), bet per paskutines 30 dienų sumažėjo beveik 5 proc.

Didžiausią nerimą kelia narkotikų vartojimo didėjimas. „Ypač padaugėjo moterų, kurios vartojo narkotikus nors kartą gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių (tarp jaunesnių moterų šis procentas yra daugiau nei dvigubai didesnis); tarp moterų vartojimo paplitimas išaugo visose amžiaus grupėse“, – teigiama leidinyje.

Ir dar viena nerami žinia: skirtingai nei 2004 metais, labai padaugėjo pabandžiusių narkotikus rajonų centruose ir miesteliuose.

Labiausiai Lietuvoje paplitęs kanapių vartojimas. Ši tendencija sutampa su tarptautinio tyrimo duomenimis. „Vienas iš septynių mokinių, kuris kanapes vartojo paskutiniaisiais metais, yra priskiriamas didelės rizikos asmenų, kuriems gali kilti problemų, grupei“, – rašoma tarptautinėje ataskaitoje. Dažniausiai narkotikai vartojami bendraujant su draugais, linksminantis diskotekose ar naktiniuose klubuose. Kas penktas apklaustasis, vartojantis narkotikus, nurodė, kad jo problemą žino tėvai („draugai žino“ – nurodė 83,5 proc.), daugiau nei pusė nurodė, kad niekas nežino. Įdomūs atsakymai tų, kurie nė karto nepabandė narkotikų. „Manęs tai nedomina“ (52,5 proc.), „esu neigiamai nusistatęs prieš narkotikų vartojimą“ (38,8 proc.), „kenkia sveikatai“ (28,3 proc.), priklausomybės baimė (18,9 proc.). Tyrimais nustatyta ir patirtis rodo, jog narkotikais mažiau domisi tie mokiniai, kurie tiki Dievą, dvasinę atgaivą randa maldoje, religinėse praktikose. Šį pastebėjimą turėtų gerai įsidėmėti tėvai, tada nereikės kaltinti visų aplinkinių (mokyklos, policijos, draugų), kad vaikas tapo narkomanu.

© 2009 „XXI amžius“