„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (160)

2014 m. kovo 14 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Šventasis Tėvas apie pirmuosius tarnystės metus

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas laimina
jaunos šeimos kūdikį

Popiežius Pranciškus mielai
bendrauja su aplankytos Romos
parapijos bendruomenės nariais

Popiežius džiaugiasi kad jį gruodžio
mėnesį su gimtadieniu atvyko
pasveikinti Romos benamiai

Popiežiaus emerito išminties pripažinimas

Būdinga, kad popiežius Pranciškus, kuris mielai bendrauja su paprastais žmonėmis ir žiniasklaida, neseniai minėdamas pirmąsias savo pontifikato metines, davė dar vieną interviu spaudai, šį kartą atsakydamas į Milane leidžiamo didžiausio Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ vyriausio redaktoriaus Feručio de Bortolio (Ferruccio de  Bortoli) klausimus. Tarp šiame pokalbyje paliestų temų vyravo „Pro Vita“ skaitytojams svarūs šeimos, vaikų globos, gyvybės gynimo klausimai ir Šventojo Tėvo dėmesys vargšams, socialinio teisingumo plėtrai. Nors pradėdamas kovo 5 dieną publikuotą interviu jis nepanoro tiesiogiai pateikti praėjusių metų vertinimą ir sakė, kad visus vertinimus daro kas dvi savaites eidamas išpažinties, tačiau atsakydamas noriai kalbėjo apie dalykus, kurie popiežiams iki tol buvo neįprasti ir sustiprino jo populiarumą. Pavyzdžiui, paklaustas dėl netikėtų telefono skambučių, popiežius Pranciškus tai pavadino sielovadinės tarnystės dalimi atsiliepiant į pagalbos prašymą. Jis pasakojo, jog kalbėti telefonu su jam parašiusiais žmonėmis įprato dar būdamas Buenos Airių kunigu, vėliau arkivyskupu. „Bet dabar tai daryti nėra lengva, nes man rašo labai daug žmonių“, – sakė Šventasis Tėvas. Tačiau nors ir ne tokia intensyvi, bet telefoninė sielovada išliko: popiežius Pranciškus pasakojo, kad kiekvieną mėnesį paskambina telefonu į Argentiną vienai 80-metei našlei, kuri prarado ir sūnų ir dėl tokios paguodos labai džiaugiasi. „Taip aš atlieku kunigo pareigą, ir tai man teikia malonumą“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Telefonu jis pasikalba ir su savo sergančia seserimi, kuri liko vienintelė iš artimų giminaičių. Popiežius Pranciškus sakė, kad norėtų ją aplankyti, bet į Argentiną sugrįš ne anksčiau kaip 2016 metais, kadangi pernai jau buvo Lotynų Amerikoje, kai Rio de Žaneire vyko Pasaulinės jaunimo dienos. „Dabar turėsiu keliauti į Šventąją Žemę (kelionė įvyks gegužę), į Aziją (planuojamas vizitas rugpjūtį į Pietų Korėją) ir vėliau į Afriką“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad ypatingos nostalgijos gimtajai Argentinai nejaučia, matyt dėl to, kad nuolat susitinka su jį aplankančiomis įvairiomis argentiniečių delegacijomis, nuo mėgstamų futbolo komandų iki pažįstamų vienuolių ir žydų rabinų. Beje, Argentinos piliečio pasą popiežius Pranciškus irgi neseniai prasitęsė, nors gyvena Vatikane ir yra faktiškasis šios mažos valstybės vadovas. Vatikane gyvena prieš metus atsistatydinęs jo pirmtakas popiežius emeritas Benediktas XVI. Paklaustas dėl tokio unikalaus atvejo Bažnyčios šimtmečių istorijoje ir tarpusavio santykių, Šventasis Tėvas duotame interviu paaiškino, kad emerito institucija dabar yra įteisinta bažnytiniame gyvenime ir turi būti tinkamai išnaudojama. Jis sakė, kad popiežius emeritas Benediktas XVI yra diskretiškas, kuklus ir nenori trukdyti, bet nėra muziejinė statula. Abiem pasikalbėjus buvo nuspręsta, kad Benediktas XVI kokiu nors būdu įsijungs į Bažnyčios gyvenimą, nes jo išmintis yra Dievo dovana. Jis priėmė kvietimą ir dalyvavo naujų kardinolų skyrimo konsistorijoje ir tuo visus pradžiugino.

Pirmenybė šeimų pastoracijai

Popiežius Pranciškus priminė gyvybės gynėjams brangią mintį, kad vyresnio amžiaus žmonės turi gyventi ne senelių namuose, bet šeimoje ir savo išmintingais patarimais stiprinti šią svarbią, bet dabar sunkią krizę išgyvenančią instituciją. Atsakydamas į klausimą dėl padėties šeimoje, dėl daugybės išsiskyrusių ir gyvenančių ne santuokoje porų bei, kaip į tokius pokyčius turi atsiliepti Bažnyčia savo mokymu ir pastoracija, Šventasis Tėvas sakė, kad vienas svarbiausių jo pirmųjų pontifikato metų sprendimų (jam tai kartu buvo ir Dievo valios ženklas) šiam klausimui skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos sušaukimas. „Mes nusprendėme išsamiai aptarti padėtį šeimos, kuri išgyvena sunkią krizę, – nurodė popiežius Pranciškus. – Iš tikrųjų dabar sunku formuoti šeimą, jauni žmonės nebenori tuoktis, daug skyrybų, suirus bendro gyvenimo planams labai kenčia vaikai“. Bažnyčiai teks duoti pastoracinį atsakymą, vengiant problemos supaprastinimo, kazuistinio priėjimo, fariziejams būdingos paviršutiniškos teologijos, aiškino Šventasis Tėvas. Duotame interviu jis priminė, kad šio klausimo aptarimui buvo skirta neseniai vykusi konsistorija, kurioje įžanginį pranešimą padarė vokiečių kardinolas Valteris Kasperis (Walter Kasper) ir pabrėžė atsivėrusią bedugnę tarp Bažnyčios mokymo apie santuoką ir šeimą ir realaus krikščionių šeimų gyvenimo. Katalikiškoje Airijoje atlikti sociologiniai tyrimai rodo, dauguma naujos kartos (iki 45 m.) jaunų porų gyvena kartu be santuokos ir tuokiasi tik gimus kūdikiui, nors Bažnyčios mokymas aiškiai pabrėžia, jog nesantuokiniai seksualiniai santykiai yra sunki nuodėmė.

Praėjusioje konsistorijoje visi dalyvavusieji kardinolai galėjo laisvai išsakyti savo gana skirtingas nuomones, ypač dėl išsiskyrusių ir vėl susituokusių be bažnytinio ankstesnės santuokos anuliavimo, galimybės priimti Šventąją Komuniją. Popiežius Pranciškus pripažino, kad tokie debatai yra naudingas dalykas, nes skatina teologinės ir pastoracinės minties augimą ir jo visiškai negąsdina. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad Bažnyčios mokymas, kad šeima turi būti grindžiama vyro ir moters santuoka, nesikeičia. Kai kurios valstybės bando įstatymais reguliuoti įvairaus pobūdžio nesantuokines „partnerystes“ dėl teisinių, ekonominių ir paveldėjimo klausimų sprendimo, ir tai reikia atitinkamai įvertinti. Svarbu atsižvelgti į pasikeitusią moters padėtį šeimoje, visuomenėje ir Bažnyčioje, vėlgi vengiant kazuistikos bei paviršutiniško požiūrio, kai dėmesys sutelkiamas į svarbių postų skyrimą. Juk Švč. Mergelė Marija neužėmė jokių ypatingų pareigų pirmųjų krikščionių bendruomenėje, tačiau ji yra svarbesnė už bet kokį vyskupą ir apaštalą, aiškino popiežius Pranciškus, pabrėždamas išskirtinę moteriškumo ir motinystės reikšmę. Jis pranešė, kad dabar teologinis moters vaidmens apmąstymas vyksta lenkų kardinolo Stanislavo Rilko (Stanislaw Rylko) vadovaujamoje Popiežiškojoje pasauliečių taryboje, pasitelkiant įvairių sričių ekspertus, tarp kurių yra ir moterų.

Bažnyčia dėl vertybių nesidera

Šventasis Tėvas atsakė į klausimą dėl gyvybės gynėjams svarbios, bet sekuliaristų dažnai kritikuojamos popiežiaus Pauliaus VI 1968 metų enciklikos „Humanae Vitae“, kuria buvo patvirtintas Bažnyčios mokymas, jog santuokinis ryšys visada turi būti atviras gyvybės pradėjimui, o kontraceptikų naudojimas gimstamumo kontrolei yra nuodėmingas. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad tai buvo genialus ir pranašiškas sprendimas, drąsiai pasipriešinant daugumos nuomonei, apginant moralinę šeimyninio gyvenimo discipliną, nepaisant prieštaringų kultūrinių pokyčių ir bandymų vėl primesti T. Maltaus (Malthus) teoriją apie būtinumą priverstinai riboti neva pavojingą gyventojų skaičiaus gausėjimą. Dabar dėl masinio kontraceptikų naudojimo ir moralės pašlijimo, agresyvaus feminizmo ir gausybės abortų daugelyje šalių gimstamumas tragiškai sumažėjęs ir demografinė krizė kyla tautų egzistencijai. Kita vertus, Šventasis Tėvas priminė, kad pats Dievo tarnas Paulius VI gindamas tradicinį Bažnyčios mokymą dėl atvirumo gyvybei, rekomendavo nuodėmklausiams rodyti didesnį gailestingumą atsižvelgiant į konkrečias situacijas. Kaip tik toks gailestingos pastoracinės tarnystės vystymas bus svarstomas spalį vyksiančioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje.

Vasario 25 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus „Laiškas šeimoms“, raginantis prisidėti prie pasirengimo būsimajam Sinodui ne tik konkrečiais siūlymais, bet ir nuoširdžia malda. „Juk šis sinodinis susirinkimas ypatingu būdu yra skirtas jums, jūsų pašaukimui ir misijai Bažnyčioje bei visuomenėje, santuokos, šeimyninio gyvenimo, vaikų auginimo problemoms, – rašo Šventasis Tėvas šeimoms. – Todėl jus prašau karštai melsti Šventąją Dvasią, kad ji apšviestų Sinodo tėvus ir jiems vadovautų tame reikliame uždavinyje“. Pabrėždamas, kad tokia šeimų ir jų sąjūdžių malda už artėjantį Vyskupų Sinodą yra brangus lobis, kuris praturtins Bažnyčią, popiežius Pranciškus kviečia šeimas melstis ir už jį, kad galėtų tarnauti Dievo tautai tiesoje ir meilėje. Beje, toks nuolatinis prašymas melstis už jį yra vienas iš ryškiausių dabartinio Šventojo Tėvo pontifikato bruožų.

Grįžtant prie interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ aptarimo, norisi priminti ir atsakymą dėl sunkaus vegetarinėje (komos) būklėje atsidūrusio ligonio dirbtinio gyvybės pratęsimo, kurį leidžia naujausi moksliniai pasiekimai. Popiežius Pranciškus, pabrėždamas, jog dabar nenori įsitraukti į išsamesnį bioetinių argumentų aptarimą, patvirtino, kad Bažnyčios mokymas neįpareigoja imtis ekstraordinarinių metodų baigiamosios gyvybės fazės pratęsimui. Bažnyčia griežtai pasisako prieš eutanaziją (medicininį sunkaus ligonio nužudymą) net ir jo paties prašymu, o kančių palengvinimui rekomenduoja paliatyvinę globą. Šventasis Tėvas pabrėžė, jog tiek bioetikos, tiek seksualinės moralės srityje yra vertybių, dėl kurių Bažnyčia negali derėtis, pavyzdžiui, dėl bekompromisinio motinos įsčiose pradėto kūdikio gyvybės gynimo, ir apie tai jis išsamiau rašo prieš pusmetį paskelbtame apaštaliniame paraginime „Evangelii Gaudium“. Atsakydamas į klausimą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo skandalų, popiežius Pranciškus priminė ryžtingus savo pirmtako Benedikto XVI sprendimus, dėl kurių „Katalikų Bažnyčia tapo galbūt vienintele viešąja institucija, užsiėmusia šios problemos sprendimu su reikiama atsakomybe ir skaidrumu“, nors išpuoliai vis dar tęsiasi. Šventasis Tėvas pripažino, kad „smurto prieš vaikus statistika yra sukrečianti, bet aiškiai rodo, jog dauguma išnaudojimo atvejų ateina iš šeimos ar artimų žmonių aplinkos“.

Nemitologizuota parama vargšams

Su gyvybės gynimu susisiekia ir Bažnyčios socialinis mokymas apie prioritetinį dėmesį vargšams, kurį nuolat pabrėžia popiežius Pranciškus savo kalbose ir dokumentuose. Po apaštalinio paraginimo „Evangelii Gaudium“, kuriame kaip tik svarstomi aštrūs socialinio teisingumo klausimai, publikavimo kai radikalioje JAV spaudoje Šventasis Tėvas netgi buvo apkaltintas, neva, polinkiu į marksizmą. Dabar aptariamajame interviu paklaustas dėl šių priekaištų, jis atsakė, kad tai jo neskaudina. „Aš niekada nepalaikiau marksistinės ideologijos, kadangi ji klaidinga, bet žinau daug gerų žmonių, kurie išpažįsta marksizmą“, – aiškino popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad Evangelija smerkia ne pačią gerovę, bet stabmeldystę turtui su nuodėmės pavojais. Jėzus aiškiai sako, kad negalima melstis dviem šeimininkams: Dievui ir pinigams, bei kad laikų pabaigoje visi bus vertinami pagal pagalbą vargšams.

Šventasis Tėvas pastebėjo, kad šv. Pranciškus Asyžietis neturtą tobulai įjungė į evangelinę kelionę, kas mus atitraukia nuo stabmeldystės ir atveria duris į Apvaizdą. Iš tų, kurie materialiniuose dalykuose rodo didelį egoizmą, Viešpats laikų pabaigoje pareikalaus griežtos ataskaitos.

Popiežius Pranciškus išreiškė susirūpinimą dėl globalizacijos proceso, kada ekonominė sistema tampa labai selektyvi: vienus išgelbėja nuo vargų, o kitus pasmerkia badui. Globalizuotoje sferinėje ekonomikoje dažnai centre atsiduria ne žmogiškasis asmuo, bet pinigai, todėl Bažnyčia dabar dar atkakliau pabrėžia dalijimosi gerove su kitais, pagalbos kenčiantiems ir didesnės lygybės užtikrinimo svarbą. Dėl tokių pastoracijos akcentų, pabrėžiant gailestingumą ir švelnumą, Šventasis Tėvas susilaukė didelio populiarumo ir netgi tarp kitų religijų išpažinėjų ar netikinčiųjų, kartais su savotišku mitų kūrimu. Štai Romoje pasklido gandai, kad, neva, popiežius Pranciškus naktimis persirengia ir išeina į gatves maitinti elgetų. Interviu paneigęs tokius pasakojimus, Šventasis Tėvas pabrėžė, nors jam malonu būti tarp žmonių, kurie kenčia ir juos paguosti, bet dėl to nereikia daryti kokių nors ideologinių interpretacijų ar idealizavimo. „Popiežiaus vaizdavimas kaip kažkokio supermeno ar žvaigždės man yra įžeidimas, – sakė popiežius Pranciškus. – Popiežius yra žmogus kaip visi, jis gali juoktis, verkti, naktį ramiai miegoti, turėti draugų. Jis yra normalus asmuo“. Baigdamas pokalbį Šventasis Tėvas prisiminė jaunystę, net kaip mokantis kunigų seminarijoje mergina jam buvo „apsukusi galvą“, bet tai truko neilgai, gal kokią savaitę. „Tokie yra jaunystės dalykai, aš apie tai pasakiau savo nuodėmklausiui“, – šypsodamasis prisipažino popiežius Pranciškus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija