Parkinsono liga sergantiesiems

Balandžio 11-oji – Pasaulinė Parkinsono liga sergančiųjų diena. Ji svarbi tuo, kad suvienija sergančiuosius, jų globėjus, medikus ir mokslininkus kovai su šia liga bei gydymui, atkreipia visuomenės dėmesį į Parkinsono ligos sukeliamas sveikatos problemas. Šia proga Alytuje balandžio 20 dieną įvyks respublikinė konferencija.

Parkinsono liga – viena iš dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų, pažeidžiančių žmogaus nervų sistemą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šia liga serga 0,3 proc. gyventojų (10 tūkst. žmonių). Visuomenei senstant šis skaičius nuolat didėja. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Klinikiniai ligos simptomai pasireiškia, kai žūsta 70 proc. neuronų. Pagrindinis biocheminis defektas, sukeliantis ligos reiškinius, yra ryškus mediatoriaus – dopamino – trūkumas. Ligai atsirasti įtakos gali turėti paveldimumas, neuroinfekcijos, aplinkos toksinai ir kt.

Pagrindiniai Parkinsono ligos požymiai: drebėjimas (tremoras) ramybės būsenoje, raumenų sukaustymas (rigidiškumas), pusiausvyros sutrikimai 45 proc. sergančiųjų ir dėl to padidėjusi nenuspėjamo kritimo galimybė (galima stipriai susižeisti, susilaužyti galūnes, todėl negalima ligonių palikti vienų), kalbos ir rijimo sutrikimai.

„Liūdniausia, kai ligonis nesugeba pavalgyti, jį tenka maitinti per zondą, nes sutrinka rijimas, kalba darosi nesuprantama net šeimos nariams, ligoniai dėl to labai išgyvena kartu su giminėmis, artimaisiais“, – sako Lietuvos Parkinsono ligos draugijos (LPLD) pirmininkė neurologė Vaineta Valeikienė. Jeigu pridėsime miego sutrikimus, tai, kad sunku apsiversti lovoje, neretai stebimus skausmo ir neramių kojų sindromus, bus aišku, kad ligonio būklė darosi sunkiai pakenčiama. Parkinsono liga sergantieji yra didelė našta šeimai ir artimiesiems, reikalauja nepaprasto pasiaukojimo.

Pasaulinėje Parkinsono ligos chartijoje, kurią 2010 metais pasirašė ir Lietuva, teigiama, kad žmonės, sergantys Parkinsono liga, turi teisę būti siunčiami pas gydytoją, gydantį Parkinsono liga sergančius pacietus, sužinoti tikslią diagnozę, laisvai naudotis teikiamomis paslaugomis, gauti nuolatinę priežiūrą ir slaugą, dalyvauti valdant ligą.

Parkinsono liga gydoma vaistais, chirurginiu būdu, fizioterapijos priemonėmis. Džiugu, kad Lietuvoje 2010 metais pradėtas taikyti naujas chirurginis Parkinsono ligos gydymo būdas – giluminė smegenų elektrostimuliacija. Jau implantuota 13 elektrostimuliatorių. Tai – naujausios pasaulinio lygio gydymo technologijos. Esame dėkingi Valstybinei ligonių kasai ir jos direktoriaus pavaduotojui Vytautui Kriauzai, kad įvykdė savo pasižadėjimą įsigyti elektrostimuliatorių.

Teikia vilčių ir tai, kad 2012 metų Nobelio premijos laureatais medicinos srityje tapo du mokslininkai, tyrę kamienines ląsteles, ir tai suteikia didžiules galimybes siekiant pasistūmėti gerokai į priekį gydant kol kas nepagydomą Parkinsono ligą.

Ligoniai, kurie nori įgyti daugiau žinių apie Parkinsono ligą ir bendrauti tarpusavyje, stoja į LPLD, kuri įkurta 1997 metais. Draugija turi savo simbolį – tulpę – ir vėliavą. Ją Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje 2012 metais pašventino draugijos dvasinis globėjas Vilniaus arkivyskupijos kancleris mons. Robertas Šalaševičius. Norintieji daugiau sužinoti apie draugiją, gali tai padaryti internetinėje svetainėje www.parkinsonas.org.

Pasaulinės Parkinsono liga sergančiųjų dienos proga linkiu ištvermės ir stiprybės, nuolatinės paguodos ir tvirtos vilties sergantiesiems Parkinsono liga ir juos slaugantiems.

Algirdas Vaičiulis,
Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkas

© 2013 „XXI amžius“