Kroatijoje – referendumas dėl šeimos

Gruodžio 1-ąją Kroatijoje buvo surengtas referendumas dėl konstitucinės pataisos, kurioje aiškiai apibrėžta, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Referendume dalyvavo apie 38 procentus balsavimo teisę turinčių kroatų, apie 65 procentus iš jų pasisakė už santuoką, kaip vyro ir moters sąjungą. „Tai nėra balsavimas prieš kažką, tai yra balsavimas už santuoką, kaip vyro ir moters sąjungą. Šis balsavimas konstituciškai sustiprins tai, kas jau įrašyta Kroatijos įstatymuose. Niekas negalės santuoka vadinti to, kas santuoka nėra“, – italų dienraščiui „Avvenire“ sakė Zagrebo arkivyskupas kardinolas Josipas Bozaničius (Josip Bosanič). Kardinolas sakė, kad verta labiau apsvarstyti santuokos instituto esmę, atkreipti dėmesį į tai, kad iniciatyva kilo iš tautos ir tauta išsakė savo nuomonę. Netiesa, kad referendumą organizavo tiesiogiai Katalikų Bažnyčia, hierarchai. Referendumo iniciatyva kilo tarp privačių asmenų ir asociacijų, tarp kurių buvo katalikai, musulmonai, žydai, stačiatikiai ir kitų konfesijų krikščionys, netikintys. Žinoma, Katalikų Bažnyčia rėmė vyro ir moters santuoką. Prieš referendumą paskelbtame komunikate pažymima, kad taip suprantama santuoka atitinka didžiuosius žmogaus teisių traktatus, kuriuos Kroatija yra priėmusi: Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ar Europos tarybos žmogaus teisių ir pamatinių laisvių konvenciją. Referendumo rezultatai bus aiškus ir įpareigojantis ženklas parlamentinei daugumai, kuri, rodos, buvo pasiryžusi šiuo klausimu ignoruoti rinkėjų daugumos valią, panašiai kaip tai įvyko Prancūzijoje. Tai, kad kai kurios visuomeninės grupės pasisakė prieš referendumą, anot kardinolo J. Bozaničiaus, nestebina. Tačiau stebino valdžios, prezidento ir premjero, kurie abu priklauso socialdemokratų partijai, šališkumas ir veikimas prieš referendumą. Panašiai ir valstybinė televizija privilegijavo referendumo priešininkų pasirinkimą. Netiesa, kad referendumas nulemtas senyvų žmonių. Priešingai, tai – ir jaunimo pergalė. Daug vyresnio amžiaus žmonių tebėra pasyvūs politinio gyvenimo klausimais, tai komunistinio periodo pasekmės. Jaunimas dalyvavo aktyviai ir tai buvo aiškiai regima. Panašiai galima paaiškinti ir palyginus neaktyvų dalyvavimą referendume: tai nėra vien šio referendumo požymis. Tokiu rinkėjų dalyvavimu pasižymėjo parlamento rinkimai ir kiti referendumai.

© 2014 „XXI amžius“