Nulis promilių vairuotojams: radikalizmo ar gailestingumo ženklas?

Doc. Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Visai neseniai dauguma žiniasklaidos priemonių aktyviai aptarė Vyriausybės siūlymus kai kurioms vairuotojų grupėms leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje sumažinti iki nulio  promilių. Kadangi absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma vartoja alkoholį, tai nestebina ir viešuose balsavimuose pasirodanti nuliui promilių įvedimui nepritariančių balsuotojų persvara. Tačiau beveik pusė balsuojančių tokiam siūlymui visgi pritartų. Taigi atmeskime balsavimus ir pažiūrėkime į problemą iš esmės.

Pasitelkus mokslinius tyrimus ir autoritetingų institucijų nuomonę, galima matyti aiškią nuostatą, kuri pritaria vairavimui esant visiškai blaiviam. Tai nebūtinai reiškia nulinį techninį limitą, nes matavimo įrenginiai turi paklaidą, dėl kurios rezultatas nelaikomas teigiamu. Tai – savotiškas nuraminimas visiems, nuogąstaujantiems dėl matavimo paklaidų. Tai reiškia visišką vairavimo išgėrus netoleravimą ir tokios nuostatos įteisinimą teisiniuose dokumentuose. Tokios rekomendacijos dalinamos ne dėl kieno nors pasipiktinimo, o dėl populistinių norų pasirodyti, kad kažkas daroma. Autoritetingų institucijų dokumentuose jau vienareikšmiškai patvirtinama, kad net ir mažos alkoholio dozės padidina autoįvykio tikimybę tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Alkoholis ne tik pablogina esmines organizmo funkcijas, susijusias su saugiu vairavimu (tokias kaip regėjimas, reakcijos laikas ir kt.), bet ir yra susijęs su netinkamų ar rizikingų sprendimų priėmimu (greičio viršijimu, saugos diržų vengimu). Kai kuriose šalyse atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad bet koks alkoholio vartojimas yra susijęs su didesne traumų ar autoįvykių tikimybe, nors kai kurių itin liberalių pažiūrų politikams, tų įrodymų vis dar stinga.

Ar leistinos alkoholio koncentracijos sumažinimas gali duoti pageidaujamą efektą, t.y. sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių gatvėse ir jų sukeltų autoįvykių mastą? Moksliniai tyrimai, atlikti šalyse, kurios tokias priemones diegia, tai patvirtina. Pavyzdžiui, alkoholio koncentracijos mažinimas Japonijoje davė laukiamų rezultatų. Panašūs rezultatai užfiksuoti ir kitose šalyse. Bet mes – ne Japonija ir mums civilizuoto pasaulio tvarka negalioja? Tuomet pažvelkime iš psichologinės perspektyvos. Juk daugeliui gerai žinoma nuostata, kad nedidelis pavartoto alkoholio kiekis nieko nekeičia. O kaip gi kitaip. Juk ir pačiam kompleksuočiausiam vairuotojui išgėrus viskas sekasi, ir stresas kelyje išnyksta. Ir išgėrus vairavimas, vairuotojo nuomone, tik gerėja. Tik tai, deja, nieko bendro neturi su realybe. Tai – viso labo subjektyvus pojūtis. Tai taip pat subjektyvu, kaip įsivaizduojamas sušilimas išgėrus alkoholio šaltyje. Keisčiausia, kad niekam nekyla abejonių „sušilimu“, kai sušąla būtent alkoholiu besišildantys. Labai gerai žinoma, kad alkoholis išjungia aukštąją žmogaus nervinę veiklą ir žmogus tampa asocialus. Tai labai gerai atspindi autoįvykių statistika.

Nulio promilių limitas neišspręs kriminalinių veikėjų, kurie sėda už vairo jau kelis kartus bausti už vairavimą išgėrus, nebeturėdami savo automobilio ir nesumokėję dešimttūkstantinių baudų, keliamų problemų Tokiems veikėjams, matyt, tinkamiausia vieta būtų ten, kur jie būtų tiesiog fiziškai izoliuoti nuo visuomenės. Kitas variantas galėtų būti pasirinkimas gydytis ar kalėti. Bet tai – atskiros diskusijos tema.

Nulis promilių skirta ne prasigėrusiems, o tiems, kas dar nėra beviltiški. Ir tikrai nereikia būti, pasak Repečkos, „maratonininku“, nes užmušti žmogų galima ir pirmą kartą išgėrus alkoholio ir sėdus už vairo. Juk šiuo atveju kalbame ne apie priklausomybę, o apie įsitikinimą, kad maža dozė nepakeis vairavimo kokybės. Nulis promilių įneša aiškumo. Juk labai aišku, kad skaičiuoti, kiek bokalų ar taurelių dar nesukels problemos, nebelieka prasmės. Labai aišku, kad bet koks kiekis yra netinkamas, nes bandantieji pasitikrinti baruose esančiais alkotesteriais labai rizikuoja suklysti, nes alkoholis ne iš karto rezorbuojasi į kraują. Tam prireikia laiko, kuris paprastai jau leidžiamas prie vairo, o vairuojant auganti alkoholio koncentracija kraujyje sukelia fatalias pasekmes.

Nulis  promilių ne didina, o mažina korupcijos tikimybę pirmiausia dėl to, kad negėrę tikrai jausis teisūs ir nekils jokių norų išsipirkinėti. O jei kils ginčas dėl neva „teigiamų“ parodymų, tikrai nebijosite pasitikrinti kraują. Tačiau jei bent truputį gėrėte, drąsos tikrintis atsiras tik retais atvejais. Tada atsiranda erdvės ir nesąžiningų policininkų „patobulintiems alkotesteriams“, kurie kaip užsispyrę rodo kiek didesnę nei leistiną alkoholio koncentraciją. Ir jei jūs bent truputį gėrėte, rizikuoti nesinorės, o tada jau ir kyšiui erdvė atsiranda.

Visiems ištroškusiems lietuviškos statistikos jos yra daugiau nei pakankamai. Tik skaitykite ir stenkitės suprasti. Užtektų pavartyti šią studiją: http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_ (o tiksliau, jos 156 psl. 16, 17 ir 18 lenteles).

Atsakydamas į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą, noriu pasakyti, kad vairavimas esant blaiviam yra ne radikalizmo, o tikros brandos, pilietiškumo ir gailestingumo niekuo dėtiems nekaltiems blaiviems eismo dalyviams ženklas. Tik visiškai sąmoningas žmogus suvokia, kokia yra žmogaus gyvybės kaina, ir kad joks liberalizmas nepateisinamas, kai beprasmiškai keliuose dėl išgėrusių ar girtų vairuotojų kaltės žūsta žmonės. Jei norite gerti, tai darykite ten, kur nekelsite grėsmės aplinkiniams, nes bukas liberalizmas gali paskatinti lėktuvų pilotus skristi truputį išgėrus ir jaustis drąsiau ir įdomiau. Juk niekas neįrodė, kad girti lakūnai dažniau nukrenta.

© 2014 „XXI amžius“