Kaip galime sumažinti riziką susirgti vėžiu

Juventa Sartatavičienė

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos (UICC) iniciatyva kasmet vasario 4 dieną pasaulis mini Pasaulinę vėžio dieną ir susivienija kovoti su pasauline jo epidemija. Kalbėdami, skleisdami informaciją apie prevenciją, apie galimybes išvengti šios ligos pasaulio mastu, galime išvengti milijonų mirčių. Juk vėžio prevencijoje, organizuojamoje valstybių mastu, gali dalyvauti kiekvienas iš mūsų. Paragintas imtis veiksmų prieš ligą žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Onkologai sako, jog galima anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą. Kita vertus, kiekvienas žmogus apsisprendžia ir yra atsakingas už savo indėlį mažinant tikimybę susirgti vėžiu ir pasaulinę vėžio naštą.

Apie vėžį skaičiais

2012 metais pasaulyje buvo nustatyta 14,1 mln. naujų vėžio atvejų, 8,2 mln. žmonių mirė nuo vėžio. Prognozuojama, kad 2030 metais naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 23,6 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius iki 13,1 mln.

„Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tyrimų centro Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Naujai diagnozuojamų vėžio atvejų skaičius nuolat didėja: nuo 1995 iki 2012 metų vyrų susirgimų skaičius padidėjo nuo 5874 iki 9078 naujų vėžio atvejų. Moterų naujų vėžio atvejų skaičius taip pat padidėjo nuo 5849 1995 metais iki 8656 2012 metais“.

2012 metais dažniausia piktybinė liga buvo prostatos vėžys (15 proc., 2606 atvejai). Nuo jo nežymiai atsiliko odos piktybiniai navikai (14 proc., 2507 atvejai), o trečią vietą užėmė storosios žarnos vėžys (9 proc., 1679 atvejų). Kitos dažniausios piktybinės ligos buvo krūties vėžys (1542 atvejai), plaučių vėžys (1421 atvejis) ir skrandžio vėžys (947 atvejai). Dažniausia moterų piktybinė liga išlieka krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys.

Venkime vėžio rizikos veiksnių

Vėžio kontrolės komiteto duomenimis, išnagrinėjus 5 mln. mirčių dėl vėžio priežastis, nustatyti vėžio rizikos veiksniai ir įvertintos galimybės juos pašalinti. Pagrindinis rizikos veiksnys – rūkymas, sukeliantis 18 proc. vėžio atvejų, gali būti visai eliminuotas. Atsisakę šio žalingo įpročio išvengtume rizikos susirgti įvairių lokalizacijų vėžiu – trachėjos, bronchų, plaučių, stemplės.

Antroje vietoje tarp vėžio rizikos veiksnių esančios kancerogeninės infekcijos – hepatito B virusas, atsakingas už 8,2 proc. vėžio atvejų, ir ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – 8 proc. vėžio atvejų. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, ŽPV gali būti įveiktos skiepijant, kitos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori – skrandžio vėžio vystymuisi lemtinga bakterija, išgydoma skiriant antibiotikų.

Trečias pagal svarbumą vėžio rizikos veiksnys – mityba – sukelia 6 proc. vėžio atvejų. Visuotinai rekomenduojama 600 g vaisių, daržovių per dieną. Alkoholis sukelia 5 proc., o fizinis pasyvumas – 2 proc. naujų vėžio atvejų. Šiuos veiksnius galime reguliuoti kiekvienas. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys – nutukimas: labai svarbu išlaikyti optimalų kūno masės indeksą (KMI). Rekomenduojama 2,5 val. intensyvaus sporto per savaitę.

Vėžio riziką gali padidinti oro tarša.

Prevencinės vėžio programos

Lietuvoje vykdomos 4 prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio, pagal kurią 25–60 metų moterys vieną kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą. Pagal ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programą 50–69 metų moterys kviečiamos nemokamai vieną kartą per 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. Pagal ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą 50–75 metų vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) vieną kartą per 2 metus gali nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Pagal ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos programą 50–74 metų žmonės (vyrai ir moterys) vieną kartą per 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujavimo išmatose tyrimą.

Deja, atitinkamų amžiaus grupių gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose Lietuvoje 2015 metais buvo labai nedidelis: prostatos – 27,7 proc., storžarnės – 22,1 proc., krūties – 21,5 proc., gimdos kaklelio – 15,9 proc.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorės dr. Daivos Gudavičienės, naujų vėžio atvejų skaičius nuolat didėja, tačiau ankstyva diagnostika lemia efektyvų gydymą. „Norint, kad vykdant prevencines programas sumažėtų mirtingumas dėl vėžio, reikėtų patikrinti bent 80 proc. tikslinės grupės. Kaip matome iš anksčiau pateiktų skaičių, mums reikia gerokai pasistengti. Labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie šias programas, kad naudotųsi galimybe pasitikrinti. Juk, pavyzdžiui, nustačius ir išgydžius gimdos kaklelio displazijas – ikivėžinius pakitimus – galima išvengti gimdos kaklelio vėžio. Ankstyvas ikivėžinių storosios žarnos ligų diagnozavimas ir gydymas patikimai apsaugo nuo storosios žarnos vėžio, pacientui nereikia atlikti sudėtingų operacijų. Pagal prevencinę programą atlikus mamogramas, neretai nustatomi nulinės stadijos pakitimai, kada ląstelė jau yra pakitusi, piktybinė, bet ji dar neperžengusi bazinės membranos. Tokiais atvejais gydymas būna mažiau agresyvus, o gydymo rezultatai – puikūs. Taip pat džiaugiamės nustatę neapčiuopiamus ankstyvųjų stadijų navikus, kuriuos pati moteris apčiuoptų tik po kelerių metų. Tad prevencinės programos leidžia nustatyti ikivėžinius arba ankstyvųjų stadijų vėžinius pakitimus, kurių gydymas daug paprastesnis, o gydymo rezultatai labai geri“, – sako dr. D. Gudavičienė.

Įrodyta, kad pasiekti gerų rezultatų vykdant prevencines programas galima tik sukūrus gerai organizuotą šių programų koordinavimą. „Tikimės, kad pavyks racionaliai išspręsti prevencinių programų koordinavimo klausimą, – sako dr. D. Gudavičienė. – Centralizuotai koordinuojant galima būtų sukurti pacientų ir pirminės grandies medikų informavimo, pranešimų, priminimų sistemą, skleisti viešojoje erdvėje informaciją apie paslaugų prieinamumą, organizuoti sklandų dirbančių prevencinių programų srityje specialistų aprūpinimą reikalingomis priemonėmis, jų kvalifikacijos kėlimą. Gyvybiškai svarbūs unifikuoti reikalavimai vertinimo protokolams ir duomenų bazė. Tai leistų analizuoti prevencinių programų veiklos rezultatus“.

Kaip galima savo riziką susirgti vėžiu sumažinti 90%?

„Dažniausia Lietuvos vyrų mirtingumo nuo vėžio priežastis yra plaučių vėžys, o 90 % pacientų, susirgusių plaučių vėžiu, yra rūkaliai, – sako Tarptautinio vėžio tyrimų centro Lione, Prancūzijoje, mokslininkė dr. Aušrelė Kesminienė. – Taigi mes galime būti savo likimo šeimininkai. Jei lietuviai galėtų rūkyti mažiau cigarečių, o dar geriau – mestų ar iš viso nepradėtų rūkyti – būtų galima išvengti ne tik minėto procento susirgimų plaučių vėžiu, bet ir didelės dalies susirgimų kitokiomis vėžinėmis ligomis. Juk rūkymas sukelia ir šlapimo pūslės, gerklų, burnos ertmės, lūpų, ryklės, kasos, skrandžio, kepenų, gimdos kaklelio, krūties, inkstų, storžarnės vėžį bei ūmią mieloidinę leukemiją“.

Tarp Lietuvos moterų gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal sergamumo vėžiu dažnį ir ketvirtas pagal mirtingumo nuo vėžio dažnį. „90% gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti, jei moterys aktyviai dalyvautų gerai organizuotoje populiacinėje prevencijos programoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra 6 kartus, o mirtingumas net 7 kartus dažnesnis nei Suomijoje, kur gimdos kaklelio prevencinė programa turi gilias tradicijas“, – teigia dr. A. Kesminienė.

Pasak mokslininkės, nuo daugiau nei 90% odos vėžio taip pat įmanoma apsisaugoti, jei nepiktnaudžiausime saulės voniomis ir soliariumais. Ypač aktualu apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių pertekliaus vaikus ir jaunus asmenis.

„Vėžio prevencija nėra kažkas labai specifinio, – sako dr. A. Kesminienė. – Dauguma minėtų vėžį sukeliančių veiksnių yra tolygiai svarbūs ir kitoms ligoms atsirasti. Nerūkymas, sveika mityba, alkoholinių gėrimų atsisakymas sumažina ne tik vėžio, bet ir širdies kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto riziką“.

Vėžio gydymas kainuoja valstybei ir yra ekonominė našta patiems susirgusiems asmenims, o ką jau kalbėti apie moralinę traumą ir prarastą gyvenimo trukmę. „Pasirinkdami sveiką gyvenseną galime išvengti apie 40% visų vėžinių susirgimų. Tai nėra tik žodžiai – tai mes galime“, – teigia dr. A. Kesminienė.

© 2017 „XXI amžius“