Šiuolaikinės vergijos įveikimas – globalinė užduotis

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus pasirašė tarpreliginę deklaraciją prieš prekybą žmonėmis

Šventojo Tėvo susitikimas su Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos nariais

Popiežius apie Palaiminimų programą

Tęsdamas savo aktualųjį mokymą dėl kovos prieš šiuolaikinę vergiją, ypač prekybą žmonėmis, svarbos, popiežius Pranciškus apie tai su būdingomis socialinėmis bei teologinėmis įžvalgomis kalbėjo Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos nariams. Kreipdamasis balandžio 20 dieną į šios, prieš 20 metų, 1994-aisiais, šventojo Jono Pauliaus II įkurtos institucijos, kuriai dabar vadovauja žymi britų sociologė profesorė Margareta Arčer (Margaret Archer), plenarinės sesijos dalyvius, Šventasis Tėvas sakė, jog jis yra dėkingas, kad ir mokslininkai suvokia, kad reikia geriau pažinti vergiją, kaip reiškinį su vis naujomis formomis, kad būtų nutrauktas baisus žmonių išnaudojimas ir būtų pagelbėta labiausiai marginalizuotiems visuomenės sluoksniams. Krikščionys savo socialiniame mokyme vadovaujasi Kristaus Kalno pamokslo palaiminimais: „Palaiminti yra vargdieniai, palaiminti yra liūdintys, palaiminti yra romieji ir gailestingieji, palaiminti alkstantys ir trokštantys teisingumo, palaiminti tyraširdžiai ir taikdariai, palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jie paveldės dangaus karalystę, jie bus vadinami Dievo vaikais ir regės Dievą“ (plg Mt 5, 3–10). Jie yra palaiminti dangiškojo Tėvo, nes jiems rūpi kenčiančių brolių ir seserų gerovė, o Paskutiniajame teisme bus vadovaujamasi „protokolu“, kurį nusako paties Viešpaties žodžiai: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Anot popiežiaus Pranciškaus, šiandien tokie vargstantys broliai ir seserys yra šiuolaikinių vergijos formų sukeltos tragedijos aukos, žmonės, kurie priversti dirbti vergiškomis sąlygomis už menkiausią atlyginimą, kurie pakliuvę į prostitucijos tinklą, nelegalią prekybą žmogaus organais, narkotikų platinimo liūną. Tarptautinių ekspertų vertinimu, tokiomis šiuolaikinės vergijos sąlygomis visame pasaulyje gyvena 35–40 milijonų žmonių.

Šventasis Tėvas priminė, kad senoji vergystė buvo plačiai paplitusi ir socialiai priimtina skandalingu būdu, deja, netgi ir krikščioniškajame pasaulyje, nes tai buvo didelis biznis. Tai buvo rimtas iššūkis mokymui Jėzaus Kristaus, kuris pats pasiaukojo būti vergų vergu, kad visus išlaisvintų iš nuodėmės. Ir Bažnyčios istorija žino, kad daug Jos šventų vyrų ir moterų, negailėdami net savo gyvybės, kovojo prieš senąją vergiją, nes vadovavosi tautų apaštalo šv. Pauliaus nuoroda: „Jie daugiau nėra vergai, bet broliai ir seserys Kristuje“ (plg Fm 16). Štai kodėl senosios vergijos uždraudimas buvo didelis istorinis krikščioniškosios civilizacijos laimėjimas, nes pasiektas išlaisvinančio Kristaus mokymo dėka, vadovaujantis Jo palaiminimų programa, su Jo malonės, tiesos ir meilės pilnatve. Tai buvo didžiulė istorinė pažanga, dalyvaujant ne tik krikščionims, bet visiems geros valios žmonėms, kurie gal nesitapatina su mūsų tikėjimu, bet buvo įsipareigoję bendrojo gėrio siekiui, žmonių gyvenimo sąlygų gerinimui. „Tokios pat vieningos bei sutelktos veiklos reikia ir šiandien, kai globalizuotos ekonomikos sistemoje, kurios pagrindinis principas yra nauda ir pelnas, išsivystė naujos vergijos formos, kurios yra dar blogesnės ir nežmoniškesnės nei praeityje“, – tvirtino Popiežius. Beje, globalizuotame pasaulyje to naujojo blogio stengiamasi neviešinti ir netgi nuslėpti dėl jo skandalingumo ir politinio nekorektiškumo. Iš tikrųjų niekas nenori pripažinti, kad jų pačių mieste, kaimynystėje, jų pačių regione ar tautoje klesti naujosios vergijos formos, nors mes žinome, kad ši fatališka nelaimė, palietusi kone visas šalis, ar tai būtų Vakarų Europa, Rytų Azija, ar Pietų Amerika.

Sunkus nusikaltimas prieš žmoniją

Šventasis Tėvas priminė, kaip, pavyzdžiui, jo pirmtakas popiežius Benediktas XVI, kreipdamasis į naująjį savo gimtosios Vokietijos ambasadorių Vatikane griežtai pasmerkė Vakarų pasaulyje paplitusį moterų seksualinį išnaudojimą, prostituciją. Tai sąlygojo iškilusios materialistinės bei hedonistinės tendencijos tų visuomenių gyvenime. Šį reiškinį, kuris akivaizdžiai prieštarauja žmogiškojo orumo sampratai, reikėtų laikyti sunkiu nusikaltimu prieš žmoniją. „Pats laikas ryžtingai stabdyti prostituciją, erotinio bei pornografinio turinio medžiagos platinimą, taip pat ir internete“, – tuomet kalbėjo dabartinis popiežius emeritas Benediktas XVI. Visiškai pritardamas tokiam nusistatymui ir ne kartą pabrėžęs, kad prekyba žmonėmis yra sunki žaizda šiuolaikinės žmonijos kūne, popiežius Pranciškus akademikams sakė, kad visuomenė privalo sutelkti dėmesį į nacionalinius įstatymus bei tarptautinės teisės aktus, kad tie, kurie užsiima prekyba žmonėmis, bei jų bendrininkai susilauktų griežto ir teisingo atpildo. Kovojant su šia nežmoniška rinka, reikia dėti pastangas jos aukų gelbėjimui, reabilitavimui ir sugrąžinimui į normalų socialinį gyvenimą. „Pilietinė valdžia turi vis labiau suvokti visą tokios tragedijos rimtumą, kuris ženklina žmoniškumo degradavimą“, – pabrėžė popiežius Pranciškus. Nurodydamas, kad ir socialinių mokslų ekspertai gali daug prisidėti, kad pasaulis geriau suprastų naujosios vergijos iššūkius, jis sakė: „Evangelijos šviesa yra vadovas kiekvienam, kuris tarnauja meilės civilizacijai, kurioje palaiminimai turi socialinį atgarsį ir kur realiai rūpinamasi atstumtaisiais“.

Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva 2014 metų gruodžio 2 dieną į Romą susirinkę dvasiniai visų pagrindinių pasaulio religijų vadovai paskelbė ir pasirašė bendrą Deklaraciją, kurioje pripažįstama, kad šiuolaikinės vergijos formos, ypač prekyba žmonėmis, yra nusikaltimas prieš žmoniją. Jie įsipareigojo patys ir pakvietė geros valios žmones viską daryti, kad šis nusikalstamas reiškinys iki 2020 metų visiems laikams būtų išnaikintas. Deklaracijos signatarai pasižadėjo daryti viską, ką gali, per savo tikinčiųjų bendruomenes, kad būtų išvaduoti visi, pakliuvę į šiuolaikinę vergiją, kad būtų atstatyta jų galimybė kurti savo ateitį. Vadovaujantis žmogišku ir moraliniu imperatyvu, šiam globaliniam uždaviniui reikia išnaudoti visą sukauptą politinę valią, išmintį, technologijas, tarptautinę ir nacionalinę teisėsaugą, inovacijas ir liaudišką budrumą. Užduotis nėra paprasta, nes šią nelegalią prekybos žmonėmis industriją, organizuoto nusikalstamumo struktūroms kasmet duodančią, Pasaulinės darbo federacijos duomenimis,  net 150 milijardų dolerių pelno, deja, vienokiu ar kitokiu būdu toleruoja bendrasis vertybinis reliatyvizmas ir sekuliarizmas. Štai todėl yra svarbu pripažinti giliąsias prekybos žmonėmis ištakas ir siekti dvasinio atsinaujinimo, kad būtų kuriama visuomenė, bekompromisiškai ginanti žmogiškąjį kiekvieno asmens orumą ir gyvybę.

© 2015 „XXI amžius“