Kodėl 0 promilių vairuotojams nebūtų daugumos interesų pažeidimas?

Prof. Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, Premjeras interviu pasakė, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, bet reikėtų atsiklausti gydytojų. Ir iš karto atsirado „paslaugių gydytojų“, kurių nuomonės ilgai laukti nereikėjo.

Spaudoje atsirado štai toks pareiškimas: „Įteisinus nulio promilių ribą vairuotojams, gali būti pažeisti teisėti didžiosios visuomenės dalies, vartojančios alkoholį atsakingai, interesai“, – sako gydytojas psichiatras, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.

Išdėstyta ir daugiau „argumentų“. Jis teigė, jog daugumoje Europos Sąjungos valstybių leistina alkoholio riba kraujyje vairuotojams yra 0,5 promilės. Aiškių argumentų dėl reikšmingai sumažėjusios reakcijos pavartojus nedidelį kiekį alkoholio esą nėra. Tai yra daugiau spekuliacinis klausimas, jei minimalūs kiekiai netrikdo atsakingo vartojimo.

Kadangi, kaip ir gerbiamas E. Subata esu gydytojas psichiatras, ir taip pat kaip ir jis dirbu su priklausomais nuo alkoholio pacientais, manau, kad turiu teisę išsakyti savo nuomonę.

Pirmiausia, straipsnis grįstas išskirtinai spekuliatyvia nuomone. Teigiama, kad reikia atlikti sociologinius tyrimus, kad nežinoma, kiek Lietuvoje gali būti priklausomų nuo alkoholio. Tai, deja, nėra tiesa, nes tyrimų yra atlikta ne vienas. Rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančių vyrų 20–64 metų amžiaus grupėje yra apie 48 proc., o moterų grupėje – apie 16 proc. Tyrimų duomenimis, apie 80 proc. tokių rizikingai vartojančių yra priklausomi nuo alkoholio. Tai – gerokai daugiau, nei sako gerbiamas gydytojas.

Dėl didžiosios visuomenės dalies interesų drįsčiau nesutikti, nes ji nesėda už vairo išgėrusi alkoholio. Svarbiausias visų interesas yra grįžti namo sveikiems ir gyviems ir saugiai jaustis išleidus vaikus į gatvę. Manau, kad tai gerokai persveria savo gyvenimo be gėrimo neįsivaizduojančios visuomenės interesus.

Gerbiamas gydytojas daro prielaidas, esą nėra aiškių įrodymų apie tai, kad nedidelės alkoholio dozės blogintų vairavimo kokybę ir vairavimas išgėrus nedaug esąs atsakingas elgesys.

Turiu kiek nuliūdinti savo kolegą. JAV atliktas tyrimas, kuriame išanalizuota beveik 600 tūkst. 1994–2011 metų mirčių registro duomenų, parodė, kad net ir oficialiai leistina JAV 0,8 promilės alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje nėra saugi vairuojant. Rezultatai parodė, kad net ir minimaliai apsvaigę vairuotojai vidutiniškai 46 proc. dažniau pripažįstami vieninteliais avarijos kaltininkais, lyginant su visiškai blaiviais vairuotojais. Pripažinimas vieninteliu avarijos kaltininku statistiškai patikimai ir nuosekliai dažnėja didėjant vairuotojui nustatytam AKK. Taigi mokslo įrodymai yra priešingi šio Lietuvos kolegos nuomonei. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra jokio saugaus alkoholio kiekio, kad net minimalus alkoholio kiekis kraujyje yra reikšmingai susijęs su padidėjusia rizika vairuotojui ir aplinkiniams.

Todėl manau, kad visas gerbiamo gydytojo pasisakymas yra jokiais tyrimais, įrodymais ar studijomis nepagrįsta nuomonė, kuri, žinoma, turi teisę egzistuoti, bet neturėtų klaidinti politikų ir sprendimų priėmėjų.

© 2015 „XXI amžius“