Dirbtinis apvaisinimas neišsaugos žmonijos, 
arba Kodėl žmogui negalima lenktyniauti su Kūrėju

Genovaitė Baliukonytė

Gydytojas Algimantas Kačergius

Ar tik medicinos pažangos pagalba išsaugoti kūdikiai taps asmenybėmis ir sėkmingai pratęs savo giminę?.. Gintauto Stulgaičio nuotrauka

Šiandien žmonijai iškyla daug grėsmių. Be ekonominių ir gamtinių, didelė grėsmė yra menkstantys žmogaus reprodukciniai gebėjimai. Nors senovėje žmonės žinojo daug būdų vaisingumui padidinti, bet šiandieniniai gydytojai ginekologai tokioms poroms dažniausiai siūlo gana brangų ir labai prieštaringai vertinimą dirbtinį apvaisinimą. Kodėl tapo neveiksmingi mūsų močiučių išbandyti natūralūs vaisingumo didinimo būdai? Atsakymas vienas – šiandien žmogus per daug įniko į technikos pasiekimus ir labai nutolo nuo Gamtos, dėl to, pasak gydytojo, buvusio ginekologo, dabar praktikuojančio psichoterapiją Algimanto Kačergiaus, labai išsibalansavo ir jo organizmo sistema. Šiuo straipsniu bandysime atsakyti, ką turėtume daryti, kad neišnyktume anksčiau nei ateis Paskutiniojo Teismo diena, o ji, pasak mokslininkų ir mąstytojų, tikrai dar neateis šiemet. Tačiau išbandymų – įvairių katastrofų ir stichinių nelaimių – galbūt ir neišvengsime. Taip Gamta kyla į kovą prieš besaikį žmogaus godumą ir norą pralenkti savo Kūrėją.

Kodėl prastėja žmonių genofondas

Nors medicina techniniu požiūriu šiandien pasiekė stulbinančių pasiekimų, tačiau visos žmonijos sveikata ir genofondas nuo to nė kiek nepagerėjo, bet, priešingai, suprastėjo. „Kolegos man pasakė, kad, norint dirbtiniu būdu apvaisinti moterį, reikia jai už 13 tūkst. litų suleisti vaistų. Tai kaip jūs manote, kur tada vystysis vaisius? Taigi toj motinoj vystysis, o kuo ji paversta, kai jai tiek vaistų suleidžiama?.. Chemine bomba. Tai kokia tada savireguliacija jos organizme vyksta? Jokios. Ir kokia bus jos vaiko sveikata? Kokie bus jo palikuonys?.. Genetikai šiuo klausimu tyli, – apgailestauja didelę patirtį turintis gydytojas A. Kačergius, kartu užduodamas ir atsakydamas į kitą, jau, sakyčiau, politinį klausimą. – Ar komunizmą išrado liaudis, ar mokslininkai?.. Ne, čia liaudies išradimas, nes mokslininkai pirmiausia visa tai būtų išbandę su šunimis... Kodėl tobulu laikytas komunizmas toliau nesivystė, kodėl degradavo?.. Ogi todėl, kad atsirado bendravimo degradacija. Tačiau ji išplito ne tik komunizmą propagavusiose šalyse. Ji persimetė į visą pasaulį“. Taip, pasak mediko, atsitiko todėl, kad pinigus pamilę žmonės pervertino patys save. Net dabar propaguojamas dirbtinis apvaisinimas yra mokslininkų sumanymas, ir labai turtingų žmonių užsakymas jiems sukurti tokį būdą, kur jų asmeninis noras turėti būtų įrodymas Kūrėjui, kad visa kita prieš jų turtus yra vieni niekai. „Sakykite, kas svarbiau turėtų būti: ar tai, kad aš noriu turėti vaiką ar vaiko noras gimti sveiku?.. Šiandien noras turėti vaiką užgožia visas po to būsiančias pasekmes, – teigia gydytojas. – Visi tik klykia, tik rėkia, kad yra vaiko teisės, kad svarbiausi – vaiko interesai. Bet kur to laikomasi praktikoje?.. Praktikoje tik daugėja savanaudžių psichopatų ir fanatikų, žiūrinčių ne vaiko, o savo asmeninių interesų. Ir ne tik dirbtinis apvaisinimo būdas šiandien kenkia mūsų genofondui. Pažiūrėkite, kas dabar darosi aplinkui. Gyvenu šalia mokyklos, tai gerai matau, kaip moksleivis stovi šalia savo rūkančios draugės, irgi mokinės, neina į pamokas, bet laukia kol ši surūkys cigaretę... Blogais įpročiais mergaitės toli lenkia berniukus. Kokia iš tokios mergaitės bus motina?.. O juk visi reprodukcijos organai (gimda, kiaušidės) vystosi nuo 7 iki 12 metų. O ką duoda dar anksti pradėti vartoti kontraceptikai, ar net tokie, rodos, nekalti energetiniai gėrimai?.. Dėl viso to dabar, pagal mokslininkų duomenis, 50 proc. jaunų žmonių yra nevaisingi, o dar praėjusiame amžiuje šis rodiklis buvo tik 12–20 proc. Dar kita problema – mobilūs telefonai. Jaunimas be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo, per dieną išsiunčia šimtus žinučių. O juk kiekvienas žinutės išsiuntimas, ypač bręstančiai mergaitei, yra labai pavojingas. Kiekvienu klavišo nuspaudimu, sveikatai pavojingos bangos keliauja į kiaušides, kur formuojasi kiaušinėliai – būsimo vaisiaus užuomazga. Aplink tuos kiaušinėlius yra 95 proc. vandens, o, kaip žinome, bet koks skystis sudaro nepaprastai gerą rezonansą elektromagnetinėms bangoms plisti. Tai dar po 5–8 metų padaugės ne tik nevaisingumo, bet ir apsigimimų, taip pat cistų ir kitų ligų atvejų. Įvertinus visa tai darosi neaišku, kodėl visi (valstybė, pedagogai, medikai ir tėvai) tam yra tokie abejingi, kurti ir akli. Niekas šitų vaikų šiandien net neįtikinėja, kad šitaip darydami jie žaloja savo sveikatą ir žlugdo ateitį. Niekam iš tiesų šiandien nesvarbi vaikų sveikata, svarbu tik tai, kad vaikai įvairioms firmoms pinigus darytų. Tačiau koks triukšmas kyla, jei koks nors vaikelis dėl mums nežinomų priežasčių ima ir numiršta. Tėvai ir žiniasklaida pirmiausia kaltina medikus, net į teismus duoda“.

Sutrikdžius natūralią atranką, žmonija išsigimsta

Pasak gydytojo, jei žmogus numirė, tai numirė, ką po to bepakeisi. Ir anksčiau vaikai mirdavo. Sakydavo, tokia Dievo valia, mat, gamtoje turi vykti natūrali atranka. Bet kai dabar motinos sugeba šiaip taip pagimdyti tik po vieną vaikelį, jo netekus kyla didelis triukšmas. „Anksčiau, kai aš mediciną studijavau, mums buvo aiškinama, kad 12 proc. vaikų visada natūraliai gimsta nesveiki, t. y. be galimybės išgyventi,“ – aiškina buvęs ginekologas A. Kačergius. Kiek tokių gimsta dabar, ir kiek jų medicinos pagalba kurį laiką išgyvena, net neskaičiuojama. Gal todėl medikai mokyklose šiandien išaiškina net iki 90 proc. nesveikų vaikų. Bet visuomenė to, pasak gydytojo, tarsi irgi negirdi. Ji tebelieka akla ir kurčia, įsitikinusi, kad viskas savaime susitvarkys, kad vaikai kažkaip užaugs ir pratęs savo giminę. Bet šitaip būdavo anksčiau, kai šeimoje gimdavo po 10–12 vaikų, tik ne dabar. „Sakyčiau, kad jau gerokai pasenusi yra ir visa švietimo koncepcija, visas auklėjimas, – teigia A. Kačergius. – Aš šiandien moksleiviams net negaliu pritaikyti savo gydymo ir relaksacijos metodų, nes vaikas į mokyklą išeina labai anksti – 8 val. ryto ir beveik iki 16 val. joje būna – kone visą dieną. Be jokio poilsio, be jokio atsipalaidavimo! Kaip tada jis gali užaugti sveikas?.. Niekam šiandien nesvarbu, nei kaip žmogaus atmintis, nei kaip mintis vystosi, nors jau prieš du tūkstančius metų buvo žinoma: jei žmogus galvoja, kad jis nelaimingas, tai tokiu ir tampa. O šiandien tai pamiršta ir nenorima suprasti, kad žmogus savo mintimis, netinkamu gyvenimo būdu suardo visą savo sveikatą. Visiems atrodo, kad kaltos bakterijos ar auglys, o juk ir tas auglys susiformuoja tik nuo blogos įtaigos ir neigiamos energijos, netinkamo tarpusavio bendravimo. Dabar, sukūrus ydingą švietimo sistemą, ne tik mokytojai verčiami nusikaltėliais, dabar visi žmonės verčiami būti vienas kitam nusikaltėliais. Ir visi vieni kitus gaudo, visi vieni kitus seka ir taip sukuriama baimės visuomenė, kyla įtampa, daugėja stresų ir ligų.“ Žmogus turi turėti laiko ir pailsėti, ir atsipalaiduoti, ne tik galvoti apie darbą ar jį užgriuvusius rūpesčius (beje, pats gydytojas, sovietmečiu dirbdamas Druskininkų gydyklų vadovu, savo pavaldinius visada ragindavo eiti popiečio poilsio – G. B.).

Būti žinių visuomene yra pavojinga vaisingumui

Nevaisingumas ir prastėjantis genofondas labiausiai gresia išsivysčiusioms pasaulio šalims. Mat, kuo labiau išsivystęs ir apsišvietęs tampa žmogus, tuo sunkiau jam yra pratęsti savo giminę, tačiau skurde ar asocialiai gyvenančios šeimos su ta problema nesusiduria. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusių šalių visuomenė senėja, o sveikų jaunų žmonių katastrofiškai mažėja. Kodėl taip yra? Pasak psichoterapeuto, labai dideli informacijos kiekiai žmogų žaloja nė kiek ne mažiau nei radiacija. „Pavyzdžiui, ar kas kada aiškinosi kodėl musulmonai savo moteris verčia nešioti čadrą ir kodėl jie labai nenori, kad mergaitės eitų į mokyklą, kad šviestųsi? Pasirodo, jie jau seniai išsiaiškino, kad informacija mažina žmonių vislumą – smegenų žievės apkrovimai menkina žmogaus reprodukcinius gebėjimus. Bandymai nevaisingumo problemą spręsti dirbtiniu apvaisinimu žmonijos tikrai neišgelbės, priveis tik dar daugiau gnomų“, – įsitikinęs A. Kačergius. Per savo nemažą darbo praktiką pagelbėjęs pastoti ne vienai nevaisingumo kamuojamai moteriai, buvęs ginekologas išsiaiškino, kad jos nevaisingumo priežastis dažniausiai būdavo ne organinė, o psichologinė. Nevaisingumą sukėlė vidinė įtampa, stresai, normalių bendravimo ryšių šeimoje stygius, t.y. tikros meilės ir atsidavimo vienas kitam stoka. Visa tai sureguliavus, atsistatė žmogaus reprodukcinė sveikata. Deja, šiandien į šias problemas ginekologai beveik nekreipia dėmesio. „Manau, kad visiškai išsigimė ir medikus ruošiančios mokyklos, nes studentus moko visai ne to, ką jie turėtų žinoti“, – teigia gydytojas A. Kačergius. Pasak gydytojo, šiandien medikai negauna reikiamo psichologijos žinių kiekio, nekreipiamas dėmesys į psichoterapiją. Taigi santykiuose su pacientu prarandamas žmogiškumas, jie neišklausomi, negauna patarimų, nes šiandien viską lemia tiktai tyrimai, testai. Panašiai elgiasi valdininkai, rūpindamiesi ne žmogaus sveikata, o tik žinių visuomenės kūrimu. Tai darydami, pasak gydytojo, jie yra taip paskendę savuose reikaluose (laikrodžių sukinėjime, išgalvotuose pinigų surinkimo būduose), kad net nemato, kiek aplinkui pridirbo elgetų ir neįgaliųjų. „Baisu, pagalvoti, kad dabar Lietuvoje jau per 50 proc. žmonių yra nedarbingi. O kas mūsų dar laukia ateityje?.. Pavyzdžiui, jei pasidomėtume, kodėl musulmonai yra sveikesni, turi gausesnes šeimas, kodėl būtent penkis kartus per dieną meldžiasi, paaiškėtų visai kiti dalykai, – teigia psichoterapeutas. – Jie meldžiasi ne bet kada, bet tam tikru laiku ir tas laikas visiškai atitinka natūralius gamtos bioritmus. Kaire tam yra įkurtas specialus skaičiavimo centras, net ir radijas primena žmonėms maldos laiką. Musulmonų malda yra paprasčiausia meditacija, kitaip sakant, žmogaus organizmo jėgas atstatanti psichofizinė treniruotė. Dar reikėtų pasiaiškinti, kam tokį tikėjimą kūrė musulmonai. Juk jie anksčiau už mus buvo daugiau pasiekę mokslo srityje – buvo sukūrę didžiausias mokslo šventoves – medreses. Visi mokslai mus pasiekė atėję iš arabų. Ir tik IX–XI amžiuje musulmonai visas šitas medreses ėmė versti į maldos namus ir ruošti dervišus, kad šie eitų į liaudį ir ją mokytų tikėjimo bei tinkamai melstis. Taigi gamtoje egzistuoja penki gyvybės bioritmai ir arabai šitai jau senai išsiaiškino. Kai žmonės meldžiasi gyvybės laikrodžio valandomis, jie atsipalaiduoja ir pašalina visą susikaupusią įtampą – ją atiduoda Alachui. Šitaip darydami jie pasistūmėjo dvasingumo link daugiau nei europiečiai.

Būdamas Indijoje labai nustebau sutikęs musulmonų, kurie buvo visai neagresyvūs, o priešingai – labai šilti ir malonūs žmonės. Jie buvo labai giliai tikintys. Mums išvažiuojant, dar prieš saulės tekėjimą, teko išvysti tokį reginį: juoda žemė, o laukai pilni baltų taškelių. Tie taškeliai – maldai susirinkę žmonės. Jie meldėsi ir meditavo kiekvienas savarankiškai ir atskirai.

Tai yra labai svarbu žmogaus dvasingumui vystyti, mat, darant visa tai bandoje, atsiranda vedlys, kuris tą maldą žmogui bando įpiršti, o dėl to žmogaus viduje kyla priešprieša. Tačiau, jeigu mažas vaikas įpras melstis vienumoje, prie mamos, tai jo agresyvumas laikui bėgant mažės ir jis vystysis jau kaip asmenybė“. Tokio maldos būdo mokė ir Kristus, sakydamas: „Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi“ (Mt 6, 5). Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“( Mt 6, 6).

Tikėjimo paskirtis ne skirti, o vienyti tautas

Tačiau šiandien žmonės užmiršo šiuos priesakus ir išėję iš bažnyčios, vienumoje retai besimeldžia. „Seniau ir mūsų močiutei geriausia tabletė nuo nemigos būdavo jos kalbamas rožinis, – sako psichoterapeutas. – Bet dabar malda žmogui menkai tepadeda, mat, jis net ir kai meldžiasi, galvoja visai apie kitką. Mintys žmogui nepaklūsta, jos tampa nevaldomos. Taip yra ir dėl to, kad žmogus mažai juda. Kai mažai juda, neturi ir gyvybinės energijos (o kartu jo organizme nesigamina ir medžiagos reikalingam nakties poilsiui užtikrinti). Kai šios energijos mažai, žmogus negali susikaupti net maldai. Mat, meldžiantis impulsai turi eiti per smegenų žievę, per intelektą, per išsivystymą, per tikėjimą, tačiau šiandienos žmonės to tikėjimo turi labai mažai. Tikėjimas žmogui turi būti diegiamas nuo pat ankstyvos vaikystės, jis turi būti paveldimas ir perduodamas iš kartos į kartą. O kai žmogus netiki, gauta laisvė jį tik dar labiau sugadina. Ir kaip manote, ar tikėjimas yra įgyjamas, ar turėjo būti įgimtas? Taigi tikėjimas turėtų būti įgimtas. Tai rodo žmonijos vystymosi istorija. Dar 1963 metais, vykdant kasinėjimo darbus Misisipės baseine, buvo atkastos senovės gyvenvietės, kurių pačiose garbingiausiose vietose stovėjo ne parduotuvės, o tikėjimo namai. Koks tas buvo tikėjimas, jau kitas klausimas, bet be jo negalėjo išgyventi nė viena žmonijos karta. Žmogus visada turi į kažką tikėti. Mat, tikėjimas glūdi paties individo struktūroje. Tačiau laikui bėgant šie prigimtiniai dalykai pačių žmonių buvo iškraipomi. Pasitelkus religiją žmonės buvo net žudomi, ir dabar pasaulyje neva dėl jos įvyksta nemažai teroristinių aktų“. Tačiau šitaip neturėtų būti, nes tikėjimo tikslas – visos žmonijos susivienijimas ir pagalba vienas kitam, meilė artimajam. Juk tų pačių dalykų moko ir dėl tų pačių pavojų perspėja tas pats šventraštis, tik vienur jis vadinamas Biblija (krikščionių), kitur Tora (judėjų), o dar kitur Koranu (musulmonų). Vadinasi, Dievo planas buvo žmones ne išskirti, o suvienyti, sujungti nesavanaudiška broliška meile, pagrįsta altruizmu, o ne egoizmu. Kol šito nebus, pasak gydytojo, joks įstatymas, nesvarbu ar jis Dievo, ar valdininkų sukurtas, žmonėms negalios. Tokiu atveju visai nereikalingi tampa ir Seimai, ir kitos institucijos, kurios šiandien leidžia įstatymus, nes kokį įstatymą bepriims, vagys ir sukčiai ras būdų, kaip jį iškraipyti, apeiti ir pajungti savo interesams. Norint tikėtis ateities, nei stebuklingas gydymas, nei apvaisinimas mėgintuvėlyje žmonijos neišgelbės. Reikia, kad bendram tikslui susitelktų visa visuomenė ir pakeistų savo ydingą požiūrį į savo egzistavimą ir ugdytų žmogų visų pirma kaip asmenybę, o ne bandytų iš anksto nuspręsti individo atsiradimo ar egzistavimo klausimus. Į politiką turi ateiti žmonės, kurie visuomenės reikalus spręstų ne tik protingai, bet pasitelktų ir išmintį. „Ką gera gali duoti visuomenei toks politikas, kuris teigia, kad laikrodžio rodyklių sukinėjimas nieko blogo nedaro jo sveikatai? Bet jeigu jis suprastų gyvulių kalbą ir paklaustų, kad ir karvės, ši jam geriau paaiškintų“. Kad sutrumpėtų žmogaus kelias grįžtant prie Gamtos, pasak gydytojo, labai prisidėti turėtų ir politikai, kurdami ne visuomenės sveikatą žalojančius, o tausojančius įstatymus. O žmogui šiandien nereikia norėti visko tik gauti, turėti, imti, reikia pagalvoti ir apie tai, ką paliksime rytojui, apie tai, ar tikrai laimingi bus jo vaikai, pradėti mėgintuvėliuose?.. Galbūt įvairios pastaruoju metu žmoniją užgriūnančios ekonominės krizės bei gamtos stichijos ir yra ženklai, verčiantys sustoti lėkus į pražūtį ir perkainoti vertybes, o kartu suprasti, kad turime ne pinigus kaupti, o rūpintis savo pačių išsaugojimu, gamtos tausojimu ir puoselėjimu. Prieš du tūkstančius metų Kristus mokė: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams, arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6, 24), t.y. pinigams, materialinei gerovei, nes „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 6, 21). Tačiau Jo paliepimą: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų“ (Mt 6, 34), t.y. netapkime gudresni už savo Kūrėją ir nekurkite sau gyvenimo rojaus Žemėje, dauguma žmonių tai perfrazavo kitaip: „Imk iš gyvenimo viską, nes rytojus gali ir neišaušti“ ir „po manęs, kad ir tvanas“... Taigi žmonija tebekartoja savo klaidas, matyt, pamiršo istoriją ir nieko nepasimokė iš stačiusiųjų Babelio bokštą ir dėl to pražuvusių savo proprotėvių.

© 2012 „XXI amžius“