Popiežius meldėsi negimusių kūdikių kapinėse

Kovos už gyvybę aktualumas Pietų Korėjoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus susikaupė maldai prie per abortus prarastų vaikų kapų

Šventasis Tėvas bendrauja su neįgaliais vaikais

Gimstamumo mažėjimo pasekmės

Viso pasaulio gyvybės gynėjams vienas svarbiausių, jautriausių ir prasmingiausių popiežiaus Pranciškaus vizito Pietų Korėjoje momentų buvo jo apsilankymas Kotongne (Kkottongnae) neįgalių vaikų ir jaunų žmonių katalikiškajame slaugos ir reabilitacijos centre, įkurtame Čungdžu vyskupijoje, maždaug už šimto kilometrų į pietryčius nuo sostinės Seulo. Istoriniu įvykiu reikėtų laikyti tai, kad rugpjūčio 16 dieną surengto apsilankymo metu pats Šventasis Tėvas susikaupė maldai šalia minėto centro įrengtose negimusių kūdikių kapinėse. Tokios simbolinės kapinės, skirtos prisiminti kasmet dar motinų įsčiose atliekant abortą nužudomus milijonus kūdikių, yra įrengiamos įvairių šalių vyskupijose. Ir štai žymusis gyvybės gynėjas popiežius Pranciškus tapo pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, asmeniškai pasimeldusiu tokioje memorialinėje vietoje. Ta proga galima priminti, kad dabartinis Šventasis Tėvas (ir jo pirmtakai) nuolat pabrėžia aborto tragiškumą, nes taip nužudomas įsčiose negimęs kūdikis, kuris yra nekalčiausia par excellence būtybė. Balandį Romoje įvykusiame susitikime su gyvybės gynėjais popiežius Pranciškus pripažino, kad abortas atneša sunkiai pakeliamą nelaimę ir moterims. Jos ryžtasi tai operacijai, neatlaikiusios sekuliarios kultūros, nuvertinančios Dievo dovanotą seksualumą ir kūdikio teisę gyventi, spaudimo, o vėliau savyje nešioja gilias fizines ir dvasines žaizdas.

Romos vyskupo sprendimas aplankyti negimusių kūdikių kapines ir tyliai pasimelsti jose su kitais ganytojais būtent Pietų Korėjoje svarbus dar ir tuo, kad ši industrinė Rytų Azijos šalis mirties kultūros plėtra netgi pralenkia daugelį Vakarų pasaulio šalių: joje gimstamumas vienas iš mažiausių pasaulyje, o santykinis atliekamų abortų skaičius – vienas didžiausių. Remiantis naujausiais 2014 metų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CIA) statistiniais vertinimais, Pietų Korėjoje vienai vaisingo amžiaus moteriai tenka vidutiniškai 1,25 vaiko, ir šiais rodikliais ji atsilieka netgi nuo Lietuvos (1,29 vaiko), kurioje gimstamumas vienas mažiausių (Europoje mažesnis už Lietuvos gimstamumas yra tik Bosnijoje ir Hercegovinoje – 1,26 vaiko). Tiesa, Lietuvos ir Pietų Korėjos demografinė padėtis radikaliai skiriasi: mūsų šalyje, turinčioje 65 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, gyvena 2,9 mln. žmonių, o Pietų Korėja, kurios plotas tik trečdaliu didesnis (98 tūkst. kvadratinių kilometrų), turi net 50,2 mln. gyventojų! Nepaisant tokios gyventojų gausos, korėjiečiai labai susirūpinę dėl radikalaus gimstamumo sumažėjimo (kartos pakeitimui ir esamo gyventojų skaičiaus išlaikymui, kad jis nemažėtų, reikia, kad viena moteris vidutiniškai pagimdytų 2,1–2,3 vaiko), kadangi, jeigu situacija nepasikeis, iki XXI amžiaus pabaigos gyventojų skaičius Pietų Korėjoje gali sumažėti netgi dviem trečdaliais (iki 16 mln.).

Tada atitinkamai išryškėtų neigiamos jau dabar prasidėjusio visuomenės senėjimo proceso pasekmės šalies ekonomikai dėl darbingo amžiaus mokesčių mokėtojų skaičiaus mažėjimo ir „išlaikytinių“ pensininkų skaičiaus didėjimo. Tai atsilieptų bendram gyvenimo lygiui. Esant tokiam nepalankiam demografiniam procesui, prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje Pietų Korėjoje įsivyraus tikra „senukų visuomenė“, kurioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys beveik pusę (48 proc.) šalies gyventojų, kai dabar jų dalis siekia tik 10 proc. Stengdamasi sustabdyti šią tendenciją, kad ji netaptų fatališkai negrįžtama, Pietų Korėjos valdžia deda nemažai pastangų gimstamumo skatinimui ir daugiavaikių šeimų rėmimui ir atitinkamų mokesčių nuolaidų joms suteikimui. Nuo 2005 metų, kai gimstamumas toje šalyje buvo pasiekęs rekordiškai žemą lygį (mažiau kaip 1,2 vaiko vidutiniškai vienai moteriai), Pietų Korėjos sveikatos ir gerovės ministerija investavo apie trilijoną konų (10 milijardų dolerių) jo skatinimui, suteikė specialias išmokas gimus trečiam vaikui ir galimybę pagerinti šeimos būstą, tačiau padėtis mažai pasikeitė. Pasirodo, yra žymiai lengviau kultūriškai primesti „klestinčios“ negausios šeimos modelį ir žymiai sunkiau jo atsisakyti, įsivyravus karjeros, patogumų, pramogų ir malonumų kultui. Prieš 50 metų Pietų Korėjoje moterys ištekėdavo jaunos ir susilaukdavo vidutiniškai šešių vaikų, o dabar šeimos sukuriamos žymiai vėliau, jų vaisingumas sumažėjo kelis kartus. Vis daugiau moterų renkasi karjerą, bet ne šeimą: neseniai surengta apklausa parodė, kad beveik 70 proc. (69,6 proc.) jaunų netekėjusių korėjiečių merginų teikia pirmenybę geram darbui, o ne santuokai, 62 proc. jų sakė, kad nėra pasirengusios turėti vaikų. Beje, toji apklausa patvirtino, kad nevedę korėjiečiai vyrai žymiai palankesni šeimos kūrimui: 71,2 proc. sako, kad santuoka būtina asmeninei gerovei, tačiau jie vis dažniau jaučia agresyvaus ir šeimai nepalankaus feminizmo priešiškumą.

Rekordiniai abortų skaičiai

Dar ryškesnė Pietų Korėjoje įsivyravusios mirties kultūros tragedija, labai atsakinga už dabartinį tautos nykimą. Šioje šalyje yra santykinai vienas didžiausių pasaulyje nužudomų negimusių kūdikių atliekant abortą skaičius. Oficialiais pastarųjų metų duomenimis, Pietų Korėjoje kasmet atliekama maždaug 340 tūkstančių abortų ir gimsta apie 450 tūkstančių vaikų.

Taigi motinų įsčiose nužudoma daugiau kaip 40 proc. pradėtų kūdikių! Tačiau iš tikrųjų abortų skaičius Pietų Korėjoje yra dar didesnis, kadangi oficialiai neregistruojami daugiau kaip milijonas netekėjusių moterų bei su teisiniais pažeidimais atliekamų faktiškai nelegalių abortų. Pagal 1973 metais šalyje priimtą abortų įstatymą sąlygos nėštumo nutraukimui yra gana griežtos: tai galima padaryti tik, jei kūdikis pradėtas per incestą, išžaginimą, esant rimtai grėsmei motinos sveikatai ar genetiniam vaisiaus išsigimimui. Tačiau tik 4 proc. Pietų Korėjoje atliekamų abortų atitinka minėtus teisinius kriterijus, ir, nors įstatymas numato už nelegalaus aborto darymą motinai vienerių metų kalėjimo bausmę arba didelę piniginę baudą, o tokį abortą atlikusiam gydytojui – dviejų metų įkalinimą.

Tačiau visi abortai su teisiniais pažeidimais daromi viešai, be jokios baimės dėl galimos bausmės, kurios iš tikrųjų beveik niekada ir nebūna, nes į tai kone visai nekreipiama dėmesio. Nors pažeidimai masiniai, Pietų Korėjoje per penkerius metus iškeliama tik 15–20 baudžiamųjų bylų už nelegalaus aborto atlikimą ypatingai papiktinančiomis sąlygomis. Todėl dabar ekspertai tvirtina, kad Pietų Korėjoje, turinčioje 50 mln. gyventojų, kasmet atliekama iki 1,5 mln. abortų, tai yra daugiau nei 300 mln. gyventojų turinčiose Jungtinėse Amerikos Valstijose (ten 1,2 mln.), kur nuolat pabrėžiama, kad negimusių kūdikių žudymo mastas yra labai didelis.

Esant tokiai papiktinančiai nebaudžiamumo situacijai, prieš kelis metus net beveik tūkstantis Pietų Korėjos ginekologų paskelbė kreipimąsi į šalies vyriausybę, ragino nuosekliau taikyti teisinius aborto įstatymo kriterijus ir sugriežtinti patį įstatymą, kad negimusio kūdikio gyvybės nutraukimas būtų leidžiamas tik gelbstint rimtame pavojuje atsidūrusią motinos gyvybę. Žinoma, kaip ir kitur pasaulyje aktyviausia ir nuosekliausia Gyvybės gynėja yra Korėjos Katalikų Bažnyčia, kuri šalia kasmetinės Gyvybės dienos šventimo ir kitų šiai temai skirtų renginių šiais metais buvo paskelbusi „Gavėnios maldos už gyvybę“ iniciatyvą. Ganytojai ragino per tą 40 dienų trunkantį liturginį laikotarpį kasdien bendruomenėse ir asmeniškai kalbėti Rožinį, kad palankumas pradėtai gyvybei plistų šiandienos visuomenėje ir kad būtų ginamos negimusių kūdikių teisės, įskaitant teisę gyventi. Ragindamas visus tikinčiuosius prisidėti prie tokios Rožinio maldos už gyvybę grandinės parapijų bendruomenėse, Korėjos vyskupų konferencijos Bioetikos komisijos pirmininkas vyskupas Linas Li Sung-hi (Lino Lee Seong-hyo) sakė, kad už susidariusią padėtį labai atsakinga vyresnioji karta, kuri, susitelkusi į ekonominės gerovės siekimą, jaunesnes kartas įtraukė į kontraceptikų vartojimą bei neplanuotai pradėtų kūdikių žudymą. Jis pažymėjo, kad jaunus žmones dabar šia kryptimi vilioja ir žiniasklaida, dar labiau skatindama panieką gyvybei. Todėl gyvybės gynimo sąjūdžių nariai turi būti aktyvesni, ugdydami tiesai jautrų jaunimą, kad jis geriau suvoktų pradėtos gyvybės orumą ir tikrąją seksualumo dovanos prasmę.

Dėmesys neįgaliems vaikams

Gyvybės gynimo idėjos skatinimui labai svarbus buvo ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Kotongne (korėjiečių kalba „Gėlių kalva“) neįgalių vaikų ir jaunų žmonių slaugos ir reabilitacijos centre, kurį 1976 metais įkūrė vietinis pranciškonas kunigas Jonas U Von Činas (John Oh Woong Jin) su Jėzaus brolių ir seserų charizminio atsinaujinimo sąjūdžiu. Šiam artimo meilės žingsniui dvasininką įkvėpė vienas jaunas invalidas elgeta, kuris, nepaisydamas savo fizinės negalios, rūpinosi ir maitino 18 kitų panašaus likimo vargšų. Dabar „Gėlių kalvos“ bendruomenė su savo karitatyvinės paramos bei dvasinio ugdymo ir netgi universitetinio lygio studijų neįgaliesiems tarnyba veikia ne tik Korėjoje, bet ir dešimtyje kitų, daugiausia Azijos, šalių. Gerai žinomas dabartinio Šventojo Tėvo pomėgis apsilankyti tokiose vargo palengvinimo vietose, svarbiose jo mokymui, pabrėžiančiam, jog artumas atstumtiesiems ir kenčiantiems yra prisilietimas prie Kristaus kūno ir dar viena proga liudyti Dievo švelnumą ir gailestingumą. Juk apleisti neįgalūs vaikai (jeigu jie nenužudomi atliekant abortą, nustačius vaisiaus fizinius defektus) yra tarsi dvigubai išduoti: juos palieka gimdytojai, kadangi nenori laikyti invalidų vaikų ir jais rūpintis, ir visuomenė, kadangi tokių mažųjų ligonių įvaikinimas yra gana retas atvejis. Prieš įžengdamas į Kotongne centro pastatą popiežius Pranciškus pagal čia nusistovėjusią tradiciją nusiavė batus, norėdamas parodyti savo išskirtinę pagarbą šiai institucijai ir jos pacientams.

Jį pasitikdamas invalido vežimėlyje berniukas įteikė puokštę gėlių, kurią Šventasis Tėvas padėjo centro koplyčioje prie Švč. Mergelės Marijos statulos kojų. Tačiau vėliau jam ant kaklo uždėtą gražiai iš gėlių nupintą vainiką popiežius Pranciškus nešiojo per visą susitikimą.

Kotongne centro darbuotojai pasiūlė Šventajam Tėvui atsisėsti į salėje specialiai jam skirtą didelį baltą krėslą, tačiau jis liko stovėti vaikštinėdamas ir per vertėją individualiai bendraudamas, bičiuliškai apkabindamas ir laimindamas kone kiekvieną susitikimo dalyvį. Neįgalūs vaikai ir vyresni jaunuoliai jam atliko ta proga parengtą meninę programėlę, ir tai dar labiau visus suartino ir pradžiugino. Tarptautinė katalikų žiniasklaida savo pranešimuose pažymi, kad popiežius Pranciškus su jam būdingu jautrumu minėtoje neįgaliųjų slaugos ir reabilitacijos institucijoje jautėsi kaip „savo namuose“, ten užsibuvo gerokai ilgiau negu numatyta, todėl buvo priverstas sutrumpinti kitą vizito programoje numatytą renginį – pasimatymą su korėjiečių vienuolėmis. Šventasis Tėvas atsisakė numatytos Mišparų maldos ir pašvęsto gyvenimo narėms pasakė tik kalbą apie klusnumo, skaistumo ir neturto įžadų laikymosi svarbą, maloniai su jomis pabendravo. Komentuodamas tokį spontanišką vizito Pietų Korėjoje programos pasikeitimą (atsisakant Mišparų su vienuolėmis), Korėjos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Petras Kan Juilas (Peter Kang U-il) sakė, jog popiežius Pranciškus tarsi norėjo pabrėžti, kad melstis yra svarbu, bet lygiai taip pat yra svarbu rodyti praktinį rūpestį ir artumą žmonėms. „Tas spontaniškumas mane taip pat nustebino, – pripažino Korėjos Vyskupų Konferencijos vadovas. – Bet Šventasis Tėvas norėjo pabrėžti ganytojišką dėmesį silpniesiems, ir tai yra reikšminga mūsų krikščioniškai bendruomenei“. Pranešama, kad popiežiaus Pranciškaus apsilankymas „Gėlių kalvoje“, kurį išsamiai nušvietė Pietų Korėjos televizija, paliko giliausią pėdsaką kiekvieno korėjiečio atmintyje.

Vaikų gimstamumas vienai moteriai

Supažindiname su pagimdytų vaikų skaičiaus pasaulyje, skaičiuojant visas moteris, lentele. Joje „garbingas“ vietas užima ir Lietuva, ir tekste minima Pietų Korėja. Šiuos 2014 metų duomenis perdavė JAV CŽV.

© 2014 „XXI amžius“