Kaip tabako gamintojai Seime kvailių ar bendradarbių ieškojo

Doc. Aurelijus Veryga

Tabako gamintojams pavyko. Visame pasaulyje atvirai žudikais vadinami veikėjai Lietuvos Seime rado kvailių (o gal, lietuviškomis vertybėmis matuojant, kaip tik labai apsukrių ir protingų politikų), kurie ėmėsi aukščiausiu lygiu atstovauti jų interesams.

„Pirmąja kregžde“ tapo Vito Matuzo pasiūlytos įstatymo pataisos, kurios, kaip teigiama, sumažino naštą tabako pramonei ir leido spausdinti tabako gaminių kainą ne ant banderolės, o ant pakuotės. Tiesa, kodėl ten nurodoma ne minimali, o maksimali kaina iki šiol neaišku, nes jei kažkas susigalvotų ir sugebėtų cigaretes parduoti brangiau, nuo to valstybei ir pardavėjui būtų tik geriau. Vienintelis nukentėjęs būtų tabako gamintojas. Bet tai kita tema.

Verta paminėti, kad „Philip Moris“ („PM“) bandymas, veikiant per Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją visiškai atsisakyti banderolių ant tabako pakuočių, nepavyko. Pavykus praktiškai be jokio pasipriešinimo prastumti kainų spausdinimo pakeitimus, tabako pramonė įsidrąsino ir Seimo Biudžeto ir finansų komitete ėmėsi pristatinėti klausimus apie nelegalią prekybą tabako gaminiais. Buvo siekta pasakyti, kad Lietuva akcizą tabako gaminiams turi didinti labai pamažu, prašyti išimčių (tai, beje, Lietuva ir padarė) iš Europos komisijos ir panašiai.

Formuojasi gana „įdomi“ praktika, kuomet tokius klausimus komitetui pristato ne Policijos departamento, Muitinės departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai, o patys gamintojai, ten pateikiantys savo pačių užsakytus tyrimus, kurių autentiškumo ir patikimumo niekas neturi jokios galimybės patikrinti. Tabako gamintojų gebėjimai klastoti ir falsifikuoti tyrimus gerai žinomi visame pasaulyje. Beje, gerai žinomi atvejai, kuomet būtent jie patys buvo atsakingi už kontrabandos organizavimą! Tik tuomet cigaretės buvo gabenamos ne Nemunu celofaniniame maiše ar automobilio rate, o jūriniais konteineriais, kurių turinys laisvojoje ekonominėje zonoje Dubajuje, išvengęs muitinės patikros, virsdavo kitomis (jau ne tabako) prekėmis ir vėliau nelegaliai būdavo realizuojamos visame pasaulyje. Šis procesas tebevyksta iki šiol. Matyt, neatsitiktinai Lietuvoje pagamintos cigaretės „logistikos tikslais“ vežamos į Latviją, o vėliau grąžinamos atgal į Lietuvą. Kas gali pasakyti, ko iš tiesų siekiama tokiu ekonomine logika nepaaiškinamu veiksmu?

Paradoksalu, kad taip „intensyviai besirūpindami“ kova su tabako gaminių kontrabanda, gamintojai prieštarauja efektyvių žymėjimo sistemų diegimui, kurios leistų ne tik identifikuoti, kur ir kada pagamintas kiekvienas pakelis, bet ir stebėti jo judėjimą.

„Philip Moris“ atstovai Seimo posėdyje jautėsi kaip namie. „PM“ atstovė Aušra Balčiūnienė net leido sau laisvai interpretuoti ir atvirai meluoti Seimo nariams.

Paklausta, kodėl Lietuva turi daug problemų su tabako gaminių kontrabanda, A. Balčiūnienė teigė, kad net apie 60 proc. apklausose dalyvaujančių lietuvaičių mano, kad pirkdami kontrabandines prekes atkeršija valdžiai. Iš tiesų Lietuvoje daug žmonių palankiai žiūri į kontrabandą, tačiau manančių, kad taip keršija valdžiai tėra tik apie 15 proc. Klausimas, kodėl gamintojai trukdo didinti akcizus kitose šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje), liko be atsako. Jei akcizai augtų visur, kontrabanda išnyktų, tačiau tabako gamintojai daro viską, kad taip neatsitiktų.

Daug atviresnis ir nuoširdesnis buvo „Japan Tobacco International“ („JTI“) atstovas, kuris atvirai prisipažino, kad tabako pramonei naudingi mažesni akcizai, nes ten tabako kompanijos gali uždirbti daugiau ir pasididinti savo dalį priklausomai nuo galutinės kainos. Pelnas būna didesnis dėl to, kad mažesnė kaina reiškia didesnį būsimų reguliarių rūkalių – vaikų – skaičių. „JTI“ atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nuoširdžiai patvirtino, kad mažesni tabako akcizai reiškia didesnį pelną pramonei, o valstybė tokiu atveju savanoriškai atsisakytų pajamų. Tik ar komiteto nariai tai suprato?

Seimo nariai paskubėjo patikinti tabako gamintojus, kad jau ne kartą kreipėsi į ES institucijas, prašydami Lietuvai taikyti išimtis didinant akcizus tabakui ar bent atidėti numatytą didinimą. Sutikite, kad tai skamba egzotiškai: Biudžeto ir finansų komitetas siekia atsisakyti biudžeto pajamų. Valstybė siekia atsisakyti pajamų, kad JAV, Japonijos ar Didžiosios Britanijos tabako kompanijos gautų didesnį pelną, o visą sukeltą žalą tektų vėlgi kompensuoti iš mūsų skylėto biudžeto. Tai vyksta tuomet, kai Lietuvoje jau septyneri metai veikia ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurioje tabako kainos didinimas taikant akcizų politiką yra įvardijamas kaip viena efektyviausių tabako vartojimo mažinimo priemonių. Lietuva, pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus, derasi dėl kitų šalių pramonės pelnų, o po to stebisi, kad lieka neišgirsta. Tiesa, neišgirsta lieka ne visuomet. Būtent Lietuva kartu su keletu kitų Rytų bloko šalių vėl išsiderėjo ilgą pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui ir buvo reali grėsmė, kad dėl savo kvailumo ar korumpuotumo sužlugdys planus mažinti tabako vartojimą visoje ES. Laimei, taip neatsitiko ir dabar dėl mūsų politikų bukumo kentėsime tik mes, o ne kitos ES šalys.

Noriu padėkoti Seimo nariui Rytui Kupčinskui, kurio iniciatyva vis dėlto galėjau pasisakyti minėtame posėdyje. Tik klausimas, kiek iš to buvo naudos?

Vargu ar verta džiaugtis TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos pastaba ir klausimu apie tai, kas organizavo klausimo pristatymą, kad jame dalyvavo tik tabako pramonė. Gal ir būtų galima patikėti šios pastabos nuoširdumu, jei tas atsakingas iš už organizavimą nebūtų J. Razmos bendrapartietis V. Matuzas, kuris tabako kompanijas savo dėmesiu pagerbia jau ne pirmą kartą. O ir pats frakcijos seniūnas slapta derėjosi su alkoholio gamintojais dėl reklamos draudimo atšaukimo ir atsisakė įsileisti į frakciją nevyriausybines organizacijas, kurios turėjo kitokią nei alkoholio gamintojai nuomonę.

Atrodo, kad išsišokimais dėl alkoholio reklamos išsaugojimo pagarsėjusių dalies TS-LKD narių veiklos tradicijos tęsiasi. Vienas alkoholio reklamos globėjų – V. Matuzas, kažką neaiškiai veblenęs ir bandęs atsakyti į klausimą, su kuo derino pasiūlymą atšaukti alkoholio reklamos draudimą, dabar ėmėsi intensyviai globoti tabako gamintojus.

Pasaulinėje tabako kontrolės konferencijoje buvo paskelbti tokie skaičiai: tabako pramonė, preliminariais skaičiavimais, kasmet uždirba apie 35 milijardus JAV dolerių pelno. Dėl jų gaminamo produkto vartojimo kasmet miršta apie šeši milijonai pasaulio gyventojų. Vadinasi, iš vieno žmogaus mirties tabako gamintojai uždirba apie 6000 JAV dolerių (apie 15000 litų). Vien tik Lietuvoje, kurioje, preliminariais skaičiavimais, kasmet miršta apie 7000 žmonių, tabako pramonė turėtų uždirbti ne mažiau kaip 100 milijonų litų.

Taigi, p. V. Matuzai, noriu paklausti, kada papasakosite, kiek iš tų kruvinų pinigų ir kokia forma teko jums už tokį išskirtinį dėmesį tabako pramonei? Ir tik nesakykite, kad taip stengiatės iš idėjos, nes visame pasaulyje politikus perkantys tabako gamintojai žino, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose.

© 2012 „XXI amžius“