Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio kongresas

Lapkričio 26 dieną Vilniuje vyko Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio X kongresas. Jis prasidėjo šv. Mišiomis Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje. Jas aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo kunigai Algirdas Petras Kanapka (Skardupių parapijos klebonas) ir Alvydas Vaitkevičius iš Plungės. Po to delegatai ir svečiai ėjo posėdžiauti į netoliese esančią Vilniaus miesto savivaldybės rūmų salę.

Kongresui pirmininkavo kun. A. P. Kanapka, Audra Šimėnienė ir Vytautas Turčinavičius, sekretoriavo gyd. Alfredas Čiučiurka. Kongrese dalyvavo 80 žmonių, iš jų 30 svečių. Sugiedojus Lietuvos himną, susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Jis perdavė Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo sveikinimą ir pranešimą, kad, Vatikanui leidus, pradėta pirmojo blaivybės apaštalo Lietuvoje kunigo Ignaco Štacho (1797–1854) beatifikacijos byla. Kun. I. Štachas, Šiaulių klebonas, dar prieš vyskupą M. Valančių kūrė blaivystės brolijas.

Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius, sveikindamas kongreso dalyvius, išreiškė viltį, kad Lietuva išblaivės.

Pranešimą, skirtą Statybininkų blaivystės klubo „Sąjūdis“ 35-osioms metinėms, skaitė aktyvi šio klubo narė Jovita Niūniavaitė-Lesienė. Klubas įkurtas 1981 m. birželio 2 d. Klubo pirmininkas buvo inž. Juozas Kančys. Nors klubo veiklai priešinosi okupacinė valdžia, tačiau persekiojimai, psichologinis smurtas nepajėgė nuslopinti šio judėjimo. Pranešėja pateikė informaciją iš KGB pažymos, kurioje teigiama, kad klubas gerai organizuotas, veikia išradingai, sugeba prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, todėl neįmanoma jo kontroliuoti, nors jis daro rimtą žalą esamai santvarkai. Žmonių, kurie laikė save klubo nariais, 1988 metais buvo apie tūkstantį, bet kai kurie, bijodami represijų, į narių knygą nesirašė. 1989 m. rugsėjo 23 d. Statybininkų blaivystės klubo „Sąjūdis“ pagrindu įsteigtas vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis.

Blaivystės sąjūdžio valdybos pirmininkas Vytautas Uogelė perskaitė trejų metų veiklos ataskaitą. Jis priminė, kad kartais kyla tikrai gerų sumanymų, kaip padaryti efektyvesnę blaivystės sklaidą, bet viską riboja lėšų trūkumas. Pavyzdžiui, blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus steigėjas Algirdas Jankauskas 2014 metais pradėjo leisti laikraštį „Valančiaus pėdomis“, bet dėl lėšų stokos buvo išleisti tik du numeriai. Beje, Jono Kačerausko knyga „Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis“ 2013 metais nebūtų atspausdinta, jei gyd. Alfredas Čiučiurka nebūtų padengęs beveik pusę leidybos išlaidų! Kai kas klausia, kodėl nėra knygos apie šių dienų blaivybės apaštalą kun. Algimantą Keiną, mirusį 2013 metų pradžioje. Bet kas ją parašys ir apmokės leidybos išlaidas, jei nėra lėšų?

V. Uogelė sakė, kad jam reikėjo savo lėšomis vykti į 40-ies rajonų centrus, susitikti su vietiniais žmonėmis, lankytis bibliotekose, mokyklose, švietimo skyriuose, savivaldybėse, klebonijose raginant įsijungti į blaivinimo darbą. Jis apsidžiaugė, kad atsikūrė blaivystės sąjūdžio Kauno skyrius. Mirus Šiaulių skyriaus pirmininkui gyd. Albertui Griganavičiui, skyriaus veikla buvo sustojusi. Smagu, kad šiuo metu vėl atgaivinta.

Pasitarimai Vilniaus ir kituose skyriuose, ypač Centro valdyboje, vyko reguliariai, buvo rengiamos priemonės, kaip sumažinti svaigalų vartojimą, bendraujama su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, su Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriumi.

2016 metais paminėtas 1989 m. birželio 3 d. mitingas Kalnų parke, kurio šūkis buvo „Lietuva! Negersiu – verčiau išpilsiu“. Tą dieną įvairūs alkoholiniai gėrimai buvo išpilti į kanalizaciją, pasižadant nebegerti.

Pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį 18 val. organizuojamas jaunimo bėgimas „Už blaivią Lietuvą“ nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų ir vėl iki Arkikatedros.

Naujuoju BS pirmininku išrinktas kun. A. P. Kanapka, BS centro valdybos pirmininku – dr. Valdemaras Šimėnas.

Kongresas baigė darbą BS ansamblio „Giedra“ koncertu.

Alfredas Čiučiurka,
Jonas Kačerauskas

© 2017 „XXI amžius“