Popiežius apie Dievo santykį su šeima

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus džiaugėsi šeima, dalyvavusia šv. Mišių aukoje

Popiežius Pranciškus su šeima ligoninėje

Popiežius Pranciškus su šeima

Sunki migracijos lemtis

Lietuvos krikščionių Bažnyčioms ir bendruomenėms 2014-uosius paskelbus Šeimos metais ir laukiant spalį Vatikane įvyksiančios labai svarbios neeilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos, kurios tema „Šeimos sielovados iššūkiai evangelizacijos kontekste“, su ypatingu dėmesiu tikinčiųjų turi būti svarstomas ir Biblijos mokymas apie šeimą, kaip svarbiausią žmogiškosios būties instituciją. Šiuo atžvilgiu yra reikšmingas ir pats Dievo Sūnų išauginusios Nazareto Šventosios Šeimos gyvenimo patirties liudijimas, kuris Bažnyčios liturginiame kalendoriuje švenčiamas pirmą sekmadienį po Kalėdų. Kaip tik apie tai reikšmingai kalbėjo šeimos svarbai visada ypatingą dėmesį skiriantis popiežius Pranciškus, gruodžio 29 dieną susitikęs su gausia piligrimų minia vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldos katechezėje. Rodydamas Šv. Petro aikštėje tebebuvusios didelės kalėdinės prakartėlės vaizdą su Kūdikiu Jėzumi, Švč. Mergele Marija ir Šv. Juozapu vadinamojoje Betliejaus grotoje, Šventasis Tėvas sakė, jog neatsitiktinai „Dievas panoro gimti žmonių šeimoje, panoro turėti motiną ir tėvą kaip mes visi“.

Priminęs tos dienos Evangelijos skaitinį, pasakojantį apie skubią Šventosios Šeimos kelionę į Egipto tremtį, ieškant prieglobsčio nuo tėvynėje Palestinoje iškilusios grėsmės, kadangi jos valdytojas Erodas norėjo nužudyti Kūdikį, kurį laikė savo galimu konkurentu (Mt 2, 13–15, 19–23), popiežius Pranciškus aiškino, kad panašią dramatizmo kupiną pabėgėlių lemtį su baime, netikrumu ir visokiais pavojais dabar išgyvena milijonai pabėgėlių (įskaitant nelegalius migrantus) šeimų (Beje, sausio 19-ąją visose vyskupijose bus minima Pasaulinė migrantų diena, kurioje bus prisiminti jų vargai). „Beveik kiekvieną dieną televizija ir laikraščiai praneša žinias apie pabėgėlius, kurie, stengdamiesi išvengti bado, karo ir kito blogio, ieško svetur saugumo ir oraus gyvenimo sau patiems ir savo šeimoms“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Tačiau net radę prieglobstį tolimose šalyse (o juk neretai praranda gyvybes dar jų nepasiekę) pabėgėliai ir migrantai toli gražu ne visada svetingai priimami. Jų lūkesčiai ne tik neįgyvendinami, bet kartais iškyla nauji konfliktai, nepakantumo ar tiesiog neapykantos apraiškos, kurios tampa neperžengiama siena jų santykiuose su vietiniais gyventojais bei valdžios institucijomis. „Štai kodėl prieš akis turėdami Nazareto Šventąją Šeimą, priverstą rinktis laikiną tremtį, galvojame ir apie tuos nelaimingus pabėgėlius, kurie yra tapę atmetimo ir išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir vergiško darbo aukomis“, – pabrėžė popiežius Pranciškus.

Iššūkiai ir dangiškoji globa

Popiežius pastebėjo, jog neretai šeimose yra savų atstumtųjų, kuriuos galime vadinti „slaptaisiais arba nematomais tremtiniais“. Tokiais, pavyzdžiui, galima laikyti senelius arba sunkius ligonius, kurie priimami kaip nepatogumas ar apsunkinimas „normaliam“ šeimos gyvenimui. „Aš dažnai galvoju, jog geriausias indikatorius vertinant šeimas – stebėjimas, kaip jose elgiamasi su vaikais ir senais žmonėmis“, – pripažino Šventasis Tėvas. Jis ir kiti Bažnyčios ganytojai daug kartų yra kalbėję ir vėl iš naujo labai teisingai kreipiasi į žmonių sąžinę, primindami kitus šeimos gyvenimo skaudulius: dažną girtuoklystę ir smurtavimą, neištikimybę, ardančią santuoką, bandymus trivializuoti šeimos instituciją, pateisinant gyvenimą be santuokos – susidėjus, ar netgi homoseksualų partneryste grindžiamą „šeimą“, dirbtinai bevaikį („laisvą nuo vaikų“) ar kitaip „planuojamą“ santuokinį gyvenimą, kuris prieštarauja prigimčiai ir Bažnyčios mokymui. Juk dažnai šeimos, pasiryžusios gimdyti ir auginti daugiau kaip du vaikus (tai būtina tautos išlikimui), dažnai laikomos „nenormaliomis“, o tokie sutuoktiniai vadinami religiniais „fanatikais“ ar tiesiog kvailiais užuot gavę moralinį palaikymą ir svarbią materialinę pagalbą ar tinkamesnes sąlygas vaikų ugdymui ir švietimui. Stiprėja sekuliaristinės žiniasklaidos primetama pavojinga nuostata, kad požiūris, jog vaiko brandai yra reikalinga tvirta sutuoktinių šeima (su tėvu ir motina), yra nerealus ir bereikšmis, o santuokoje gyvenentys žmonės vadinami tiesiog „siaurapročiais“.

Taigi natūralu galvoti, kad dabar mes išgyvename išskirtinį istorijos tarpsnį su sunkiais išpuoliais prieš gyvybiškai reikalingą visuomenės ląstelę – paties Dievo Kūrėjo mums duotą šeimą. Tačiau biblijinis Nazareto Šventosios Šeimos gyvenimo atpasakojimas apie patirtus sunkumus paliudijo, kad nuo žmonijos egzistencijos pradžios šeima turėjo daug pavojų su šėtoniškos neapykantos apraiškomis prieš dieviškąjį meilės ir gyvybės perdavimo planą. Kita vertus, pats Jėzaus gimimas, patirti sunkumai ir dangiškoji globa (juk dėl Erodo grėsmės buvo perspėta, ir pagaliau Egipto tremtis baigėsi) viltingai moko, kad niekas nėra atskirtas nuo mylinčio Dievo artumo. Jėzaus, Marijos ir Juozapo šeimos emigravimo istorija „rodo, kad Dievas visada yra šalia, kai žmogiškoji šeima atsiduria pavojuje, kai ji kenčia tremtį, patiria atmetimą ir paniekinimą. Dievas yra šalia svajojančio žmogaus, kuris viliasi sugrįžti į savo mylimą tėvynę, kuris planuoja savo ir šeimos orų gyvenimą“, – kalbėjo gruodžio 29-osios dienos katechezėje popiežius Pranciškus.

Sekimas pavyzdžiu ir malda

Šventasis Tėvas siūlė įsimąstyti į Nazareto šeimos gyvenimo paprastumą, atlaidumo ir bendrystės bruožus, kurie yra geras pavyzdys ir šiuolaikinėms šeimoms. Sekimas šiuo evangeliniu pavyzdžiu turi padėti tikinčiųjų šeimoms tapti meilės ir santarvės bendruomenėmis, kuriose vyrautų ištikimybė, abipusė pagalba ir švelnūs tarpusavio santykiai. Šventasis Tėvas minėtame katechetiniame pokalbyje dar kartą akcentavo jo jau kitomis progomis kartotus tris šeimyninio gyvenimo džiaugsmus ir ramybei būtinus žodžius „atleiskite“, „dėkoju“, „atsiprašau“, nes tik su reikiamu mandagumu, o ne smurtiniu (fiziniu ar psichologiniu) savo nuomonės primetimu, su nuoširdžia padėka ir neegoistiniu prašymu atleisti suklydus galima sutvirtinti šeimos bendrystę. Popiežius Pranciškus kvietė geriau suvokti nepakeičiamą šeimos svarbą visuomenei ir pačiai Bažnyčiai: juk ir Evangelijos skelbimas pirmiausia vyksta šeimose ir jų liudijimu pasiekia visas kasdienio gyvenimo sritis. Todėl jis karštai meldė Švč. Mergelę Mariją, Jėzaus Motiną ir mūsų Motiną, ir jos sutuoktinį šv. Juozapą, kad jie apšviestų, paguostų ir dvasiškai vadovautų kiekvienai pasaulio šeimai, kad jos galėtų įgyvendinti Dievo patikėtą misiją.

Priminęs būsimą šeimos gyvenimo aktualijoms skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją ir patikėdamas jos (kaip ir visų šeimų) globą Jėzui, Marijai ir Juozapui, Šventasis Tėvas sukalbėjo jo paties sukurtą maldą, kviesdamas visus dvasiškai prisijungti prie šios intencijos. Maldoje (pateikiamas jos laisvas vertimas) popiežius Pranciškus prašė:

Jėzau, Marija ir Juozapai,
jumyse mes kontempliuodami
tikrosios meilės spindesį,
su pasitikėjimu į jus kreipiamės.

Šventoji Nazareto šeima,
padaryk, kad ir mūsų šeimos
būtų bendrystės ir maldos vietos,
Evangelijos autentiškos mokyklos
Ir mažosios namų Bažnyčios.

Šventoji Nazareto šeima,
tenelieka mūsų šeimose niekada daugiau
smurto, atmetimo ir nesantaikos patirties,
kad visi, kurie buvo įskaudinti ir papiktinti
greitai susilauktų paguodos ir išgydymo.

Šventoji Nazareto šeima,
tegul artėjantis Vyskupų Sinodas
leidžia mums geriau suprasti
šeimos šventumą ir nepažeidžiamumą
ir jos grožį Dievo plane.

Jėzau, Marija ir Juozapai,
maloningai išgirskite šią mūsų maldą.

Šv. Valentino diena – sužadėtiniams

Šventasis Tėvas pasveikino tą Šventosios Šeimos sekmadienį per nutiestą tiesioginį televizijos tiltą kartu už būsimąją Vyskupų Sinodo asamblėją besimeldusius tikinčiuosius, susirinkusius Nazareto Apreiškimo bazilikoje Izraelyje, vadovaujant generaliniam Sinodo sekretoriui, arkivyskupui Lorensui Baldiseriui (Lorenzo Baldisseri), garsiojoje Barselonos Šv. Šeimos bazilikoje Ispanijoje, vadovaujant Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkui arkivyskupui Vinčensui Palijai (Vincenzo Paglia) ir Loreto Šv. Namų šventovėje Italijoje, vadovaujant Popiežiaus delegatui, arkivyskupui Džovaniui Tonučiui (Giovanni Tonucci).

Norisi priminti nuolatinius popiežiaus Pranciškaus paraginimus Bažnyčiai rūpintis santuokai besirengiančiais jaunais žmonėmis. Dėl to vertas dėmesio „Vatikano radijo“ paskelbtas pranešimas, kad vasario 14-ąją, dangiškojo sužadėtinių globėjo šv. Valentino liturginio minėjimo dieną, Popiežiškoji šeimos taryba Vatikane organizuoja Šventojo Tėvo susitikimą su Italijos ir iš kitur atvykstančiomis sužadėtinių poromis. Norintieji dalyvauti kviečiami iki sausio 30 dienos užsiregistruoti Popiežiškojoje šeimos taryboje (interneto svetainė www.familiam.org) arba savo vyskupijose. Minėtos dikasterijos vadovas arkivyskupas Dž. Palija anksčiau buvo Italijos Terni vyskupijos, kuri saugo III amžiuje gyvenusio vyskupo ir kankinio šv. Valentino relikvijas, ganytojas. Ir dabar jo kapą Terni mieste gausiai lanko santuokai besiruošiantys sužadėtiniai ir jaunos šeimos.

© 2014 „XXI amžius“