Gyvybės gynėjų viltys dėl Donaldo Trampo prezidentavimo

Mindaugas Buika

Trys žymūs niujorkiečiai: arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas (centre), JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trampas ir jo varžovė demokratė Hilari Klinton

Kardinolas Timotis Dolanas (kairėje) su JAV prezidentu Donaldu Trampu ir jo žmona labdaringame pobūvyje

Vienas žymiausių JAV Katalikų Bažnyčios hierarchų Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas (Timothy Dolan) priėmė išrinktojo šalies prezidento respublikono Donaldo Trampo (Donald Trump) kvietimą dalyvauti platų susidomėjimą turėsiančioje jo inauguracijoje, kurioje pristatys Evangelijos skaitinį su invokacine malda. „Esu pagerbtas pakvietimu pasiūlyti Šventojo Rašto skaitinį būsimoje prezidento inauguracijoje, – pripažino savo pareiškime kardinolas T. Dolanas dėl sausio 20 dieną sostinėje Vašingtone rengiamos iškilmės. – Žvelgdamas į priekį prašau Visagalio Dievo įkvėpti ir vadovauti mūsų naujajam Prezidentui ir laiminti mūsų didžiąją tautą“. Katalikų žiniasklaidoje  publikuotose pastabose atsiliepdamas į rinkimų kampanijos metu D. Trampo išreikštus palankius pažadus tikintiesiems, kardinolas pripažino, kad turi viltį dėl galimo bendradarbiavimo su naująja administracija, ypač gyvybės klausimais.

Akivaizdus katalikų palaikymas

Iš Niujorko kilęs ir šiame didžiausiame JAV mieste savo sėkmingą verslą sutelkęs išrinktasis prezidentas D. Trampas priklauso presbiterionų konfesijai (kalvinistų atšaka), tačiau rinkimų kampanijos metu ne kartą įtikinamai kreipėsi į gausiausius katalikų rinkėjus ir galiausiai gavo akivaizdų jų palaikymą. Sociologiniai tyrimai patvirtina, kad 52 proc. rinkimuose dalyvavusių katalikų balsavo būtent už D. Trampą ir 45 proc. už jo varžovę demokratę Hilari Klinton (Hillary Clinton). Ši, net septynių procentų didžiausios JAV konfesijos rinkėjų persvara, kaip teigiama, ir nulėmė D. Trampo pergalę. Beje, ir ankstesnių JAV prezidentų rinkimų istorija rodo, jog paprastai laimi tas kandidatas, kuriam balsų daugumą atiduoda katalikai, sudarantys maždaug penktadalį elektorato. Matyt, tai suprasdamas, rinkimų kompanijos metu D. Trampas buvo sudaręs žymių katalikų patarėjų grupę (Council of catholic advisers), kurioje buvo Kongreso narių, valstijų gubernatorių, diplomatų ir kitų visuomenininkų, kurie tikrai darė įtaką jo gana sumaniam bendravimui su tikinčiųjų bendruomene.

Spalio pradžioje kreipdamasis į katalikų rinkėjų interneto portalą catholicvote.org D. Trampas rašė: „Esu išaugęs Niujorke ir jaučiu didelę pagarbą Katalikų Bažnyčiai stiprinant šį ir kitus miestus bei bendruomenes visoje šalyje“. Jis tvirtino, kad pasišventę katalikų kunigai ir vienuoliai ne tik kūrė religines bendruomenes ir statė bažnyčias, bet steigė visai šaliai svarbias ligonines, mokyklas, universitetus, karitatyvines organizacijas. Katalikai darbo žmonės daug nuveikė vystydami puikiai funkcionuojančią infrastruktūrą, o gabūs katalikai verslininkai vystė klestinčią industriją. „Todėl, būdamas prezidentu, pažadu ginti katalikų teisę gyventi pagal savo tikėjimo principus, tarnauti savo bendruomenėms ir be baimės veikti pagal savo įsitikinimus“, – užtikrino D. Trampas. Šie jo patikinimai buvo aktualūs, kadangi laicistinė prezidento demokrato Barako Obamos (Barac Obama) programa buvo priėmusi tokių įstatyminių nuostatų, kurios realiai pradėjo kelti grėsmę religijos laisvei demokratiškiausioje pasaulio šalyje. Baigdamas savo kreipimąsi tuometinis respublikonų kandidatas pastebėjo, kad jo išskirtinis palankumas katalikams kai kam gali pasirodyti politiškai nekorektiškas, bet to tiesiog reikalauja sveiko proto balsas.

Ruoštasi „revoliucijai“ Bažnyčioje

Laiške Denveryje (Kolorado valstija) vykusiai ir rinkimus svarsčiusiai Katalikų lyderių konferencijai D. Trampas žadėjo bendradarbiauti su vyskupais ir kitais katalikų veikėjais bei kongreso nariais dėl kritinę reikšmę Katalikų Bažnyčiai ir katalikams turinčių klausimų. Į Kongresą išrinkti katalikai politikai pastebėti neatsitiktinai, kadangi jų balsas yra vis stipresnis. Jeigu katalikai sudaro 21 proc. visų JAV gyventojų, tai Kongrese darbuotojų yra 31 proc. (1961 metais buvo 19 proc.). Protestantų dauguma JAV parlamente sumažėjo iki 56 proc. (1961 metais buvo 75 proc.). „Mano žinia katalikams yra ši: aš veiksiu dėl jūsų, veiksiu su jumis, kovosiu su jumis“, – rašė D. Trampas. Suprasdamas, kad katalikams svarbiausi yra gyvybės gynimo klausimai, laiške jis pabrėžė, jog dabar kartu bekompromisiškai pasisako, kad būtų suvaržytas negimusių kūdikių žudymas atliekant abortą. Respublikonų partija tradiciškai į savo rinkiminę programą įrašo įsipareigojimą ginti gyvybę nuo prasidėjimo momento ir siekia, kad abortas būtų leidžiamas tik išskirtiniais incesto, išprievartavimo ar pavojaus motinos gyvybei atvejais.

D. Trampo varžovė Hilari Klinton (Hilary Clinton) šiuos tradiciškai svarbiu JAV rinkimų klausimu laikėsi ekstremistiniam feminizmui būdingų nuostatų, siekė, kad dėl moters vadinamųjų reprodukcijos teisių abortas liktų visiškai nesuvaržytas. Rinkimų kampanijos metu H. Klinton tiek nusišnekėjo, kad netgi pasiūlė Katalikų Bažnyčiai pakeisti savo magisteriumą (gal netgi peržiūrėti Evangeliją), kad būtų įteisintos negimusių kūdikių žudynės bei kitos tikėjimui priešiškos nuostatos. O artimiausi jos padėjėjai, kaip paaiškėjo iš „Wiki Leaks“ paviešinto jų elektroninio susirašinėjimo, netgi siūlė organizuoti „katalikų pavasarį“ – per į Bažnyčią infiltruotus agitatorius surengti liberalių katalikų sukilimą prieš „viduramžišką vyskupų diktatūrą“. Visai šiai „revoliucijai“ lėšų, matyt, turėjo būti gauta iš prieštaringo, panašius dalykus remiančio, finansų spekulianto Džordžo Sorošo (George Soros) fondų. Šis, į viešumą iškilęs suokalbio pavojus iššaukė ne tik katalikų ganytojų, bet ir kitų konfesijų dvasinių lyderių protestus.

Religijos laisvės pažeidimai

Kita katalikams ir visiems krikščionims tikintiesiems skaudi problema, išryškėjusi rinkimų kampanijos metu, – prezidento B. Obamos atlikta sveikatos apsaugos draudimo reforma („Obamacare“). Joje įterpta privaloma įstatyminė nuostata, kad darbdavys savo darbuotojo medicininiame draudime turi padengti tokias su krikščioniška morale nesuderinamas išlaidas, kaip kontracepcija, sterilizacija, cheminio aborto priemonės. Už šį draudimą dabar turi užmokėti katalikiškos institucijos, pavyzdžiui, vienuolijų išlaikomi slaugos centrai, nes tada grėstų didelės piniginės bausmės. Kad nenusižengtų krikščioniškos moralės principams, kai kurios katalikiškos tarnybos bandė ieškoti teisybės teismuose arba visiškai sustabdyti savo karitatyvinę veiklą. Ta ankstesnės JAV administracijos įvesta tvarka, kuriai pritarė ir B. Obamos bendrapartietė H. Klinton, anot D. Trampo, yra aiškus priešingumas religijos laisvei, ir jis pažadėjo, tapęs prezidentu, nutraukti tokią praktiką bei atšaukti visą kontroversišką sveikatos draudimo reformą.

Laiške katalikų lyderiams tuometinis respublikonų kandidatas, o dabar jau išrinktas prezidentas D. Trampas pažadėjo ginti religijos laisvę ir savosios religijos praktikavimą individams, verslo savininkams, akademinių, medicinos, švietimo ir kitų institucijų vadovams ir darbuotojams. Kadangi, sprendžiant su religijos ir įsitikinimų laisve bei morale susijusias teisines problemas, yra labai svarbus Aukščiausiojo Teismo, kuris JAV atlieka Konstitucinio Teismo funkcijas, vaidmuo, D. Trampas yra pažadėjęs į jį skirti gyvybės gynimui palankius ir atitinkamai interpretuojančius Konstituciją teisėjus. Nuo 1974 metų, kai JAV Aukščiausiasis Teismas savo sprendimu legalizavo abortus, gyvybės gynėjai kovoja, kad tai būtų atšaukta, remiantis konstitucine JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostata, skelbiančia, jog Kūrėjas visus apdovanojo neatimama teise gyventi ir kad ši nuostata turėtų galioti nuo pat žmogaus gyvybės prasidėjimo momento.

Atsargus kardinolo optimizmas

Atsižvelgdamas į išrinktojo prezidento D. Trampo pažadus, kardinolas T. Dolanas, kuris JAV vyskupų konferencijoje vadovauja Gyvybės gynimo komitetui, lapkritį publikuotose pastabose išreiškė viltį dėl glaudaus bendradarbiavimo su naująja Baltųjų Rūmų administracija sprendžiant šiuos klausimus. Jis priminė, kaip, valdant prezidento B. Obamos administracijai, kuriai pirmą kadenciją priklausė ir bendrapartietė sąjungininkė H. Klinton, buvo kaip niekad anksčiau palaikoma abortų industrija su jos klaidinančia moters pasirinkimo retorika. Taip stengiantis visus amerikiečius padaryti negimusios gyvybės naikinimo bendrininkais, nes buvo teigiama, kad abortas yra „socialinis gėris, todėl turi būti subsidijuojamas ir nekontroliuojamas“. Tokia pragaištinga ideologija vadovaujantis buvo dedamos pastangos atšaukti nuo 1980 metų galiojančią įstatyminę nuostatą, kad abortas negali būti finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, tai yra iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tam pritaria beveik trys ketvirtadaliai amerikiečių, nenorinčių, kad jų rankos būtų suteptos negimusių kūdikių krauju. B. Obamos remiama abortų industrija pasistengė, kad teismo keliu būtų atšaukti kai kuriose valstijose (ypač Teksase) įvesti apribojimai abortų klinikoms, pavyzdžiui, dėl privalomo ultragarsinio vaisiaus skenavimo, kad besilaukiančios motinos geriau suvoktų jų įsčiose bręstančio kūdikio tapsmą. „Liūdna pripažinti, kad B. Obamos administracija buvo aiški abortų advokatų sąjungininkė jų gyvybei priešiškoje politikoje“, – pripažino kardinolas T. Dolanas.

Anot jo, prie šios kritikos prisideda ir su religijos laisve nesuderinamas naujasis sveikatos draudimo reikalavimas, kad netgi bažnytinės organizacijos turi padengti kontraceptikų, sterilizacijos bei cheminio aborto priemonių medicinines išlaidas. Be to, B. Obamos administracija stabdė pastangas priimti įstatyminę pataisą, kuri gintų teisę į sąžinės prieštaravimą medicinos darbuotojams aborto darymo atžvilgiu. Neatšauktas valstybinis finansavimas liūdnai išgarsino Planuotos tėvystės asociaciją, kurios centruose JAV atliekama didelė dalis abortų, ir skandalingai išaiškėjo ten vykstanti prekyba pašalintų negimusių kūdikių kūnų dalimis. Viso šio blogio akivaizdoje, prasidėjusių JAV prezidento rinkimų rezultatai ir D. Trampo išrinkimas gyvybės gynimo sąjūdžiui teikia „atsargų optimizmą“ dėl perspektyvų, konstatuoja kardinolas T. Dolanas savo pastabose. Jis pabrėžė, kad išrinktasis prezidentas rodo aiškų palankumą pastangoms apsaugoti moteris ir jų kūdikius nuo abortų, apginti kitus amerikiečius nuo priverstinio bendrininkavimo su abortų industrija, naudojant biudžetines lėšas jos naudai. Bažnyčios hierarchas paminėjo ir viltingus D. Trampo pažadus įstatymu užtikrinti sąžinės prieštaravimo teisę medikams, visiškai uždrausti vėlyvuosius abortus, nutraukti Planuotos tėvystės asociacijos struktūrų finansavimą ir skirti gyvybės gynimui palankius Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Taigi, būtina dėti visas pastangas, kad būtų apsaugota žmogaus gyvybė nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, ypač silpniausių ir tų, kurie patys negali apsiginti.

Pabrėždamas viltį, kad išrinktasis prezidentas ir jo administracija stengsis įgyvendinti duotus pažadus ir kad tai nebus tik rinkiminės kampanijos kalbos, kardinolas T. Dolanas nurodė, jog gyvybės gynėjai negali pasitenkinti laukimu, bet reikalauti atskaitomybės ir rezultatų, nes po pastarųjų rinkimų ir Kongrese susidarė palanki dauguma (Atstovų rūmuose 293 respublikonai ir 242 demokratai, o Senate 52 respublikonai ir 48 demokratai) priimti gyvybę ginančius įstatymus. Šią viltį stiprina ir D. Trampo paskirti pretendentai į jo vyriausybės ministrų (sveikatos apsaugos ir kitus) postus, nes dauguma politikų irgi yra aiškūs gyvybės gynėjai ar bent palankūs šioms nuostatoms.

© 2017 „XXI amžius“