Mums rašo

Negerk tik šiandien, ir taip kiekvieną dieną!

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centre „Rūpintojėlis“ vyko paskaita „Alkoholizmas. Kaip gyventi su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais žmonėmis?“ Ši paskaita buvo suorganizuota atsižvelgiant į priklausomybių problemos aktualumą šiandieninėje mūsų visuomenėje. Dalyvavo seniūnijų darbuotojai bei jų globojamos šeimos, turinčios problemų dėl svaigalų vartojimo.

Paskaitą skaitė PSPC ir Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ psichologė lekt. A. Tamošaitienė. Ji susirinkusiems kalbėjo apie alkoholizmo problemą ir pagrindinius su ja susijusius dalykus. Buvo diskutuojama apie tai, kas yra priklausomybė, kaip reikėtų elgtis šeimos nariams, gyvenantiems su alkoholizmo liga sergančiuoju. Buvo pateikti pagrindiniai patarimai alkoholio problemą turinčio asmens artimiesiems, kurie galėtų padėti išgyventi ir nepalūžti sudėtingoje situacijoje, kai įprastinį žmogaus gyvenimą pradeda kontroliuoti alkoholis ir jo sukeliami padariniai.

Po paskaitos liudijo sveikstantys nuo alkoholio priklausomybės vyrai iš anoniminių alkoholikų klubo. Jie labai nuoširdžiai dalinosi savo asmenine patirtimi, kalbėjo apie tai, kas jiems padeda jau daug metų nevartoti alkoholio ir išlikti blaiviems. Keistas pasiūlymas, jog reikia negerti tik šiandien ir kartoti tai sau kiekvieną dieną, padėjo daugeliui asmenų sveikti nuo šios mirtinos ligos.

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centre „Rūpintojėlis“ trečiadieniais 18 val. renkasi alkoholikų artimųjų grupė (Ai-Anon). Moteris iš šios grupės papasakojo savo gyvenimo istoriją, kaip ji sugebėjo nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą tuomet, kai jos vyras pradėjo sveikti nuo alkoholizmo. Mat, jeigu vienas šeimos narys priklauso nuo alkoholio, tai kitas priklauso nuo jo taip pat, tik kitokiu būdu. Namiškis tikrina sutuoktinio kvapą, kartais bando alkoholį išpilti, negali ramiai jaustis, žinodamas, kad sutuoktinis kažkur geria, todėl vaikšto jam iš paskos ir visaip kontroliuoja, ieško būtų, kaip jį „išblaškyti“, maldauja negerti. Tuo metu „gelbėtojo“ sielos viduje bręsta nesąmoningas pyktis ir nusivylimas.

Nuoširdūs ir atviri liudijimai visus privertė susimąstyti apie tai, kaip kiekvieno žmogaus, esančio šalia sergančiojo, gyvenimą paveikia besaikio alkoholio vartojimo problema, kokią įtaką gali turėti vaikams, kitiems šeimos nariams.

Grupiniai susitikimai padeda suvokti, kad artimieji nėra atsakingi už priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesį, kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi.

Samanta Aleknavičiūtė,
Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centro
„Rūpintojėlis“ socialinė darbuotoja

© 2012 „XXI amžius“