Ką jie mums padarė

Gintaras Visockas

Vilniaus universiteto profesorės Danutės Gailienės monografijos „Ką jie mums padarė“ viršelis

Dar pačioje Atgimimo pradžioje, iki Kovo 11-osios likus keletui mėnesių, rašytojas Petras Dirgėla kalbėjo apie galimus pavojus atkūrus nepriklausomybę. Jis baiminosi, kad mes, lietuviai, greičiausiai nebežinosime, kaip elgtis su atgauta laisve, kad jau tikriausiai nebemokėsime tinkamai pasinaudoti istorijos mums duota galbūt paskutine galimybe. Rašytojo argumentai tuomet šokiravo. Suprask, Lietuva nelaisvėje, be trumpų išimčių, išbuvo beveik du šimtus metų, tad dešimtys lietuvių kartų buvo priverstos gyventi pažemintos, užguitos, germanizuojamos, rusinamos, lenkinamos, niekinamos, tremiamos į Sibirą, politiškai persekiojamos... O tai reiškia, kad mūsų tautoje galbūt jau stipriai įsigalėjo vadinamasis vergo sindromas. Jei mes ir atkursime nepriklausomybę, tai būsime labai panašūs į tą šunytį, kuris išlaisvintas nuo grandinės nebežino, kur bėgti ir netrukus pats nuolankiai grįžta prie būdos.

Nerimą keliantys skaičiai…

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lapkričio 5-ąją LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujos narkotikų vartojimo tendencijos: faktai ir sprendimai“ buvo pristatyti tarptautinio tyrimo „Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje“ rezultatai. Švedijos informacijos apie alkoholį ir narkotikus tarybos narys Björn Hibbel ne kartą paminėjo ir Lietuvos vardą. Nustatyta, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse rūkančių mokinių daugiau dėl to, kad gauti cigarečių čia nesunku. Alaus daugiausia išgeria Austrijos ir Vokietijos mokiniai, o Šiaurės šalyse (Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje) tik nedaugelis mokinių dažnai geria alkoholinius gėrimus. Beje, vyraujantis alkoholinis gėrimas tarp mokinių yra alus. Nė vienoje šalyje nenustatyta nuolatinė narkotikų vartojimo mažėjimo tendencija. 1995–2007 metais Čekijoje, Lietuvoje ir Maltoje narkotikų vartojimas turėjo tendenciją didėti. 2007 metais vidutiniškai 23 proc. berniukų  ir 17 proc. mergaičių bent kartą yra bandę kokių nors narkotikų. Lengviausia yra gauti kanapių. Europoje pastebėtas itin pavojingas reiškinys – kelių narkotikų vartojimas vienu metu.

Vaikų saugumą užtikrina šeima

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Celestino Migliore pasisakė diskusijoje apie vaikų teisių apsaugą ir sklaidą. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į tarptautinį konsensusą dėl Vaiko teisių konvencijos. Per beveik dvi dešimtis metų šią konvenciją ratifikavo beveik du šimtai valstybių. Papildomą protokolą dėl vaikų įtraukimo ir dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ratifikavo beveik 130 valstybių, panašų parašų skaičių surinko papildomas protokolas dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir pornografijos. Šventasis Sostas ragina dar konvencijos ir protokolų nepasirašiusias valstybes tai padaryti. Šventojo Sosto delegacijos vadovas komentavo neseną UNICEF ataskaitą. Gera naujiena ta, kad per du dešimtmečius vaikų iki penkerių metų mirtingumas žymiai sumažėjo. Tačiau ta pati statistika tvirtina, jog per paskutiniuosius dešimt metų du milijonai vaikų ir nepilnamečių žuvo konfliktuose, šeši milijonai buvo sužaloti, dešimtys tūkstančių nukentėjo nuo minų, 300 tūkstančių buvo paversti kareiviais. Arkivyskupo C. Migliorės nuomone, į diskusiją apie prievartos prieš vaikus panaikinimą reikia įtraukti ir tokias temas, kaip vaikų eliminavimas dar prieš gimimą, įtariant negalią arba, tarkime, dėl to, kad laukiama ne mergaitės, o berniuko. Negali būti aplenktos saugaus gyvenimo sąlygos: ar vaikas gauna pakankamą medicininę pagalbą, ar neverčiamas vergiškai dirbti? Šventojo Sosto delegacijos vadovas pabrėžė, kad kovos su prievarta prieš vaikus prielaida yra valstybės ir visuomenės palaikoma šeima. Geras ir sveikas šeimos gyvenimas užtikrina vaikų saugumą. Ir priešingai, kritikuotina tendencija, kuri menkina šeimos ir tėvų vaidmenį bei siekia įtvirtinti ryšį tiesiogiai tarp vaikų ir valstybės, aplenkiant šeimą ir tėvus. Anot arkivyskupo C. Migliorės, tiek Šventasis Sostas savo diplomatiniu veikimu, tiek Katalikų Bažnyčia su savo daugybe institucijų visame pasaulyje, skirtų vaikų globai, švietimui, sveikatai, integracijai, siekia sveikos, stabilios ir saugios aplinkos vaikams ir jų šeimoms.

Dvejopi standartai vaikų išnaudotojams

JAV dienraštyje „Washington Post“ publikuotame žinomo katalikų apžvalgininko jėzuito Tomo Dž. Ryzo straipsnyje aptariamas garsaus režisieriaus Romano Polanskio suėmimas Šveicarijoje dėl 30 metų senumo kaltinimų pedofilija. Polanskis, dabar Prancūzijos pilietis, 1977 metais prisipažino turėjęs lytinių santykių su 13 metų mergaite, kurią prieš tai vaišino narkotikais ir alkoholiu. Prieš pat teismą jis pabėgo iš JAV, kur tuo metu gyveno, ir vengė patekti į JAV teisėsaugos rankas. Tėvas T. Dž. Ryzas lygina, kokia būtų visuomenės reakcija, jei būtų suimtas ne režisierius Polanskis, o „kunigas Polanskis“. Įsivaizduokite, rašo autorius, kad Kolumbo riteriai (JAV žinoma katalikiška organizacija – red. past.) nuspręstų apdovanoti pedofilą kunigą, pabėgusį iš šalies, kad išvengtų kalėjimo. Reakcija būtų tokia: aukų grupės reikalautų atšaukti apdovanojimą, o Kolumbo riteriai turėtų paskelbti viešą atsiprašymą. Religinių dienraščių redaktoriai siųstų reporterius atidžiai sekti įvykių eigą, o redakcinių skilčių autoriai bei apžvalgininkai įvardintų Kolumbo riterius kaip dar vieną Katalikų Bažnyčios nejautrumo seksualiniam išnaudojimui pavyzdį. „Ir jie būtų teisūs, aš prie jų prisijungčiau“, – priduria t. T. Dž. Ryzas. Tačiau kodėl nieko panašaus nesigirdi, kai kino industrija teikia apdovanojimus savo nusikaltimą pripažinusiam Romanui Polanskiui, pabėgusiam iš šalies prieš pat teismo nuosprendį? Kodėl kino kritikai ir žiniasklaida apie tai tylėjo 30 metų? 2003 metais Polanskis netgi gavo „Oskaro“ apdovanojimą. Ar pramogų industrijos „vyriausieji kunigai“ turi imunitetą kritikai?

Mums rašo

To nebuvo net gūdžiu sovietmečiu

Neseniai išgirdau per radiją sakant, kad legalizuojama naminės degtinės gamyba. Ar dar maža Lietuvoje nelaimių, kurių priežastis girtuoklystė? Pamenu, dar sovietmečiu Vilniuje, Antakalnio gatvėje, ant namo sienos buvo užrašas: „Vienas girtas rublis neša valstybei septynis rublius nuostolių“.

Naminės degtinės legalizavimo iniciatoriams patarčiau perskaityti prof. Viktoro Krivonogovo straipsnį „Sobriologijos dėsniai“ („XXI amžiaus“ priedas „Pro vita“, 2009 04 24).