Gyvybės gynimo liudijimai futbolo pasaulyje

Mindaugas BUIKA

Brazilijos futbolo rinktinės kapitonas Tiagu Silva su šeima

Žymusis portugalų futbolininkas Kristianu Ronaldu su savo motina

Popiežius Pranciškus ir Tarpreliginių futbolo rungtynių už taiką rengėjas Chavjeras Zanetis

Popiežius Pranciškus ir Chavjeras Zanetis

Brazilijos futbolo rinktinės kapitonas Tiagu Silva

Išgelbėjimas nuo baisios nuodėmės

Birželį ir liepą Brazilijoje vykęs sportinių žaidimų „karaliaus“ – futbolo – Pasaulio čempionatas susilaukė ir didelio gyvybės gynėjų dėmesio, kadangi paaiškėjo, jog kai kurie jame dalyvavusieji žymiausi futbolininkai galėjo iš viso neegzistuoti, jeigu nebūtų išgelbėti nuo aborto dar kaip negimę kūdikiai savo motinų įsčiose. Vienas iš tokių išgelbėtųjų yra Brazilijos futbolo rinktinės kapitonas Tiagu Silva (Thiago Emiliano da Silva), kurio suspendavimas, gavus antrą geltoną kortelę, pusfinalio rungtynėse, daugelio komentatorių nuomone, yra didele dalimi atsakingas už tragišką brazilų komandos kapituliavimą prieš Vokietiją rezultatu 1:7. Bet paaiškėjo, kaip dabar atskleista dokumentuotame pasakojime apie T. Silvos, kuriam rugsėjo 22 dieną sukaks 30 metų, gyvenimą, ši garsi futbolo žvaigždė – vienas geriausių pasaulyje futbolininkų centro gynėjų – galėjo ne tik neprisiliesti prie kamuolio, bet ir iš viso neišvysti saulės šviesos, jeigu jo vargingai gyvenusi motina būtų pasiryžusi nutraukti pradėto kūdikio gyvybę dėl sumanymo daryti abortą. Tačiau išgelbėtas nuo tokio smurtingo nužudymo T. Silva dabar patikimai žaidžia savo šalies rinktinėje ir Europos futbolo klubų komandų čempionatuose bei tarptautiniuose turnyruose: šiuo metu jis gyvena Paryžiuje ir yra Prancūzijos čempiono, sostinės „Saint Germain“ klubo kapitonas. Kartu su savo, kaip futbolininko, talento raiška T. Silva viešai pabrėžia turimą gilų krikščionišką tikėjimą, ir dažnai matome, kaip susikaupia maldai rungtynių pradžioje ir pabaigoje.

T. Silva gimė Rio de Žaneire, labai vargingoje šeimoje, kuri buvo įsikūrusi šalia garsiųjų favelomis vadinamų lūšnynų, tačiau įveikė visus gyvenimo sunkumus ir sporto pasaulio akyse pasiekė tikrai didelę sėkmę. Šis profesionalus futbolininkas, nuolat įtraukiamas į geriausių Europos žaidėjų dešimtuką, puikiai suvokia, kad už visus savo pasiekimus jis pirmiausia turi dėkoti gyvybės dovanai ir savo senelio pastangoms įtikinti jo motiną nedaryti sumanyto aborto. Kaip pasakojama neseniai Brazilijos didžiausio televizijos kanalo „Globo TV“ transliuotame dokumentiniame filme, Tiagu motina Andžela jau turėjo du mažamečius vaikus (berniuką ir mergaitę), kai vėl tapo nėščia ir laukėsi būsimosios futbolo garsenybės. Vargingai gyvendama ir būdama įsitikinusi, kad negalės išauginti trijų vaikų, nors ir jausdama didelį dvasinį skausmą dėl minties apie trečio pradėto kūdikio praradimą darant abortą, buvo įsitikinusi, kad kito pasirinkimo neturi. Su ašaromis akyse ji guodėsi savo tėvui (Tiagu seneliui), kad nenori daryti aborto, tačiau skurdas beldėsi į duris ir jautė materialinį nepajėgumą. Bet tėvas padrąsindamas įtikino savo dukrą, kad negalima žudyti pradėtos gyvybės, kad bendromis pastangomis pavyks visiems išgyventi. „Mano tėvas neleido man daryti tos baisios nudėmės“, – vėliau prisipažino Andžela savo pasakojime. Gimęs Tiagu vaikystėje patyrė ne tik materialinį nepriteklių ir silpnos sveikatos problemas, bet ir neturtingam Rio de Žaneiro jaunuoliui gerai žinomas organizuoto nusikalstamumo gaujų pavojus, nes galėjo kaip ir daugelis kitų lengvai pasiduoti greito praturtėjimo pažadams ar tapti nusikaltimų auka. „Gyvendami už kelių šimtų metrų nuo Rio de Žaneiro favelų (kuriose klesti narkotikų ir prostitucijos „verslas“), mes dažnai girdėdavome šūvius, ir policininkai dažnai lankydavosi mūsų kvartale“, – prisiminė savo patirtį T. Silva. – Iš mokyklos grįžęs namo visada dėkodavau Dievui, kad galėjau pareiti saugiai“.

Tikėjimo ir globos patirtis

Nepaisant šių pavojų, pasiremdamas giliu tikėjimu ir šeimos palaikymu, Tiagu nuo mokyklos, kurioje futbolas buvo ypač populiarus, laikų atkakliai siekė įgyvendinti svajonę ir tapti profesionaliu žaidėju. Brazilijoje tai nėra paprasta, žinant didelę konkurenciją, ir jis ilgai nepateko į geriausias komandas, buvo priverstas žaisti antraeilių lygų komandose. Tačiau atkaklus tobulumo siekimas ir disciplinuotumas, nepaisant pirminių nesėkmių, galiausiai Tiagu Silvai atnešė sėkmę Europoje, kur dvidešimtmetis pasirašė kontraktus su vienu iš stipriausių Portugalijos klubų „FC Porto“, o vėliau su Rusijos sostinės Maskvos „Dinamo“ komanda. Tačiau čia vėl jo laukė nauji išbandymai: 2006 metais T. Silvai buvo diagnozuota tuberkuliozė, ir jis net šešis mėnesius turėjo praleisti ligoninėje. Giliai nusivylęs dėl ligos žaidėjas netgi buvo nusprendęs nutraukti futbolininko karjerą, bet dabar motina jį sustiprino, įtikindama pasitikėti savo jėgomis ir Dievo pagalba. Didelę pagalbą ir pasitikėjimą jam suteikė žinomo Rio de Žaneiro klubo „Fluminense“ treneris Ivu Vortmanas (Ivo Wortmann), kuris priėmė Tiagu į komandą, nepaisant sveikatos problemų. Su šiuo klubu 2007 metais jis pirmą kartą tapo Brazilijos čempionu, laimėdamas prestižinį „Brasil“ prizą ir būdamas pripažintu geriausiu gynėju. Vėliau Tiagu Silva vėl persikėlė į Europą, nuo 2009 metų žaidė viename pajėgiausių Italijos klubų „AC Milan“, o nuo 2012-ųjų Paryžiaus „Saint Germain“, su kuriuo laimėjo Prancūzijos čempiono titulą. Pastaroji komanda Tiagu Silvą įsigijo už 42 milijonus eurų, taigi šis žaidėjas tapo brangiausiu gynėju per visą futbolo istoriją. Tai patvirtina ir jo kvalifikacinę vertę: fizinį pajėgumą, fenomenalią taktinę nuovoką ir gebėjimą organizuoti komandos žaidimą (ne veltui jis buvo išrinktas ir „Saint Germain“ klubo kapitonu).

Pristatydama pamokančią garsaus brazilų futbolininko gyvenimo istoriją, gyvybės gynėjų informacijos agentūra „Life site news.com“ pabrėžia, kaip yra svarbu net sudėtingomis aplinkybėmis išsaugoti motinos įsčiose pradėtą kūdikį, globoti gimusį, atskleidžiant visą jo potencialą. Juk pasaulyje kasmet atliekant dešimtis milijonų abortų, prarandama gausybė talentingų asmenybių, ir ne tik futbolo žaidėjų, bet mokslininkų, politikų, menininkų, tiesiog žmonių, mūsų brolių ir sesių. Juk ir Tiagu galėjo būti nužudytas atliekant abortą, vaikystėje ir jaunystėje galėjo tapti nusikaltimo auka ar pats įsilieti į mafijinių organizuoto nusikalstamumo gaujų pasaulį. Pagaliau dėl skurdo, sunkios ligos ir pirmųjų nesėkmių sporto karjeroje galėjo išsižadėti savo didžiųjų svajonių ir iš nevilties pasukti į žlugdantį priklausomybių kelią. Tačiau parodęs stebėtiną atkaklumą, su Dievo pagalba ir artimųjų globa bei supratimu tapo futbolo žvaigžde, atskleisdamas visiems, ypač jaunimui, įkvepiantį prasmingos būties pavyzdį. Žinoma, asmens gyvybės vertę neapsprendžia galimų pasiekimų mastas, bet globa yra svarbi, žinant nelaimių ir fatališkų aplinkybių pavojus. Tik tada sudaroma galimybė Dievo veikimui, kuris visomis aplinkybėmis gali iškelti asmenį iš giliausių padugnių į stebėtinas aukštumas, ir tai yra tikras krikščioniškojo gyvenimo stebuklas. Tikintysis suvokia, kad žemiškasis gyvenimas dovanojamas tam, kad turėtume kažką brangaus, vienintelio, Dievo verto, kad šis gyvenimas taptų vertingiausia priemone pelnyti dangišką amžinybę.

Gydytojo ištikimybė priesaikai

Tęsiant šiuos apmąstymus, norisi priminti ir neseniai paskelbtą žinią, kad nežinomo portugalų katalikų gydytojo atsisakymas daryti abortą sąžinės prieštaravimo pagrindu išgelbėjo gyvybę ir vienam garsiausių pasaulio futbolininkų Kristianu Ronaldu (Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro), kurio įspūdingi pasiekimai gerai žinomi ne vien tik šio žaidimo mėgėjams. Šis 29 metų Portugalijos futbolo rinktinės kapitonas, dabar žaidžiantis puolėju Ispanijos daugkartinio čempiono Madrido „Real“ klube ir gaunantis rekordinį 21 milijono eurų metinį atlyginimą, du kartus, 2008 ir 2013 metais, Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) buvo pripažintas geriausiu pasaulio žaidėju ir laimėjęs „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą. Europoje jam, kaip geriausiam žemyno futbolininkui, panašaus prizo atitikmuo, vadinamasis „Auksinis batelis“ už pasiekimus buvo įteiktas 2008, 2011 ir 2014 metais. Viso to ir paties Ronaldu, ryškiosios žvaigždės didžiojo futbolo skliaute, galėjo net nebūti, jeigu jo tuomet dar motinos įsčiose prasidėjusi trapi ir pažeidžiama gyvybė nebūtų išsaugota. Apie šią dramatišką istoriją Kristianu motina Doloresa pasakojo neseniai, liepos viduryje, Portugalijoje publikuotoje autobiografinėje knygoje „Motinos drąsa“. Tuomet, 1984 metais, pajutusi naują nėštumą, vargingai gyvenusi trisdešimtmetė moteris jau turėjo tris vaikus – berniuką ir dvi mergaites. Virėja ir valytoja dirbusios Doloresos pajamos buvo nedidelės, o savivaldybės parko prižiūrėtoju dirbęs girtuokliaujantis vyras buvo tuomet bedarbis. Todėl Funšalio saloje (Portugalijai priklausantis Mandeiros salynas netoli Afrikos krantų) gyvenusiai neturtingai šeimai netgi vaikų išmaitinimas buvo rimtas iššūkis.

Manydama, kad ketvirto vaiko gimimas taptų sunkiai pakeliama našta, moteris kreipėsi į vietinį gydytoją dėl nėštumo nutraukimo, tačiau ir medikui atsisakius tai daryti bei bandant Doloresą įtikinti, kad išsaugotų pradėto kūdikio gyvybę, ji stengėsi nužudyti vaisių „namudine medicina“. Viena jos draugė davė patarimą gerti karštą tamsų alų, ir kūdikis pats numirs įsčiose. Tačiau šie alkoholiniai „nuodai“ nepadėjo sustabdyti po Doloresos širdimi bręstančio vaisiaus gyvybingumo, ir moteris, jau įpratusi prie vyresnių vaikų vystymo, naktinių rūpesčių ir ašarų, ryžosi gimdyti ketvirtą vaiką. „Jeigu Dievas nori, kad šis kūdikis gimtų, tegul taip ir bus“, – tokia buvo galutinė jos mintis. 1985 metų vasario 5 dieną gimė Kristianu Ronaldu (beje, antrasis vardas, kuris jam labiausiai prigijo, buvo suteiktas, nes tėvui patiko tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius), sveikas stiprus berniukas, ir nuo vaikystės tiesiog fanatiškai mėgo žaisti futbolą.

Pasakojama, kad jis dėl šio žaidimo užmiršdavo namuose net pavalgyti ir skubėdamas į varžybas tiesiog su kamuoliu iššokdavo pro savo kambario langą. Vėliau, žaisdamas geriausiuose Portugalijos (Lisabonos „Sporting“), Anglijos („Manchester United“) ir Ispanijos (Madrido „Real“) klubuose, jis pelnė ne tik garbę dėl išskirtinio futbolininko talento, bet ir dideles pajamas, kuriomis ištraukė šeimą iš skurdo. Pasakodama dramatiškas Kristianu Ronaldu atėjimo į pasaulį detales, Doloresa prisiminė ir jo skaudų pajuokavimą: „Matai, mama, norėjai mane pašalinti darydama abortą, o dabar visos namų piniginės išlaidos gula ant mano pečių“. Žymusis futbolininkas rodė didelę savo meilę tėvams: labai rūpinosi išgydyti sunkią motinos krūties vėžio ligą, stengėsi, deja, nesėkmingai, įtikinti gydytis tėvą nuo alkoholizmo (jis, dėl to sutrikus inkstų veiklai, 2005 metais mirė). Perduodama šią informaciją tarptautinė katalikų žinių agentūra „Zenit“ teisingai siūlo prisiminti nežinomą portugalų gydytoją, kuris, atsisakęs daryti abortą, ištikimybe Hipokrato priesaikai išgelbėjo žymiausios futbolo žvaigždės gyvybę pačioje jos užuomazgoje.

Istorinės rungtynės už taiką

Kaip pranešė Vatikano žiniasklaidos priemonės, su gyvybės gynimu plačiąja prasme yra artimai susijęs ir rugsėjo 1 dieną Romos Olimpiniame stadione pirmą kartą rengiamos Tarptautinis futbolo rungtynės už taiką (Partita interreligiosa per la pace), kuriose sutiko dalyvauti daugelis dabar žaidžiančių ar neseniai sportinę karjerą baigusių futbolo žvaigždžių, tokių Lionelis Mesis (Lionel Messi), Džanluidžis Bufonas (Gianluigi Buffon), Zinedinas Zidanas (Zinedine Zidane), Chavjeras Zanetis (Javier Zanetti), Robertas Badžas (Roberto Baggio), Andrea Pirlas (Andrea Pirlo), Jutas Nagatomas (Yuto Nagamoto), Samiuelis Etu (Samuel Eto’o) ir kt. Pagrindinis šio renginio organizatorius, buvęs Argentinos nacionalinės rinktinės ir Milano „Inter“ komandos kapitonas Ch. Zanetis, pristatydamas šį projektą, minėjo, kad jam šią idėją išsakęs popiežius Pranciškus, pabrėžė, kad labai reikia tokių žmonių, tautų ir religijų dialogą skatinančių varžybų. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo 2013 metų balandį suteiktoje audiencijoje ir vėliau po kelių mėnesių susitikęs su Argentinos ir Italijos futbolo rinktinių žaidėjais bei treneriais prieš Romos Olimpiniame stadione įvykstant draugiškam mačui Popiežiaus garbei. „Kiek daug vertybių galima paliudyti tame komandiniame žaidime“, – žurnalistams aiškino Ch. Zanetis, priminęs popiežiaus Pranciškaus pastebėjimą, kad futbolas skatina ištikimybę, atkaklumą, draugiškumą, bendravimą ir solidarumą, padėdamas kurti taikingą ir brolišką pasaulį. Religija sporte ir visame kasdieniniame gyvenime vaidina svarbų integruojantį ir tobulumą skatinantį vaidmenį.

Prie minėtų istorinių varžybų Romoje daugiausiai prisideda dvi katalikiškos asociacijos, kurios užsiima švietėjiška ir socialinės paramos veikla tarp vaikų ir jaunų žmonių. Viena iš jų – popiežiaus Pranciškaus inicijuota Popiežiškajai socialinių mokslų akademijai priklausanti „Scholas Occurentes“ organizacija, kuri naudoja šiuolaikinės komunikavimo technologijos, meno ir sporto galimybes skatinti Šventojo Tėvo iškeltai „susitikimo kultūros“ koncepcijai. Tokiai holistinei ir bendruomeniškai integracijai pasitelkiami patyrę įvairių profesijų ir labai skirtingos gyvenimo patirties atstovai (nuo gydytojų ir policininkų iki menininkų ir benamių) savo liudijimais padėdami kurti jauniems žmonėms palankų pasaulį. Kita labdaros struktūra yra paties Ch. Zanečio ir jo žmonos Paulos įkurtas Pupi fondas („Pupi“ Milano futbolo komandos draugai vadino Ch. Zanetį), kuris vysto sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų ir paauglių paramos projektus. Argentinos sostinėje Buenos Airėse įsikūręs fondas siūlo jiems sveikatos priežiūrą, materialinę pagalbą, studijų ir darbo paiešką, įvairias reabilitacines programas. Tokia yra fondo skleidžiama gyvenimo alternatyva (un’ alternativa di vita), ypač pabrėžiant lygių galimybių ir šeimos teisių nuostatas. Šiam darbui pasitelkiami pedagogai, medikai, sociologai, psichologai, socialiniai darbuotojai, politikos analitikai. Lėšos, surinktos iš būsimųjų varžybų, kurias tiesiogiai transliuos Italijos ir Vatikano televizija ir radijas, kaip tik bus skirtos minėtiems projektams finansuoti.

© 2014 „XXI amžius“