Tabako pramonės vidaus dokumentuose – europarlamentarų bylos ir detali lobizmo strategija

Neseniai paviešinti „Philip Morris International“ slapti dokumentai atskleidė tikruosius šio tarptautinio giganto ketinimus Europos Sąjungos (ES) Tabako produktų direktyvos atžvilgiu. Dokumentai atskleidžia, kad siekiant kuo labiau susilpninti šį dokumentą buvo pasamdyta ne tik 160 lobistų armija, bet ir nuolat renkami asmeniniai duomenys apie Europos Parlamento narius.

Europos spaudoje pasirodžius informacijai apie JAV tabako kompanijos pastangas išlaikyti savo rinką ir vartotojus bet kokia kaina, Europos politikai ir visuomenė ypač susirūpino. Kompanijos dokumentai atskleidžia, kad „Philip Morris International“ pasamdyta lobistų armija ne tik analizavo direktyvos stabdymo galimybes, bet ir rinko asmeninius duomenis apie Europos parlamento narius, ieškojo galimybių jais manipuliuoti. Ties kai kurių Lietuvos Europos parlamentarų pavardėmis tabako pramonės sudarytoje analizėje minimi tokie epitetai: „skandalinga asmenybė“, „eksprezidentas, pašalintas apkaltos būdu, labai orientuotas į savo įvaizdį“ ir t. t. „Analizė“ atskleidžia, ar konkretūs europarlamentarai jau tenkina „Philip Morris International“ poreikius, ar su jais reikia „dar dirbti“. Ties kai kuriais parlamento nariais puikuojasi ypatingos žymos, nurodančios, kad šie asmenys yra nuomonės formuotojai ir į juos pramonė sutelkia ypatingą dėmesį.

Lietuvoje šaknis įleidusios tabako pramonės atstovai irgi nesėdėjo sudėję rankas. Tarp 160 įvairių šalių kilmės lobistų yra ir „Philip Morris Baltic“ atstovai Aušra Balčiūnienė ir Gintautas Dirgėla, „apdirbinėję“ Europos parlamentarus. „Philip Morris International“ pristatymų skaidrėse jų samdomiems lobistams nurodomos strateginės veiklos kryptys ir taktika, kuri labai aiškiai rodo, kaip ši bendrovė siekia sužlugdyti visą Direktyvą. Pramonė, neturėdama galimybės paveikti visų priemonių, nusitaikė į kelias iš jų. Tarp naudojamų priemonių minimas Europos Komisijos narių spaudimas, trečiųjų asmenų išnaudojimas ir kita.

Taktikos rekomendacijose siūloma naudoti „nepakankamo mokslinio pagrindimo“, „ekonominio poveikio“, „nepakankamos teisinės bazės“ ir „nelegalios prekybos“ argumentus. Būtent tai buvo dažniausiai naudojama Lietuvoje.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija

© 2014 „XXI amžius“