Kada prasidės apkaltos dėl grubių Konstitucijos pažeidimų – nesirūpinimo žmonių sveikata

Juozas Dapšauskas

Dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dažnai atkreipia dėmesį į LR Konstitucijos 53 straipsnį: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Galime dar gilintis į pagrindinį valstybės dokumentą, kuriame 7 straipsnis sako: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“. O kiek yra priimta įstatymų, kurie skatina ne rūpintis žmonių sveikata, bet net ją žaloti. Tai akivaizdu, kai priimamus įstatymų straipsnius redaguoja ir Seimo nariams nurodo, kaip balsuoti, tam tikros suinteresuotos verslo grupės, kurios pelnosi iš žmonių sargdinimo ir priklausomybių skatinimo.

1991 m. sausio 13 d. žuvo 13 civilių žmonių, daugiau nei 500 Lietuvos laisvės gynėjų sužeista. Prasminga. O kiek gyvybių per tuos 22 metus buvo prarasta dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo – nesirūpinimo žmonių sveikata, žmonių gyvybėmis? Per nepriklausomybės laikotarpį įvyko ne viena apkalta dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. O nesirūpinimas žmonių sveikata, priešlaikinės mirtys dėl tų ligų, kurių galima išvengti, neužkirtimas kelio rizikos veiksniams, sveikatos puoselėjimo sistemos nesukūrimas argi nėra grubus Konstitucijos sulaužymas?

Kai 2010 metais nevyriausybinės organizacijos (NVO) Seime surengė konferenciją „Pasibaigė Lietuvos sveikatos programa. Rezultatai ir perspektyvos. Visuomeninių organizacijų požiūris“, kuri simbolizuoja ir naujo sveikatos sąjūdžio pradžią, ir šių 2013 metų paskelbimą Sveikatingumo metais, ne vienas abejojo, ar yra įmanomos permainos valstybės sveikatos politikos srityje. Šiandien galime matyti, kad tokia galimybė ir permainų ketinimai yra pačiu aukščiausiu lygmeniu. Viliamės, kad jos bus rezultatyviai įgyvendinamos, kad neliks tik gražios, daug žadančios kalbos. Beje, dabartinės Vyriausybės programoje 114 kartų pavartotas žodis – „sieksime“, 92 kartus – „skatinsime“. Laukiame apčiuopiamų darbų, rezultatų. Gal liaukimės pažeidinėti Konstituciją?

Minėtoje 2010 metų NVO konferencijos Seime priimtoje rezoliucijoje sakoma: „Neefektyvus sveikatos apsaugos sistemos realizavimas yra iki šiol šalį valdžiusių ir valdančių politinių jėgų veiklos rezultatas, atnešęs milijardinius nuostolius šaliai ir jos piliečiams. Visos atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ir išrinkti Seimai nesugebėjo pasirūpinti Lietuvos gyventojų sveikatingumu, įkultūrinti sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, sveikatos palaikymo, tausojimo ir stiprinimo tradicijų, nors vykdomoji ir įstatymus leidžiančioji valdžia visada turėjo ir turi pakankamai priemonių“.

Taigi, kiek šiurkščių ir grubių Konstitucijos pažeidimų, kiek priimta antikonstitucinių straipsnių? Ir liūdniausia, kad jie susiję su žmogaus gyvybe, sveikatos sutrikdymu, sužalojimu. O kur apkaltos procesai Seimo nariams, kurie už tokių įstatymų priėmimą balsavo, kur apkaltos Prezidentams, kurie tokius įstatymus pasirašė? Ar galime palyginti nusikaltimą, kai Seimo narys, prasibastęs po šiltus kraštus, neatlikęs savo, kaip Seimo nario, pareigų ir taip sulaužęs priesaiką, buvo išmestas iš Seimo narių, sąmoningai inicijavusių ir balsavusių už įstatymus, kurie yra pražūtingi žmonių ir visuomenės sveikatai, žmogaus gyvybei? Logika sako, kad negalime, tačiau realybėje yra kitaip...

Minint Sausio 13-osios įvykius prie Seimo, žvelgdamas į žaižaruojantį laužą, prisiminiau pasakymą: „Vieno žmogaus mirtis yra tragedija, o tūkstančių – tik statistika“. Už vieno žmogaus nužudymą ar grubų sveikatos sutrikdymą baudžiama, o už tas statistines mirtis dėl nesirūpinimo žmonių sveikata – ne? Ar Sveikatingumo metai privers valdžios pareigūnus rūpintis žmonių sveikata? Ar pažeidusiems Konstituciją pasidės apkaltos?

© 2013 „XXI amžius“