Istorinis JAV viceprezidento dalyvavimas „Žygyje už gyvybę“

Mindaugas Buika

JAV sostinėje Vašingtone vykusiame „Žygyje už gyvybę“ dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių

Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas

Gyvybės gynimui palankus prezidentas Donaldas Trampas

JAV viceprezidentas Maikas Pensas su savo šeima sakė kalbą „Žygyje už gyvybę“

Gyvybės gynėjų manifestacijoje vėl vyravo jauni žmonės

Gyvybės gynėjų mitinge kardinolas Timotis Dolanas, apsuptas įvairių religinių lyderių, sako invokacinę maldą

„Kiekvienam skirta palikti savo žymę pasaulyje“, – teigiama jaunųjų gyvybės gynėjų plakatuose

Gyvybės gynėjai žygiavo ir Čikagos miesto gatvėmis

Neatimama teisė gyventi

JAV sostinėje Vašingtone surengtame kasmetiniame „Žygyje už gyvybę“, minint 44-ąsias aborto legalizavimo šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimu metines, vėl dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant Bažnyčios lyderius ir žymius politinius veikėjus. Statistiškai vertinant, nuo 1974 m. sausio 23 d., kai buvo įteisintas faktiškai visiškai nevaržomas aborto darymas, JAV buvo nužudyta 58 milijonai negimusių kūdikių. Šiemetinė sausio 27 dieną vykusi gyvybės gynėjų eisena, kaip visada gausiai dalyvaujant žmonėms, atvykusiems iš visos šalies, ir ypatingai jaunimui, buvo išskirtinė, kadangi joje pirmą kartą dalyvavo JAV aukščiausio rango administracijos atstovas, naujasis viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pense). Jis pasakė ugningą kalbą mitinge, pabrėždamas, jog įvykus politinių šalies vadovų kaitai, prezidentu išrinkus Donaldą Trampą (Donald Trump) ir naują Kongresą, „gyvybė vėl laimi Amerikoje“. Viceprezidentas M. Pensas, patyręs 57 metų politikas, daug kartų rinktas kongreso nariu, o vėliau buvęs Indianos valstijos gubernatoriumi, gerai žinomas krikščioniškomis nuostatomis, palaikant negimusią gyvybę ir tradicinę šeimą, taikant tam skirtas įvairias įstatymų iniciatyvas. Jis „Žygio už gyvybę“ išvakarėse JAV prezidento rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose dalykiškam pokalbiui priėmė gyvybės gynėjų asociacijų vadovus, o mitingo tribūnoje pasirodė su savo šeimos nariais – žmona Karena ir dukterimi Šarlote (iš viso turi tris vaikus).

Kreipdamasis į entuziastingai pasitikusią ir daug kartų pritariančiais plojimais bei šūksniais kalbą pertraukusią šimtatūkstantinę gyvybės gynėjų minią, viceprezidentas priminė, kad JAV tėvai kūrėjai prieš 240 metų paskelbtoje Nepriklausomybės deklaracijoje įrašė, kad Dievas visus apdovanojo neatimama teise į gyvybę. Tačiau prieš 44 metus Aukščiausiasis Teismas aborto legalizavimu pabandė paneigti šį amžinąjį idealą. Betgi šiandien aktyvaus kelių kartų gyvybės gynėjų veiklos dėka vėl iškyla palankios sąlygos gyvybės apsaugojimui nuo prasidėjimo motinos įsčiose. Anot M. Penso, tai patvirtino ir lapkričio pradžioje įvykę rinkimai, po kurių Kongrese, tiek Senate, tiek ir Atstovų rūmuose, daugumą vėl užsitikrino konservatyvūs respublikonai, kurie pasirengę priimti atitinkamus įstatymus. Juos parašu yra pasirengęs patvirtinti naujasis prezidentas D. Trampas ir jo paprašė pasakyti kalbą „Žygio už gyvybę“ dalyvių mitinge, o internete nurodė, jog visiškai remia šią akciją. Be to, kalbėdamas su žurnalistais prezidentas D. Trampas sugėdino didžiąją žiniasklaidą, kad ji sąmoningai nieko nepraneša apie taikią šimto tūkstančių gyvybės gynėjų manifestaciją, kuri savo gausa visada yra rekordinė JAV sostinėje.

Prezidento D. Trampo pastangos

„Mūsų prezidentas yra plačiapetis vyras su didele širdimi. Jo vizija, jo energija ir optimizmas yra beribiai ir žinau – jis Ameriką vėl padarys didžią“, – sakė M. Pensas, nurodydamas rinkiminį D. Trampo šūkį: „America great again“. Jis priminė, kad naujasis prezidentas, tuojau pat po inauguracijos ėmėsi įgyvendinti savo rinkiminius pažadus įvairiais įstatymais ir dekretais. Vienas pirmųjų D. Trampo pasirašytų įsakų buvo JAV valstybinės finansinės paramos nutraukimas toms organizacijoms visame pasaulyje, kurios atlieka abortus arba remia jų legalumą. Taip buvo grąžinta vadinamoji „Mechiko politika“, kurią dar 1984 metais pradėjo prezidentas Ronaldas Reiganas (Donald Reagan) ir kurią visada atšaukdavo į valdžią atėję prezidentai demokratai, įskaitant Baraką Obamą (Barack Obama). Teisinis sprendimas pavadintas „Mechiko politika“ („Mexico City Policy“), kadangi buvo priimtas 1984 metais, kai Mechike vyko Jungtinių Tautų konferencija demografijos klausimais. Joje JAV delegacija prezidento R. Reigano nurodymu aiškiai pasisakė už tai, kad abortas negali būti šeimos planavimo ar gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonė. Dėkodamas D. Trampui už „Mechiko politikos“ atstatymą (tai remia daugiau kaip 80 proc. amerikiečių), JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas, Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas (Timothy Dolan) savo pareiškime išreiškė viltį, kad, priėmus šį sprendimą, „toliau bus stiprinama valstybinė politika, kuri gerbs fundamentaliausią žmogaus teisę į gyvybę“, kad amerikiečiai niekada savo mokesčių pinigais nebus verčiami dalyvauti smurtinguose aborto veiksmuose.

Tai savo kalboje, sakytoje „Žygio už gyvybę“ dalyviams Vašingtone, patvirtino ir viceprezidentas M. Pensas, teigdamas, jog „JAV administracija dirbs kartu su Kongresu, kad būtų nutrauktas bet koks aborto ir jo darytojų finansavimas mokesčių mokėtojų pinigais“. Kad šie resursai būtų nukreipti į Amerikos moterų sveikatos apsaugą, o ne jų negimusių kūdikių žudymą. Žinoma, čia pirmiausia kalbama apie biudžetinės paramos nutraukimą skandalingai išgarsėjusiai Planuotos tėvystės asociacijai, kuri, prisidengdama pagalba moterims, atlieka daugiausiai abortų JAV ir netgi, kaip dabar paaiškėjo, prekiauja nužudytų negimusių kūdikių kūno dalimis. Savo kalboje M. Pensas nurodė, kad prezidentas D. Trampas netrukus pristatys kandidatą į Aukščiausiame Teisme dabar vieną laisvą vietą, kuris palaikys Dievo suteiktas ir Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves. Iš tikrųjų sausio 31 dieną buvo pranešta, kad prezidentas D. Trampas į Aukščiausiąjį Teismą nominavo žinomą ir gyvybės gynimui palankų teisėją Nilą Gorsačą (Neil Gorsuch). Tai pradžiugino šių nuostatų rėmėjus. Savo publikacijose teisėjas N. Gorsačas yra pabrėžęs, jog „nėra jokio konstitucinio pagrindo motinai suteikti daugiau teisių, nei jos įsčiose augančiam kūdikiui, kuris irgi laikytinas tokiu pat asmeniu“.

Šventojo Tėvo sveikinimas

Panašias Bažnyčios mokymo nuostatas priminė ir popiežius Pranciškus savo sveikinimo laiške, pasiųstame Vašingtone vykusio „Žygio už gyvybę“ dalyviams. Sveikindamas ir maldoje reikšdamas savo artumą į JAV sostinę susirinkusiems šimtams tūkstančių gyvybės gynėjų bei jų įspūdingam pagarbos kiekvienai žmogiškajai gyvybei ir jos sakralumui liudijimui, Šventasis Tėvas pabrėžia, kad „motinos įsčiose bręstančio negimusio kūdikio gyvybė negali būti kito žmogaus „nuosavybė“ ir sprendimas ją nutraukti negali būti pateisinamas kaip moters teisė disponuoti savo kūnu“. Popiežius Pranciškus, kurio vardu sveikinimą Vašingtone vykusiam įspūdingam renginiui perdavė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Perolinas (Pietro Parolin), suteikė visiems „Žygio už gyvybę“ dalyviams savo širdingą Apaštalinį palaiminimą. Laiške reiškiamas įsitikinimas, kad tokiai gausybei amerikiečių pasisakant už silpniausių ir bebalsių brolių ir seserų gynimą, galiausiai bus mobilizuota tautos sąžinė, kad teisė į gyvybę būtų veiksmingai užtikrinta priimtais įstatymais.

Gyvybė gynėjų mitinge sakytoje kalboje viceprezidentas M. Pensas, kuris išaugo airių kilmės amerikiečių katalikiškoje šeimoje ir jaunystėje kartu su savo keturiais broliais patarnavo šv. Mišioms bei netgi galvojo apie kunigystę, bet, tapęs teisės studentu, savo asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi atrado įsijungdamas į evangelinį sąjūdį, pripažino, jog jis „visą laiką buvo įsitikinęs, kad visuomenė turi būti vertinama pagal tai, kaip rūpinasi savo silpniausiais ir pažeidžiamiausiais nariais“. Todėl šiuo momentu, kurį galima laikyti istoriniu gyvybės gynimui, svarbu rodyti pagarbą ir užuojautą kiekvienam silpnam amerikiečiui – seneliui, ligoniui, neįgaliajam ir negimusiam. Anot viceprezidento M. Penso, reikia skatinti dosnumą įsivaikinančių šeimų, kokių JAV yra milijonai, ir nėštumo pagalbos centrų veiklą. Šios institucijos turi suteikti realią paramą sunkumuose atsidūrusioms moterims, kad būtų įveikta jų neviltis, pirmenybę teikiant gyvybės saugumo užtikrinimui. Reikia šiuo atžvilgiu skatinti ramų dialogą tarp motinų ir dukterų, tarp senelių ir anūkių, tarp draugų ir universiteto bendrakursių, kad kiekviena krizinė situacija nebūtų užbaigta gyvybės, kuri yra sakrali, praradimu. Visame gyvybės gynimo sąjūdyje turi vyrauti artimo meilė, o ne pyktis, užuojauta, o ne priešiškumas, nes kai kalbama apie jausmus, nieko nėra stipresnio už švelnumą.

Motinos įsčių šventovė

Viceprezidentas M. Pensas reiškė įsitikinimą, kad gyvybės gynimas užvaldys jaunųjų amerikiečių širdis ir protus, kiekvienu atveju bus rodomas prioritetinis dosnumas motinoms ir jų negimusiems kūdikiams, kad jie saugiai galėtų išvysti pasaulio šviesą. „Tam, kad išgydytume savo šalį ir atkurtume gyvybės kultūrą, turime toliau likti sąjūdžiu, kuris apimtų ir rūpintųsi visais iš pagarbos kiekvieno asmens orumui ir vertingumui“, – sakė JAV viceprezidentas, užtikrindamas, kad šioje srityje naujoji administracija veiks be jokio nuovargio. Tokios pat viltingos nuostatos vyravo ir „Žygio už gyvybę“ išvakarėse Vašingtono nacionalinėje Dievo Motinos šventovėje surengtame naktiniame Maldos už gyvybę budėjime. Pilnoje pagrindinėje JAV katalikų katedroje, dalyvaujant 12 tūkstančių maldininkų, buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Niujorko kardinolas T. Dolanas, koncelebravo penki kardinolai, 40 vyskupų, 320 kunigų, 90 diakonų, 545 seminaristai.

Į šventovę susirinkusiems piligrimams sakytoje homilijoje kardinolas T. Dolanas sakė, kad motinos įsčios yra šventovė, kurioje saugoma silpna, trapi, nekalta pradėto kūdikio gyvybė. Ir jeigu ji tampa nesaugi, jeigu visuomenė priimtais įstatymais ją gali pažeisti, tada niekur pasaulyje negali būti saugu. Todėl reikia įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus kvietimą globaliai patikrinti žmonijos sąžinę dėl kultūros, kuri leidžia smurtiškai pažeisti nekalto kūdikio gyvybę jo motinos įsčių šventovėje. Ar tada ji gali užtikrinti saugias perspektyvas, taiką ir kūrinijos ateitį?

Įvairių tikybų religinių lyderių apsuptyje, pradėdamas „Žygį už gyvybę“ invokacine malda, kardinolas T. Dolanas reiškė padėką Dievui, visų Tėvui ir visos gyvybės Valdovui, už galimybę tokiame įspūdingame susibūrime skelbti kiekvieno žmogaus orumą ir gyvybės sakralumą. „Ačiū tau, dangiškasis Tėve, už dovaną tautos, kurioje gyvybė laikoma neatimama teise, kur kiekvieno žmogaus orumas priimamas, kaip akivaizdi tiesa“, – maldoje dėkojo Niujorko arkivyskupas. Džiaugdamasis šimtų tūkstančių įvairių tikybų manifestacijos dalyvių solidarumu, jis reiškė karštą viltį, kad nekalto kūdikio motinos įsčiose pilietinių teisių garantijos bei teisė į gyvybę bus galiausiai įtvirtintos įstatymu.

© 2017 „XXI amžius“