„Švyturys“ su pasididžiavimu pristato naują alkoholio „bambalių“ nugirdytą kartą

Doc. Aurelijus Veryga

Psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras

Manau, kad nieko stebėtino, jei alkoholio bendrovės atlieka rinkos tyrimus ir sistemingai tyrinėja savo produktų vartotojus. Tą patį daro ir tabako gamintojai. Taigi viskas normalu ir natūralu, nes norint plėsti savo produktų vartotojų ratą, tenka kruopščiai analizuoti jų įnorius.

Agentūra BNS išplatino pranešimą apie UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsakymu atliktą nacionalinę Lietuvos alaus mėgėjų apklausą, kuri parodė, kad kas penktas lietuvis priimtiniausiu laiko stipresnį nei vidutinį (tarp 5,6 ir 6,5 laipsnių stiprumo) alų. Na, matyt, tos žinios nebūtų reikėję skelbti, jei taip būtų buvę ir anksčiau. Pasirodo, kad sociologai užfiksavo pokyčius, kurie paskatino alaus gamintojus didinti gaminamo alaus stiprumą. Tai viešai paskelbė „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.

Vadinasi, postringavimais apie tai, kad jų gaminamas alus yra silpnas, turi mažai alkoholio, todėl kelia mažesnę priklausomybės riziką, buvo neverti nė sudilusio skatiko. Vos tik vartotojai persimetė prie stipresnio alaus, gamintojai suskubo tenkinti jų įgeidžius ir padidino gaminamo alaus alkoholio koncentraciją.

Tačiau visa tai – smulkmena. Visas įdomumas išryškėja paskaičius šio reiškinio interpretaciją, kuri savo viražais galėtų prilygti nebent V. Romanovo politinės partijos steigimo proga deklamuotiems eilėraščiams.

Pranešime spaudai teigiama: „Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėjęs austrų filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad keičiasi ir skonis“.

Brangūs tautiečiai, filosofas pagrindė alaus stiprumo didinimo prigimtį. Galbūt degtinės receptūros pokyčiams paaiškinti bus pasitelkti dar ir Seneka ar Sokratas.

Visiškai nebandydamas nuneigti R. Šteinerio asmenybės vystymosi teorijos noriu pasakyti, kad populiacijos alkoholio vartojimo pokyčių paaiškinimui ji visiškai netinkama pirmiausia todėl, kad aiškina asmenybės, o ne populiacijos elgsenos pokyčius. Taip išradingai aludarių išaiškintus elgesio pokyčius paaiškina visai ne minėto filosofo, o priklausomybės vystymosi teorijos, kuriomis vadovaujasi ne dauguma, o visi priklausomybės gydytojai ir psichologai. Ji teigia, kad alkoholinių gėrimų vartojimo tolerancijos didėjimas yra vienas iš priklausomybės vystymosi požymių.

Mūsų šalies sporto ir politikų gelbėtojai aludariai paskubėjo pasigirti, kad alaus vartotojų įpročiai keičiasi ir daugėja norinčių gerti stipresnį alų. Brangieji, jei jau užfiksavote šiuos pokyčius, galite pradėti gaminti „bambalinį“ alų, nes dabartiniai vartotojai sunkiai beprisigeria nuo 4,5–5,5 proc. stiprumo alaus. Taip yra todėl, kad tokius kiekius išgerti darosi fiziškai sudėtinga, todėl vartotojai jau renkasi stipresnį alų, kurio reikia mažiau, ir kaina tampa mažesnė. Kitas žingsnelis yra spirituotas alus.

Aludariams jau reikėtų padėkoti už Lietuvoje žymiai išaugusį alaus vartojimo mastą tarp moterų, tik jis pasikeitė ne moterims nuo degtinės pereinant prie alaus, o būtent plečiantis pačiam vartojimui ir atsirandant naujoms vartotojoms. Būtent aludariai gamino ir tebegamina alaus ir kitų gėrimų mišinius, kurie alų padaro ne tokį kartų ir stiprų. Jis patiko moterims bei vaikams. Dabar, kai išsivystė tolerancija alkoholiui, galima tęsti savo bizniuko plėtrą ir gaminti stipresnį alų.

2008 metais atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas, kurio metu pagal CAGE metodiką buvo vertintas probleminis alkoholio vartojimas. Paaiškėjo, kad iš tų vyrų, kurie bent kartą per savaitę vartojo alų, net 65,4 proc. buvo probleminiai alkoholio vartotojai. Bent kartą per savaitę alų gėrusių moterų grupėje probleminių vartotojų buvo 31, 8 proc. Šie procentai alaus vartotojų grupėje buvo žymiai didesni nei stipraus alkoholio ar vyno vartotojų grupėse.

© 2012 „XXI amžius“