Šiuolaikiniai degalinių feodalai

Prof. Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Dabar jau net smalsu, kas ir kiek sugebėjo sumokėti ar ką pažadėti politikams, kad alkoholio klausimas degalinėse susilaukė beveik tokio pat susidomėjimo kaip kitų metų biudžeto svarstymas, ir svarbiausia, kad tai daroma skubos tvarka. Viskas pasiekė tokį lygį, kad Seimo nariai suorganizavo degalinių atstovams leidimą piketuoti šalia Seimo plenarinių posėdžių salės, o nevyriausybinių organizacijų atstovams net su teminiais marškinėliais pasėdėti balkone neleidžiama.

Ačiū žurnalistams, kurie vis dėlto neleidžia šiam klausimui pasidengti užmaršties dulkėmis, ir visi, kurie turi bent kruopelę blaivaus proto, gali suprasti, kad tiek degalinių atstovai, tiek jų interesams atstovaujantys Seimo nariai be perstojo blefuoja. Štai neseniai vienoje radijo laidoje Dangutė Mikutienė teigė, kad trečdalis degalinių jau išnuomavo patalpas prekybai alkoholiu degalinėse kitoms įmonėms. Toje pat laidoje Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė teigė, kad jų asociacijoje tokių degalinių nėra. D. Mikutienė eteryje ir toliau piktinosi, kad būdamas užimtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra priverstas svarstyti visokius niekinius pasiūlymus. Jau nespėjau paklausti, kodėl piktinasi, nes patys Seimo nariai tuos siūlymus ir pateikė, o tas pyktis panašus į videoįrašų svetainėse plitusį vaizdelį apie šunį, kuris kanda sau į koją ir pats pyksta. Buvo piktinamasi tuo, kad nepalaikomos kompleksinės priemonės.

O dabar labai rimtas klausimas Seimo nariams be jokio humoro. O kur jūs buvote visus ketverius šios Seimo kadencijos metus? Kodėl nebuvo pateiktos jokios kompleksinės priemonės ir jos skubiai imamos siūlyti dabar, kai susimokyta atšaukti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse? Kas jei ne Seimo nariai turėjo tas priemones siūlyti?

Kadangi nemažai tenka keliauti po Lietuvą, tai paklausinėjau degalinių darbuotojų apie tai, ar, jų nuomone, degalinės tikrai neišgyventų be alkoholio. Dažnai darbuotojai nematė problemos, jei alkoholis būtų pašalintas, tik patvirtino, kad prekyba alkoholiu daugiausia vyksta vakare, klientai atvažiuoja toli gražu ne degalų, o vienam darbuotojui „aptarnauti tokius klientus“ nėra saugu.

Pasidomėjus ir paklausinėjus paaiškėjo, kad kai kurie degalinių vadovai aiškiomis užuominomis ragino darbuotojus rašyti Seimo nariams laiškus ir davė suprasti, kad su darbu gali tekti atsisveikinti, jei aktyviai nedalyvaus protestuose.

Pabendravus su buvusiais degalinių darbuotojais, taksistais ir net policijos pareigūnais, išryškėjo labai pikantiškas degalinių verslo vaizdelis. Klausiantiems, kodėl degalinės yra kuo nors išskirtinės lyginant su kitais prekybos centrais ar pardavimo vietomis, dabar jau galima pasakyti labai aiškiai – degalinė yra ta vieta, į kurią naktį atvykstama įsigyti alkoholio. To neįmanoma padaryti prekybos centre, kuris tuomet yra uždarytas. Naktį degalinėje parduotas alkoholis nemušamas į kasą, o ryte, kai alkoholį parduoti jau legalu, viskas sutvarkoma. štai koks lietuviško verslo modeliukas.

Jau net neverta priminti apie tai, kad eksperimento metu paaiškėjo, jog degalinėse ypač lengva alkoholinius gėrimus įsigyti nepilnamečiams.

Taigi visi verksmai apie atleistus darbuotojus ir panašios istorijos yra vertos ne daugiau nei nusikalstamų grupuočių verkšlenimai apie tai, kad teisėsauga palieka juos ir jų vaikus be darbo ir nebėra iš ko jiems maitintis.

© 2015 „XXI amžius“