Airijos referendumo rezultatų vertinimai

Mindaugas Buika

Tradicinės šeimos gynėjų plakatas, raginantis balsuoti prieš homoseksualų „santuokos“ įteisinimą

Žmoniškumo pralaimėjimas

Daugelį šokiravusi žinia, kad katalikiškoje Airijoje, kur dar visai neseniai netgi skyrybos buvo nelegalios, surengtame referendume dauguma nubalsavo už homoseksualų „santuokos“ įteisinimą ir atitinkamą valstybinės konstitucijos reformą, susilaukė atitinkamo atgarsio tarptautinėje ir nacionalinėje Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. Čia aiškiai suvokta, jog reikia dar aktyviau darbuotis naujosios evangelizacijos baruose, kad būtų įveiktos fatališkos sekuliarizmo pasekmės. Dabar jau beveik dvidešimtyje pasaulio šalių įstatymiškai įtvirtintos tokios pačios lyties asmenų sąjungos, tačiau Airija buvo pirmoji, kurioje šis klausimas buvo pateiktas tautos apklausai – gegužės 22 dieną surengtam referendumui. Nors jo rezultatai daugelį nustebino, tačiau geriau susipažinę su padėtimi analitikai tikėjosi, kad, toje formaliai katalikiškoje valstybėje dirbtinai dėl vadinamųjų pedofilijos skandalų nusmukdžius Bažnyčios autoritetą ir esant masyviai didžiosios laicistinės žiniasklaidos propagandai bei beveik absoliučiam politikų pritarimui, bus balsuota (gal ne tokiu ryškiu skirtumu) „už“. Iš tikrųjų net 62 proc. referendumo balsavime dalyvavusių rinkėjų parėmė siūlymą legalizuoti homoseksualų „santuokas“ (sostinėje Dubline pasisakančių „taip“ buvo netgi daugiau negu 70 proc.). Reaguodamas į tokius rezultatus Vatikano valstybės sekretorius italas kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), kuris yra artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis Šventojo Sosto struktūrose, be užuolankų viename interviu žiniasklaidai padarė visiškai teisingą išvadą: „Čia reikia kalbėti ne tik apie krikščioniškų principų, bet apie žmoniškumo pralaimėjimą“. Jis patvirtino, kad šį liūdną faktą reikia priimti kaip realybę su atnaujintu ryžtu evangelizuoti sekuliarizuotą Vakarų pasaulį.

Būta ir griežtesnių vertinimų. Žymus gyvybės ir šeimos gynėjas amerikietis kardinolas Raimondas Burkas (Raymond Burke) apgailestavo, kad buvusi katalikiška Airija savąja panieka Dievui smuko žemiau negu pagonybė. „Tai – tiesiog atsimetimas nuo Dievo, tai tiesiog neįtikėtina. Pagonys nors gal ir toleravo homoseksualų elgesį, bet niekada nedrįso tai pavadinti santuoka“, – aiškino šis buvęs Vatikano aukščiausio tribunolo prefektas viename Kanadoje skaitytame pranešime. Kardinolas R. Burkas pripažino, kad vyro ir moters santuoka, kaip fundamentali tiesa, per įvairias teisines bei ideologines (ypač genderizmo) manipuliacijas dabar ne pažeidžiama ir atmetama, bet tiesiog ignoruojama. Naujos, Dievo įstatymams vis labiau priešingos kultūrinės tendencijos yra ypač pavojingos jaunimui, kuris entuziastingai balsavo „taip“ Airijos referendume, ir vaikams, kadangi dvasiniai nuodai tiesiog nevaržomai sklinda iš visiems prieinamo interneto. Visa tai reikalauja didesnio tėvų rūpesčio bei atsakomybės, kadangi viešos ugdymo įstaigos, netgi vaikų darželiai vis labiau patiria, kaip yra sakęs popiežius Pranciškus, naująją ideologinę kolonializaciją“. Kai kur priimant į darbą (net ikimokyklinėse įstaigose ar diplomatinėje tarnyboje) pirmenybė teikiama lesbietėms ir gėjams (kaip sovietmečiu kilusiems iš proletariato) dėl ideologinio nusistatymo, svaraus finansinio įnašo sistemai ar politinio palaikymo.

Postmodernizmo koncepcijų iššūkiai

Po Airijos referendumo pasirodė ir liberalių Bažnyčios hierarchų pasisakymų, palankiau vertinančių gegužės 22 dienos balsavimo rezultatus. Vienas iš tokių yra vokietis kardinolas Valteris Kasperis (Walter Kasper), kuris jau išgarsėjo siūlymu, jog kai kuriais atvejais (po atliktos atgailos) galima būtų leisti priimti Šventąją Komuniją išsiskyrusiems ir naują civilinę santuoką sudariusiems asmenims. „Demokratinė valstybė turi atsakomybę gerbti tautos valią ir, atrodo, aišku, kad jeigu dauguma žmonių pageidauja homoseksualų sąjungų (pripažinimo), tai valstybė turi pareigą pripažinti šias teises, – sakė buvęs Šventojo Sosto ekumeninius reikalus koordinuojančios dikasterijos vadovas, išreikšdamas savo nuomonę dėl Airijos referendumo rezultatų. Kardinolas V. Kasperis pripažino, jog konstitucinė airių apklausa atspindi tą situaciją, kurioje yra atsidūrusi ne tik Europa, bet visas Vakarų pasaulis“. Čia dabar pasaulėžiūroje įsivyravusi postmodernistinė koncepcija, pagal kurią viskas yra priimtina, kas aiškiai prieštarauja Bažnyčios doktrinai. Anot hierarcho, kaip tik todėl Bažnyčiai dabar dar sunkiau paaiškinti savo moralinę poziciją dėl homoseksualių santykių, kuriuos ji laiko netvarkingais ir nuodėmingais. „Mes dabar turime rasti naują kalbos stilių, įveikiant neteisingą (homoseksualų) diskriminavimą, nes tai buvo sena kultūros tradicija“, – aiškino kardinolas V. Kasperis. Jo įsitikinimu, ilgalaikiai tos pačios lyties dviejų asmenų santykiai turi gėrio elementą ir tai reikia pripažinti, net jeigu Bažnyčia ir negali pakeisti savo fundamentalaus mokymo, kadangi tokia reforma prieštarautų Evangelijai.

Savo šalies žiniasklaidos paklaustas dėl tokių vertinimų, Airijos primas ir vyskupų konferencijos pirmininkas Armago arkivyskupas Emonas Martinas (Eamon Martin) sakė, kad jis supranta Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo P. Parolino pastebėjimą, kad referendumo rezultatai ženklina krikščioniškų principų ir žmoniškumo pralaimėjimą. Juk Bažnyčia giliai įsitikinusi evangelinėmis nuostatomis paremtu savo mokymu, kad santuoka turi prasmę tik prigimtinėje vyro ir moters sąjungoje. Ganytojas priminė, kad problema yra ta, jog rengiantis referendumui Airijoje faktiškai lygiagrečiai vyko dvi diskusijos: vienoje buvo svarstoma apie santuokos prasmę, o kitoje – apie pagarbą homoseksualams ir jų elgesio toleravimą. Pirmuoju atveju referendumo rezultatai buvo aiškus pralaimėjimas, ir kardinolas P. Parolinas išreiškė suprantamą apgailestavimą, jog buvo prarasta kažkas unikalaus ir brangaus, kai katalikiška tauta nubalsavo už homoseksualų „santuokos“ pripažinimą. Beje, negalima paneigti to fakto, kad daug žmonių džiaugėsi referendumo rezultatais pirmiausia kaip homoseksualų teisių patvirtinimu, ir tai buvo galima pajusti Dubline bei kituose miestuose netrukus po duomenų paskelbimo, nors Bažnyčios požiūriu ir neteisinga. Todėl ir Bažnyčiai reikia džiaugtis dėl tų žmonių, referendumo dalyvių, kurie, nepaisydami agresyvaus psichologinio puolimo, kaltinimų homofobija, pasenusiu prietaringumu ar net neapykanta meilei, išdrįso ryžtingai ir aiškiai kalbėti apie santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, tvirtai tikėdami, jog tai yra bendrojo gėrio, tautos ir visuomenės naudai, aiškino arkivyskupas E. Martinas. „Aš labai dėkingas tiems, kurie, sekdami savo parapijų klebonų ir vyskupų patarimu, aiškiai balsavo „ne“ (homoseksualų „santuokai“). Niekas iš tų žmonių nėra nei kažkokie fanatikai, nei homofobai“, – sakė ganytojas.

Santuokinė meilė – Dievo dovana

Galima dar kartą priminti, kad remiantis paskelbtais galutiniais Airijos referendumo rezultatais, balsavime dalyvavo 60,5 proc. potencialių rinkėjų, 62 proc. (1,2 milijono) pasisakė „taip“ ir 38 proc. (734 tūkstančiai) balsavo „ne“ dėl homoseksualų „santuokos“ įteisinimo. Stebėtojai nurodo, kad tarp homoseksualų ir jų rėmėjų organizuotumas buvo žymiai geresnis: vyko išankstinė registracija, ypač universitetuose, aiškiai buvo galima justi valdžios paramą jų agresyviai propagandai, o tradicinės šeimos ir santuokos rėmėjams buvo daromos įvairios kliūtys. Pranešama, kad beveik 90 proc. homoseksualų „santuokų“ legalizavimo rėmėjų dalyvavo balsavime, o daugelis tradicinių katalikiškų nuostatų žmonių, kurie buvo pajuokiami dėl savo tariamo fanatizmo ar net piešingumo žmogaus teisėms, taip ir nepasirodė balsavimo apylinkėse. Nurodoma, kad gėjų ir lesbiečių organizacijos (LGBT) savosios „santuokos“ propagandai Airijoje išleido nuo 17 iki 25 milijonų dolerių (daug šios paramos atėjo iš atitinkamų užsienio fondų, ypač iš JAV), o tradicinei šeimai ir santuokai palanki pusė galėjo išleisti 50 kartų mažiau. Yra pakankamai turtingų žmonių, kurie žinomi savo krikščioniškomis nuostatomis moralės ir tradicinės šeimos klausimais, tačiau jie susilaikė nuo finansinės paramos Airijos referendumo kompanijoje baimindamiesi gėjų mafijos keršto, kokių nors kliūčių jų verslui ar politinei karjerai, ir tai garantavo LGBT triumfą.

Atsiliepdamas į aštrų kardinolo R. Burko komentarą, kad Airija, legalizuodama homoseksualų „santuoką“, atsiribojimu nuo Dievo pralenkė netgi pagonybę, arkivyskupas E. Martinas patarė, kad taip radikaliai jis nekalbėtų. „Manau, kad visuose debatuose ir diskusijose turėtume prašyti jų dalyvių elgtis nuosaikiau, nerodyti piktumo savo žodžiuose, kurie gali pasirodyti agresyvūs, net jeigu to ir nenorime“, – sakė Airijos primas. Jis patvirtino, kad Bažnyčia niekada nelaimins homoseksualų porų ir nepritars jų siekiui įsivaikinti, tačiau visada pabrėš, kad homoseksualinė orientacija negali būti kliūtis bažnytinei priklausomybei ir sielovadinei globai. Artėjant referendumui, gegužės 2 dieną paskelbtame ganytojiškame laiške, skirtame tradicinės šeimos palaikymui, arkivyskupas E. Martinas nepasmerkė ir homoseksualių santykių, aiškindamas: „Mes turime suprasti tos pačios lyties asmenis, kurie myli vienas kitą ir nori kartu dalintis gyvenimu. Tačiau santuoka yra daugiau negu tik dviejų sutariančių suaugusių žmonių meilės ryšys. Santuokos turi dar vieną svarbų bruožą – vaikai gimsta iš motinos ir tėvo seksualinių santykių“, – aiškino savo kreipimesi Airijos vyskupų konferencijos vadovas. Jis pabrėžė, kad šalies konstitucija ypatingu būdu įsipareigoja ginti ir saugoti būtent tokią vyro ir moters santuoką, kuria grindžiama šeima. Tai yra bendrasis Gėris, kuris ne tik patenkina sutuoktinių meilės poreikius, bet ir sudaro realią aplinką vaikų brandai ir užtikrina visuomenės ir tautos ateitį.

Taigi, nors Bažnyčia visuomet pabrėžia, kad homoseksualiems asmenims, ypač dėl to kenčiantiems, reikia rodyti sielovadinį jautrumą, tačiau, kaip teigiama 2014 metų šeimai skirto Vyskupų Sinodo išvadose, „nėra jokio pagrindo daryti analogijos, netgi tolimos, tarp homoseksualių sąjungų ir Dievo plano santuokos ir šeimos atžvilgiu“. Airijos vyskupų konferencija, apsvarsčiusi po minėto referendumo pasikeitusią socialinę bei politinę situaciją ir naujus iššūkius Šeimos evangelijos skelbimui, birželio 10 dieną paskelbtame komunikate pabrėžia: „Santuoka toliau lieka išimtinai svarbus tėvų ir motinų reikalas. Meilė, kuri santuokoje atsiranda iš intymios vyro ir moters sąjungos, yra Dievo dovana. Todėl mes drąsiname visus – motinas, tėvus, senelius, poras ir viengungius bei vaikus – kartu darbuotis dėl santuokos ir šeimos sveikatos stiprybės“. Ganytojai dar kartą išreiškė pripažinimą ir padėką tiems, kurie drąsiai, nepaisydami pašaipų ir grasinimų, vedė kampaniją ir balsavo už tradicinį šeimos supratimą ir jo išsaugojimą šalies konstitucijoje bei įstatymuose. Daugelis šių žmonių jaučiasi įskaudinti dėl nepalankių referendumo rezultatų ir todėl nusipelnė padrąsinimo ir paguodos. „Mes irgi turime pareigą elgtis vienas su kitu oriai ir pagarbiai, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos“, – pabrėžia Airijos vyskupai, nurodydami, kad teisinės bei moralinės referendumo rezultatų implikacijos toliau turi būti apmąstomos įvairiose bažnytinėse institucijose, telkiant paramą šeimos ir santuokos gyvavimui.

© 2015 „XXI amžius“