Popiežius apie nevaisingumo terapiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina audiencijoje dalyvavusią mokslininkų šeimą

Dirbtinio apvaisinimo nemoralumas

Plataus dėmesio susilaukė neseniai vykusi jau 18-oji metinė Popiežiškosios gyvybės akademijos (PGA) plenarinė asamblėja, nagrinėjusi „Nevaisingumo diagnozės ir terapijos“ temą. Tai aktualus socialinis ir medicininis klausimas, kadangi dabar pasaulio šalyse nuo 10 iki 30 proc. porų yra nevaisingos. Reikia nagrinėti priežastis bei ieškoti etiškai priimtinų būdų problemos sprendimui. Vakarų pasaulyje dažnos nevaisingumo priežastys yra „gyvenimo stiliaus“ faktoriai – gimdymo atidėliojimas siekiant karjeros, hormoninė kontracepcija ir abortai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir tabaku bei psichologinė streso aplinka. Besivystančiose šalyse kartu su šiais faktoriais tam tikrą įtaką nevaisingumui daro infekcijos, lytiniu keliu perduotos ligos, higienos problemos ir pan. Dėl to galima kalbėti ne tik apie nevaisingumo kuo tikslesnę diagnozę bei terapiją, bet ir apie jo prevencijos uždavinius, kurie taip pat yra susiję su socialiniais bei šeimos gyvenimo moralės klausimais. Deja, dabar dažniausiai apie nevaisingumo priežastis ir prevenciją beveik nekalbama, o problemą bandoma įveikti krikščioniškajai etikai prieštaraujančiu „apvaisinimo mėgintuvėlyje“ metodu, kai moters kiaušialąstė sujungiama dirbtinu būdu su vyro sperma ir apvaisintas embrionas implantuojamas į motinos ar surogatinį vaidmenį atliekančios moters gimdą. Procedūra yra brangi, o Katalikų Bažnyčia pabrėžia jos nemoralumą, kadangi apvaisinimas nevyksta per natūralų vyro ir moters seksualinį ryšį, kuris pateisinamas tik santuokoje.

Dirbtinis apvaisinimas neišsaugos žmonijos, 
arba Kodėl žmogui negalima lenktyniauti su Kūrėju

Genovaitė Baliukonytė

Gydytojas Algimantas Kačergius

Šiandien žmonijai iškyla daug grėsmių. Be ekonominių ir gamtinių, didelė grėsmė yra menkstantys žmogaus reprodukciniai gebėjimai. Nors senovėje žmonės žinojo daug būdų vaisingumui padidinti, bet šiandieniniai gydytojai ginekologai tokioms poroms dažniausiai siūlo gana brangų ir labai prieštaringai vertinimą dirbtinį apvaisinimą. Kodėl tapo neveiksmingi mūsų močiučių išbandyti natūralūs vaisingumo didinimo būdai? Atsakymas vienas – šiandien žmogus per daug įniko į technikos pasiekimus ir labai nutolo nuo Gamtos, dėl to, pasak gydytojo, buvusio ginekologo, dabar praktikuojančio psichoterapiją Algimanto Kačergiaus, labai išsibalansavo ir jo organizmo sistema. Šiuo straipsniu bandysime atsakyti, ką turėtume daryti, kad neišnyktume anksčiau nei ateis Paskutiniojo Teismo diena, o ji, pasak mokslininkų ir mąstytojų, tikrai dar neateis šiemet. Tačiau išbandymų – įvairių katastrofų ir stichinių nelaimių – galbūt ir neišvengsime. Taip Gamta kyla į kovą prieš besaikį žmogaus godumą ir norą pralenkti savo Kūrėją.

Sąnariams gali padėti natūralios priemonės ir augalai

Genovaitė Baliukonytė

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ergoterapeutė medicinos daktarė Jolita Rapolienė teigia, kad sveiki sąnariai labai svarbūs kiekvienam iš mūsų, mat, dėl jų deformacijų sutrinka kasdieninė mūsų veikla. Sunegalavus sąnariams žmogus tampa ne tik nejudrus, bet net gali tapti ir neįgalus. Šiandien įvairios sąnarių ligos žmones kamuoja visame pasaulyje, todėl joms įveikti nuolat ieškoma vis naujesnių vaistų ir vis sudėtingesnių gydymo būdų, bet saugiausios priemonės yra mūsų pačių pastangos pasveikti ir vaistai iš gamtos, kuriais dažnai laiku nepasinaudojame.

Konferencija apie ligonius

Dr. Aldona Kačerauskienė

„Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Šiais Evangelijos pagal Luką žodžiais prasideda Popiežiaus Benedikto XVI laiškas-žinia, parašytas šių metų Pasaulinės ligonių dienos proga. Šį dokumentą išsamiai komentavo mons. Robertas Šalaševičius vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje vykusioje konferencijoje, kurią surengė savivaldybės Sveikatos komitetas (pirm. Vitalija Kliukienė) ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija (pirm. med. m. dr. Giedrė Žilinskienė).

Dvasinės konsultacijos

Simona Šapalienė

Šiemet jau 20 kartą žmonės per Ligonių dieną buvo raginami prisiminti juos – išgirsti jų poreikius, įsiklausyti į jų skausmą. Šią dieną taip pat prisimenami ir visi tie, kurie ligonių nepalieka nei kančiose, nei skausme – rūpinasi, skleidžia širdies šilumą.

Ligonių diena buvo minima ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Ta proga šv. Mišias aukojo vyskupas Jonas Boruta, kuris savo pamokslu siekė įkvėpti ligoniams vilties pasveikti, personalui dėkojo už kantrybę ir linkėjo ištvermės tolimesniuose darbuose. Po šv. Mišių susirinkusiems ligoniams bei medikams koncertavo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokytojai bei mokiniai.