Pagalba kelyje į atsivertimą

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui įteikiama jauno slovako skulptoriaus Martino Hudačeko (dešinėje) sukurta negimusio kūdikio ir dėl aborto liūdinčios motinos skulptūra (centre)

Vieną praėjusių Šventųjų metų gailestingumo penktadienį Šventasis Tėvas aplankė Romos San Džiovanio ligoninės neišnešiotų kūdikių reanimacijos centrą, taip pabrėždamas kiekvienos pradėtos gyvybės svetingo priėmimo svarbą

Aborto nuodėmė ir gailestingumas

Plačių atgarsių ir vertinimų susilaukė Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas sprendimas nuo šiol visiems kunigams suteikti teisę atleisti sunkią aborto, kūdikio moters įsčiose žudymo, nuodėmę. Apie tai pranešama lapkričio 20 dieną publikuotame apaštaliniame laiške „Misericordia et misera“ užbaigiant Šventuosius gailestingumo metus. Katalikų Bažnyčia savo Kanonų teisėje moko (1398-as kanonas), kad asmuo, atlikęs abortą arba bet kokiu būdu prie to prisidėjęs, nusipelno savaiminės (latae sententia) ekskomunikos bausmės. Taigi, pradėto kūdikio gyvybės nutraukimas motinos įsčiose yra labai sunki nuodėmė, vedanti į atskyrimą nuo Bažnyčios. Šiuo atveju tą nuodėmę, jeigu ji nuoširdžiai išpažįstama ir apgailima, gali atleisti tik vyskupas arba jo paskirti ypatingi nuodėmklausiai. Kai kurių Vakarų šalių vyskupų konferencijos išimties tvarka jau anksčiau yra suteikusios savo kunigams teisę atleisti aborto nuodėmę dėl jos paplitimo. Gyvybės gynėjų įsitikinimu, dabar daugiau nei pusėje pasaulio šalių (Europoje beveik visur) legalizavus aborto darymą, vyksta tikros negimusių kūdikių žudynės, infanticidas, nes atliekama kasmet 45–50 milijonų tokių chirurginių ar cheminių susidorojimų su nekalta ir apsiginti negalinčia gyvybe.

Suvokdamas dramatišką situaciją motinų, kurios patiria didelį skausmą dėl darant abortą savo kūdikio praradimo ir kurioms reikalinga neatidėliotina dvasinė pagalba, vykstant Ypatingajam gailestingumo jubiliejui (nuo 2015 metų gruodžio 8 iki 2016 metų lapkričio 20 dienos) popiežius Pranciškus aborto nuodėmės atleidimo teisę buvo suteikęs visiems kunigams ir dabar tai pratęsė neribotam laikui. 2015 metų rugsėjo 1 dieną paskelbtame laiške dėl Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus atlaidų Šventasis Tėvas, be kita ko, pripažino, kad viena iš rimčiausių mūsų epochos problemų yra sumažėjusi pagarba žmogaus gyvybei. Ypač plėtojasi jautrumą praradęs mentalitetas pradėtai gyvybei. Todėl aborto tragediją daugelis priima visiškai paviršutiniškai, net nenorėdami suprasti to akto baisumo, kai žudomas kūdikis. Popiežius Pranciškus pripažįsta, kad yra nemažai moterų, kurios padarytą abortą laiko sunkiu išbandymu, manydamos, jog dėl susidariusių aplinkybių neturėjo kito pasirinkimo.

Neteisingumo supratimas ir viltis

Šventasis Tėvas aiškina, kad pirmiausia jis turi galvoje tas nelaimingas moteris, kurios priėmė sprendimą dėl aborto, patirdamos didelį spaudimą iš šalies, ir dabar dėl to išgyvena sunkią egzistencinę ir moralinę krizę. Jis sakė, kad teko sutikti nemažai moterų, kurioms toks negimusio kūdikio praradimas širdyje paliko gilią ir negyjančią žaizdą. „Tai, kas atsitiko, yra didelis neteisingumas, – tvirtina popiežius Pranciškus. – Tačiau būtent šios tiesos supratimas įgalina neprarasti vilties“. Jis nurodo, kad aborto darymo kaip ir kiekvienos sunkios nuodėmės atveju Dievo gailestingumas negali būti paneigtas tam, kuris nuoširdžiai gailisi, ypač, kad su nužeminta širdimi kreipiasi į Atgailos sakramentą, siekdamas susitaikymo su dangiškuoju Tėvu.

Kaip tik tokio mokymo pagrindu dabar paskelbtame apaštaliniame laiške „Misericordia et misera“, išplėsdamas atsakingą nuodėmklausių tarnystę, Šventasis Tėvas visiems kunigams palieka teisę atleisti išpažįstamą aborto nuodėmę. Minėtame dokumente jis dar kartą aiškiai pabrėžia, kad „abortas labai sunki nuodėmė, kadangi nužudoma nekalta gyvybė“. Tai galioja ne tik moterims, nusprendusioms daryti abortą, bet ir jį atlikusiems gydytojams, kitam prie to prisidėjusiam medicinos personalui, bei visiems abortą skatinusiems asmenims. Popiežius Pranciškus vėlgi patvirtina, jog „nėra tokios nuodėmės, kurios negalėtų paliesti Dievo gailestingumas“, kada atgailaujanti širdis deda susitaikymo su Dievu pastangas nužemintai ją išpažindama. Šventasis Tėvas linki, kad tokiu atveju kiekvienas kunigas turėtų būti patikimas dvasinis vadovas, parama ir paguoda penitentams toje ypatingoje susitaikinimo kelionėje.

Atsiliepimas į mokymo iškraipymą

Sprendimas pagelbėti neretai dėl padaryto aborto neviltyje atsidūrusioms tikinčiosioms ir nuoširdžiai apgailestaujančioms moterims, kad joms nereikėtų ieškoti vyskupo ir galėtų kreiptis tiesiog į savo nuodėmklausį, sukėlė plačius komentarus, netgi iškraipymus, teigiant, kad neva popiežius Pranciškus sumažinęs sunkios aborto nuodėmės reikšmę ir pan. Štai, pavyzdžiui, liberali Italijos senatorė Monika Čirinja (Monika Cirinna), priklausanti valdančiajai demokratų partijai (buvę komunistai) ir daug prisidėjusi prie homoseksualių partnerysčių teisinio pripažinimo, dabar pareiškė, kad toks Popiežiaus „aborto palengvinimas“ turi paskatinti priimti įstatymą, kuris draustų gydytojams atsisakyti daryti abortą sąžinės prieštaravimo pagrindu. Katalikiškoje Italijoje tai – „rimta problema“, nors abortai toje šalyje legalizuoti dar 1978 metais, tačiau iki šiol daugiau nei du trečdaliai italų gydytojų atsisako atlikti kūdikio moters įsčiose žudymo chirurginę procedūrą, būtent remdamiesi sąžinės prieštaravimu.

Atkreipdamas dėmesį į minėtus tendencingus Šventojo Tėvo mokymo iškraipymus, Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas arkivyskupas Vinčenzas Palja (Vincenzo Paglia) Vatikano radijui duotame interviu patvirtino, kad katalikų Bažnyčios doktrinoje abortas lieka sunki nuodėmė, už kurią skiriama savaiminė ekskomunika, kaip numato Kanonų teisės kodeksas. O teisės atleisti aborto nuodėmę išpažintyje suteikimas visiems kunigams reiškia, jog tam, kuris žengė šį baisų žingsnį, duodama galimybė geriau suprasti savo poelgio blogį ir keisti gyvenimą, daugiau taip nebedaryti. Arkivyskupas V. Palja paaiškino, kad popiežius Pranciškus savo sprendimu atsižvelgia į silpnumą ir dramatizmą, kurį išgyvena moterys, ypač tos, kurios jaučiasi paliktos vienos tame skausme ir kurioms reikalingas ypatingas gailestingumas kelyje į atsivertimą.

Negimusių kūdikių laidojimas

Verta pasvarstyti ir apie žmogišką pagarbą atliekant abortus nužudytų kūdikių palaikams. Kaip žinoma, kai kuriose pasaulio vyskupijose ir parapijose įrengiamos daugiau simbolinę reikšmę turinčios jų kapinės. Vienas tokias negimusių kūdikių kapines Pietų Korėjoje aplankė popiežius Pranciškus apaštalinio vizito toje šalyje metu ir meldėsi jose. Tačiau dažniausiai abortus atliekant nužudytų kūdikių palaikai išmetami kaip atliekos, kartais panaudojami medicinos eksperimentuose. Kai kurios abortų industrijos struktūros netgi veda begėdišką prekybą tų organizmų dalimis, kaip neseniai atskleista Jungtinėse Valstijose iškilusiame skandale su Planuotos tėvystės asociacija. Atsižvelgdamas į tai, Teksaso (JAV) valstijos sveikatos apsaugos departamentas galbūt pirmą kartą pasaulyje priėmė sprendimą, kad darant abortą pašalintų kūdikių palaikai būtų privalomai laidojami arba kremuojami, kaip ir kitų asmenų mirties ar žūties atveju.

Už žmonišką negimusių kūdikių palaidojimą bus atsakingos medicinos įstaigos, o ne moterys, ten pasidariusios abortus. Žinoma, būtent dėl to, kad tai gali nemažai kainuoti, nuožmų protestą pareiškė abortų industrijos atstovai, kurie negimusių kūdikių žudymą paprastai prilygina pacienčių „gydymui“. Tačiau gyvybės gynėjai džiaugiasi nuo gruodžio 19 dienos Teksase įsigaliosiančiu sprendimu, kadangi naujasis įstatymas patvirtina negimusio kūdikio orumą ir reikalauja jo žmoniško palaidojimo. Gyvybės gynėjai viliasi, kad tokiu būdu pripažįstant motinos įsčiose pradėto ir bręstančio vaisiaus asmeniškumą ir pačios apie abortą mąstančios moterys geriau suvoks gautą didžiąją dovaną, kurios negalima atsisakyti.

© 2016 „XXI amžius“