Popiežiaus raginimas sveikatos apsaugos darbuotojams

Neseniai Vatikane vyko XXXI Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų tarybos surengta tarptautinė konferencija, kurios tema – „Už sveikatos apsaugos kultūrą – priimančią ir solidarią, tarnaujančią asmenims, kurie kenčia nuo retų patologijų ir apleistų tropinių ligų“. Į konferencijos dalyvius, kvalifikuotus ekspertus iš įvairių pasaulio šalių Popiežius kreipėsi pasiųsdamas žinią, kurioje priminė, kad, jei žmogaus vertingumas yra išskirtinumas, išplaukia iš to, kad kiekvienas asmuo, ypač kenčiantis galbūt ir nuo retos ar apleistos ligos, turi būti priimtas, juo rūpinamasi ir, jei įmanoma, jis turi būti pagydytas. Pasak popiežiaus Pranciškaus, veiksmingai kovoti su retomis patologijomis ir apleistomis tropinėmis ligomis reikia ne tik kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžių, bet įvairių faktorių ir administracinių bei politinių sprendimų. Kiekvienos iniciatyvos pagrindas turi būti laisvas ir drąsus troškimas išspręsti globalias sveikatos priežiūros problemas ir tam reikalinga tikra „širdies išmintis“.

Naujausi Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys nurodo, kad vadinamosios retos ligos visame pasaulyje paliečia 400 milijonų žmonių. Apleistų tropinių ligų scenarijus dar dramatiškesnis – nuo jų kenčia daugiau nei milijardas žmonių. Daugiausia būna užkrečiamos ligos, paplitusios skurdžiausiose šalyse, kur sveikatos priežiūros paslaugos nepakankamos, kad padengtų esminius poreikius, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Popiežius pabrėžia, jog Bažnyčia visuomet buvo tarp tų, kurie įsipareigoja būti arti kenčiančio žmogaus ir lydėti jį. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad šios retos ar apleistos ligos ir aplinka yra labai susiję. Nors daug retų ligų turi genetines priežastis, dažnai jas sukelia aplinkos faktoriai. Didžiausia našta tenka vargingiausiems gyventojams, skurdžiausioms šalims, todėl Šventasis Tėvas dar kartą atkreipia dėmesį, kaip svarbu gerbti ir saugoti kūriniją, mūsų bendrus namus.

Popiežius pabrėžia, kad Bažnyčios prioritetas būti išeinančia Bažnyčia, konkrečiai liudijant dieviškąjį gailestingumą, tampant „lauko ligonine“ marginalizuotiems žmonėms, kurie gyvena egzistencinėje, socioekonominėje, sveikatos priežiūros ar geografinėje atskirtyje. Nors yra tiesa, kad rūpinimasis asmeniu, sergančiu reta ar apleista liga labai susijęs su tarpasmeniniu santykiu tarp gydytojo ir paciento, tiesa ir tai, kad socialine prasme į šį sveikatos priežiūros reiškinį reikia žvelgti pro teisingumo prizmę, ta prasme kiekvienam suteikiant tai, kas priklauso, tai yra vienodą prieigą prie veiksmingos priežiūros dėl vienodų sveikatos poreikių, nepaisant socioekonominių, geografinių ar kultūrinių faktorių. Pagrindas tam – trys socialinio Bažnyčios mokymo principai – bendruomeniškumas, subsidiarumas, solidarumas. „Šios trys kolonos gali padėti rasti realistinius, drąsius, dosnius ir paremiančius sprendimus, kad būtų galima dar efektyviau reaguoti ir spręsti skubias sveikatos priežiūros problemas kaip ir retų bei apleistų ligų atveju“, –  pabaigoje rašė Popiežius XXXI Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų konferencijos dalyviams.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“